nidos vasiliauskaitės

Neseniai „Delfyje“ pasirodęs vienos ponios straipsnis „Geltonos penkiakampės atlapuose“ prasideda nelyginant pati primityviausia sovietinės propagandos rašliava, apeliuojanti į visuomenės sąžinės pabudimą prieš jau iki ašarų juokingą fašistinės hidros išsikerojimą „mokslo ir kultūros centre“. Jeigu kas prisimena sovietinius „Naujausiųjų laikų istorijos“ leidimus, tai pastebės, kad aršieji nūdienos kovotojai už tariamą lygybę ir brolybę puikiai įsisavino raudonųjų partinių istorikų retoriką.

Be abejo, jokia diskusija, liečianti esminius mūsų bendrabūvio klausimus, negali konkrečiu laiko momentu būti vadinama pilnutinai užbaigta, jeigu tik sutariame dėl tos elementarios nuomonių apsikeitimo sąlygos, kad niekas iš mirtingųjų neturi galutinės tiesos monopolio.

Redakcija atsiprašo Nidos Vasiliauskaitės už žodžius, parašytus Edvardo Čiuldės ir Tomo Čyvo straipsniuose, skelbtuose portale „Balsas.lt“ ....

Jau senokai pastebėta, kad labiausiai su policija visame pasaulyje muštis, kitus žmones ir jų turtą žaloti, viską aplink siaubti – savo protestų metu – linkę pacifistai, anarchistai, antiglobalistai, kuriems teoriškai nepriimtinas smurtas ir jėgos metodai. Vieną kitą atsitiktinį individą galima ir paaukoti (užmušti) – pasaulinės taikos, tolerancijos bei progreso vardan. Psichologijoje tokie veiksmai apibūdinami kaip negebėjimas derinti abstraktaus ir konkretaus mąstymo.

Skubu iš pat pradžių pareikšti, kad šiuo komentaru nenoriu pradėti žodžių žaidimo. Tiesiog bandau polemizuoti su autoriais, kurie kandžiai sukritikavo VSD vado Povilo Malakausko pareiškimą apie jo nuomone būtiną VSD nusišalinimą nuo Liustracijos proceso tąsos.

Bene prieš kiekvienus rinkimus ima bruzdėti politiškai aktyvesni piliečiai: kas kuria naują partiją, kas – judėjimą. Vieni iškart pretenduoja tapti „gelbėtojais“, kiti – tenkinasi satelitų vaidmeniu. Atrodo, pastarasis vaidmuo nenorom labiau limpa taip vadinamiems judėjimams. Sakau „nenorom“ todėl, kad jie nenori vadintis politikais, jiems artimesnis ir labiau prie širdies intelektualo vardas. Jie nori būti dvasiniais visų piliečių, o ypač politikų vadovais. Tai yra, būti aukščiau už visus.