nerijus mačiulis

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Finansų ministerija teikia naują NT mokesčio projektą. Ministrė Gintarė Skaistė žada, kad, pagal jį, už pirmąjį būstą pusei gyventojų mokestis negrės. O vidutinis mokestis esą per metus sieks 14 eurų. Tiesa, kuo turtas brangesnis, ir kuo jo daugiau, tuo ir mokestis bus didesnis. Lietuvos bankas perspėja, kad naujasis mokestis nuskriaus gyvenančius regionuose, o ekonomistai beda pirštu į spragas išvengti mokesčio – pavyzdžiui, perleidžiant būstą giminaičiams.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Daugelis tikisi, kad jau pasiekėme infliacijos piką, tačiau taip pat baiminasi ir galimo ilgalaikio ekonomikos įšalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas atsakė, koks ekonomikos scenarijus labiausiai tikėtinas kitiems metams.

Dar vienas piniginių tuštėjimo metas – Europos Centrinis bankas vėl didins paskolų palūkanas. O tai reiškia, kad palūkanos greičiausiai pasieks du procentus, tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euriboras“. Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų.

Dujų ir elektros kainos krenta žemyn dešimtimis procentų. Tai – gera žinia ne tik vartotojams, bet ir verslui, tačiau kol kas produktų ir paslaugų kainų mažėjimo nematyti. Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, toks maisto produktų pabrangimas Lietuvoje neturi fundamentalių priežasčių ir sako, kad prekybininkai perlenkė lazdą. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Gamtinių dujų kainos lyg ir krenta į apačią.

Rusijai toliau šantažuojant Europą dėl dujų tiekimo, rinkoje tendencija keičiasi europiečių naudai – ekonomistai skelbia, kad pirmadienį dujų kainos smarkiai krito. Vienu metu jų kaina buvo netgi neigiama. Ekonomistas Marius Dubnikovas dar pirmadienį pasidalijo grafiku, iš kurio matosi, kad gamtinių dujų kainų kreivė smarkiai krito žemyn. „Smagi dujų rinka šiandien – testavo net 94 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį rašė ekonomistas.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje prekių ir paslaugų kainos auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistai turi ir gerų naujienų: jie mano, kad infliacijos viršūnę Lietuva jau pasiekė ir, jei žiema nebus labai šalta, kainų augimas sulėtės. Mat dujų ir elektros kainos sparčiai leidžiasi. Lietuvoje ateityje neturėtų sustoti ir atlyginimų augimas.

Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos. Drauge su ateinančių metų valstybės biudžetu vyriausybė pristatė ir puokštę įvairiausių priemonių, kuriomis bus amortizuojamas neigiamas energijos krizės poveikis gyventojams bei įmonėms.

Viltys, kad infliacijai pasiekus 20 procentų, ji jau rudenį ims slūgti, dužo į šipulius. Bendras kainų augimas šalyje rugsėjį perkopė 24 procentus. Energijos išteklių – dujų, elektros – kaina per metus augo kone 70 procentų, o maisto produktų kainos padidėjo trečdaliu. Kai kurie ekonomistai tokį kainų kilimą vadina nekontroliuojamu ir tvirtina – artimiausiai mėnesiais kainos tik augs.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Kol kainos toliau stiebiasi į viršų, lietuviai, norėdami apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo, investuoja, tačiau nėra originalūs. Nors būsto rinkos ateitis šiuo metu tampa neaiški, populiariausia investicija jau daug metų išlieka nekilnojamasis turtas. Skirtingai nei daugelyje išsivysčiusių Vakarų šalių, kur daugiau nei pusė gyventojų investuoja į vertybinius popierius – akcijas, fondus, obligacijas, Lietuvoje tokią investiciją renkasi tik 5 procentai gyventojų.

Lietuvoje dujų ir elektros kainos – didžiausios Europoje, tačiau energetikos ministras Kreivys tvirtina, kad jos gyventojams įkandamos. Dėl chaoso energetikoje opozicija reikalauja ministro galvos ir jau renka parašus interpeliacijai. O štai lietuviai priversti griebtis vis radikalesnių taupymo priemonių. Marijampoliečiai senjorai ruošiasi artėjančiai rekordiškai brangiai žiemai.

