Gruodžio 31 d. paskelbta Liono nacionalinio taikomųjų mokslų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 2023 m. ypač sumenko šalies gyventojų parama valdančiajai Vokietijos socialdemokratų partijai (SPD) – nuo 20 proc. iki 15 proc.
Tuo metu pačio O. Scholzo darbą kanclerio poste pastaruoju metu palankiai vertino tik vienas iš penkių vokiečių.
Gali atsistatydinti dar šiemet?
Akivaizdu, kad Vokietijoje kyla abejonių dėl SPD strateginių sprendimų, rašo „La Repubblica“, kurį cituoja „BILD“. Jame skelbiama apie „bjaurius gandus“, kurie sklando Bundestage, tačiau nenurodomos gandus skleidžiančių asmenų pavardės.
Pasak italų leidinio, O. Scholzas gali būti priverstas atsistatydinti dar 2024 m.
O Vokietijoje jau dabar šnabždamasi apie galimą įpėdinį „viename socialdemokratų sparne“: Borisą Pistorių (63 m.), neseniai atsidūrusį populiariausių šalies politikų reitingo viršūnėje.
„Wirecard“ skandalas
„La Repubblica“, praneša, kad dabartinio kanclerio O. Sholzo atsistatydinimo priežastis galėtų būti 2020 m. kilęs skandalas, susijęs su „Wirecard“ ir jos vadovu Janu Marsaleku (šiuo metu, kaip įtariama, besislapstančiu Maskvoje), kuris, JAV žvalgybos duomenimis, ilgą laiką atliko svarbų vaidmenį Vladimiro Putino slaptojoje tarnyboje FSB.
2020 m. būtent O. Scholzas vadovavo Ekonomikos ministerijai ir buvo atsakingas už finansų priežiūros instituciją, kuri nepastebėjo didžiausios sukčiavimo schemos Vokietijos istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Tačiau O. Scholzas visada neigė bet kokią asmeninę atsakomybę už šį finansinį skandalą.
Apie gandus manoma Vokietijoje?
„Bild“ skelbia, kad Vokietijos analitikai abejoja kanclerio pasikeitimo realumu, nes SPD nariai palaiko O. Scholzą.
„Tuo pat metu Borisas Pistorius neseniai paragino Vokietiją „ruoštis karui“ – dar neseniai kairysis SPD sparnas už šiuos žodžius galėjo pareikalauti pašalinimo iš partijos“, – rašoma straipsnyje.