„Perlo energijos“ sprendimas sustabdyti savo veiklą, kai elektros kaino tapo kosminėmis, visiškai sukompromitavo elektros rinkos liberalizaciją. Žmonės ne tik nebepasitiki šiuo procesu, bet ir skaičiuoja didžiulius nuostolius, o ypač tie, kurie užuot užfiksavę kainas pasitikėjo birža. Tačiau nors didelė dalis žmonių dėl kainų augimo kaltina liberalizaciją, dalis ekspertų sako, kad tai nėra pagrindinė šio chaoso priežastis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Lietuvoje per metus maistas jau pabrango net trečdaliu. Už viską mokame daugiau: duoną, mėsą, pieno produktus, aliejų. Verslas sako, kad kainų kelti nenori, tačiau aiškina, kad kitos išeities neturi. Esą brangstant elektrai, dujoms, brangsta ir maistas. O ekonomistų prognozės liūdnos. Esą net jei maisto kainų augimas sulėtės, apie produktų pigimą kalbos būti jau nebegali. Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Sąskaitoms už elektrą ir dujas pažaboti valdžia ketina fiksuoti jų kainas ir kompensuoti dalį šildymo kainų. Didžiausia mįslė dabar – kokia gali būti ta fiksuota elektros kaina. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad visuomeninė kaina galėtų išlikti tokia, kaip dabar – 24 centai už kilovatvalandę. Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Kiek Lietuvai ir kiekvienam lietuviui jau kainavo Putino karas Ukrainoje? Kiek permokėjome už elektrą, dujas ir degalus? Kainoms pašokus iki nematytų aukštumų dabar kiekvieną mėnesį kiekvienas lietuvis ir kiekvienas verslas sumoka šimtais milijonų eurų daugiau už tuos pačius eneregetinius išteklius nei anksčiau. Pavyzdžiui, jei pernai per mėnesį Lietuva suvartodavo elektros už maždaug 50 milijonų eurų, o tai šiemet, tais pačiais mėnesiais jau mokėjome šimtu milijonų eurų daugiau.

Naujausia statistika apie algas smarkiai liūdina atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojus. Atlyginimai toliau auga visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp rajonų milžiniški. Dalyje regionų žmonės į rankas vidutiniškai uždirba 400 ar netgi 500 eurų mažiau nei sostinėje. Lazdijų rajono gyventoja dirbanti pensininkė Birutė jau beveik 20-imt metų prižiūri miesto gėles: „Reikia ir anksti eiti, dieną negali daryti nieko per karščius, ne tas laikas, bet aš patenkinta.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugpjūtį buvo mažesnė nei liepą. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugpjūtį, palyginti su liepa – vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Padariniai dėl sudėtingų geopolitinių ir ekonominių situacijų jau pastebimi ir kasdieniame gyvenime. Kylančios kainos jau smukdo lietuvių pragyvenimo lygį, tačiau yra galima ir kita pasekmė – didelis nedarbas šalyje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Romas Lazutka atsakė, ar galime tikėtis didelio nedarbo ir atlyginimų mažinimo. Buvo kalbėta, kad darbuotojų „aukso amžius“ baigėsi.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti. Ekonomistai tokį žingsnį vadina teisingu – „Achema“ suvartoja net pusę Lietuvos gamtinių dujų, taigi, įmonei sustabdžius veiklą ir artėjant žiemai, Lietuvai netgi liks daugiau dujų atsargų.

Aukštesnės palūkanos, mažėjanti gyventojų perkamoji galia, prastėjantys lūkesčiai ir mažėsiantis būsto įperkamumas atvėsins būsto rinką, mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Prognozuojame, kad ir aukštesnės palūkanos, ir mažėjanti gyventojų perkamoji galia apskritai, ir prastėjantys lūkesčiai, ir mažėsiantis būsto įperkamumas tikrai atvėsins būsto rinką. Matysime ir mažiau sandorių, ir kainų augimas tikrai turėtų išsikvėpti“, – trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad infliacija Lietuvoje  liepą-rugpjūtį jau pasiekė piką. Jis prognozuoja, kad kitąmet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc., o 2024 metais sieks 2,5 procento. „Infliacija piką jau pasiekė liepos-rugpjūčio mėnesį.

Lietuvos ekspertų nuomone, įtakingiausias iš šalies ekonomistų ir verslininkų yra Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, rodo trečiadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Visuomenės nuomone, pirmoji pozicija šiame sąraše jau ketvirti metai iš eilės tenka verslininkui, nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkui Arvydui Avuliui.

Elektros kaina Lietuvoje siekia naujus rekordus. Praėjusią savaitę ji pabrango dar beveik ketvirtadaliu. O pasimetę žmonės plūsta pas elektros tiekėjus aiškintis, ką toliau daryti ir kodėl auga sąskaitos. Didžiules elektros kainas sunkiai bepakeliantis verslas perspėja apie užsidarymus ir bankrotus. Tiesa, energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiog bėga į kitą gatvės pusę išgirdęs klausimus apie kosmines elektros kainas, pagalbą verslui ir gyventojams.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir šį mėnesį. Rugpjūtį nekilnojamojo turto plėtotojai sostinėje tikisi parduoti vos apie šimtą butų – tai yra penkis kartus mažiau nei prieš metus. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų.

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas.

Vyriausybės ketinimus kompensuoti veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientų nuostolius ekonomistas Nerijus Mačiulis vadina klaida. „Manau, kad tai yra klaida – kompensuoti bet kokius tariamus nuostolius iš valstybės biudžeto – iš visų mokesčių mokėtojų, mes susimetame ir apmokame kažkieno klaidas ar žioplumą.

Atlyginimų augimas Lietuvoje – ir toliau dviženklis. „Sodra“ skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį tautiečių pajamos augo 14 procentų. Visgi tai yra kone septyniais procentais mažiau, nei stiebėsi kainos, taigi žmonės įperka mažiau nei prieš metus. Daugiausia šįkart didėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygiai. Ekonomistai perspėja, kad atlyginimai ir antrąjį pusmetį iš inercijos dar augs, tačiau tempai lėtės, vadinasi, infliacija prieaugį valgys dar labiau.

Aukštoms elektros kainoms keliant siaubą Lietuvos gyventojams planuojama atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad su aukštomis kainomis liberalizacija niekaip nesusijusi – kalčiausias yra gamtinių dujų trūkumas. Tačiau, anot eksperto, vartotojai už brangiai perkamas dujas pilnos kainos nemokės dėl uždėtų lubų. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jau kurį laiką kunkuliuoja aistros dėl elektros kainų.

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi, tačiau baimė dėl didesnio karo poveikio nepasitvirtino, teigia kai kurie ekonomistai. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija. Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų.

Antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis rodo, kad reikia ruoštis stagfliacijai, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją.

Infliacija liepą dar didesnė nei rekordinį birželį, tačiau paaugo nebe taip smarkiai, kaip ankstesniais mėnesiais. Ekonomistai mano, kad kainų augimas, pasiekęs beveik 21 procentą, jau pakilo iki savo piko ir netrukus pradės lėtėti. Labiausiai kainas ir toliau šokdina energetikos ištekliai, tačiau dalis žaliavų jau pinga. Pasak ekonomistų, verslai rudenį nebeturės tokių sąlygų didinti kainas, nes žmonės pajutę, kaip tirpsta pinigai pradeda taupyti ir mažėja paklausa.

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti. Ekonomistai negali pasigirti, kad šiemet jiems pavyko prognozuoti infliacijos šuolius – nors kainų augimo įsibėgėjimas nebuvo netikėtas, jo mastas ir greitis nustebino visus.

Reaguodamas į dešimtmečius nematytą infliaciją, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien pirmą kartą po 11 metų pertraukos ir daugiau, nei buvo prognozuota, pakėlė bazines palūkanų normas. ECB bei finansų rinkos signalizuoja, kad palūkanų normos ir toliau sparčiai kils, tačiau besikaupiančios euro zonos ekonominės problemos gali greitai sustabdyti šį palūkanų normų kėlimo ciklą.

Pastarąsias kelias savaites Lietuvoje buvo daug diskutuojama apie Europos Sąjungos sankcijų taikymą geležinkeliu vežamiems kroviniams į Kaliningradą. Ekonomisto nuomone, nei Lietuvai, nei kitoms šalims ribojimai neturės didesnio poveikio. Pirmadienį „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis apie tai kalbėjo „Žinių radijui“. „Nulis visiškas.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Žmogaus prigimtis – per daug negalvoti apie tolimą ateitį. Vis tik tyrimai rodo, kad periodinis susimąstymas apie tolimą ateitį gali padėti priimti geresnius asmeninių finansų valdymo sprendimus, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Aš niekada negalvoju apie ateitį, ji ateina pakankamai greitai“, – yra pasakęs Albertas Einšteinas. Žinoma, jis turėjo omenyje, kad nėra prasmės nerimauti dėl ateities, jei negali nieko pakeisti.

Lietuvos banko vadovas su Finansų ministre susikirto dėl planuojamo visuotinio NT mokesčio. Lietuvos bankas peikia ministerijos modelį, dėl išimčių ir galimų landų mokesčio nemokėti, esą didmiesčių gyventojams mokestis gali būti net mažesnis už regionų. Tačiau finansų ministrė atkerta, kad banko siūlomi tarifai per dideli ir mokestis grės net skurdžiausiems gyventojams.

Kainų pasiutpolkė Lietuvoje tęsiasi. Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija kopia į naujas aukštumas, pasiekė 18,9 proc., kainos pakilo beveik penktadaliu. Brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos, labiausiai transporto, viešbučių, kavinių ir restoranų.

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką prezidentas Gitanas Nausėda išryškino negatyvius rodiklius, tačiau ignoravo akivaizdžius valstybės pasiekimus, o kai kuri jo kritika yra nepagrįsta, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kainų kosmosas degalinėse tęsiasi, o naftos pasiūla pasaulyje vis dar per menka, nors pavasario pradžioje politikai ir ekspertai žadėjo, jog dėl didesnės pasiūlos turėtų pavykti gan greitai susitarti su Venesuela, Iranu ir OPEC valstybėmis. Kas kaltas, kad naftos vis dar trūksta, ir kada pagaliau sulauksime benzino kainų mažėjimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino ekonomistą Nerijų Mačiulį.

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina Nerijų Mačiulį. Vienas įtakingiausių Lietuvos ekonomistų dažniau kalba apie taupymą, investicijas ar finansų krizes, o apie asmeninį gyvenimą nėra linkęs atvirauti. Tačiau šįkart Nerijus padarė išimtį ir Tėvo dienos proga papasakojo apie savo šeimą ir atskleidė, koks yra tėtis ir vyras.  Šiuo metu Mačiulių namuose krykštauja trys vaikai – septynerių dukra ir šešiametis bei trimetis sūnūs.