.jpg)
Marijampoliečiai senjorai ruošiasi artėjančiai rekordiškai brangiai žiemai. Nors malkų kaina šoko į viršų, žmonės džiaugiasi turėdami krosnį ir kad nereikia deginti brangių dujų ar mokėti už centralizuotą šildymą. Tačiau Vyriausybei taip ir neatskleidžiant, kiek kitąmet reikės mokėti už elektrą, senjorai jau imasi papildomų taupymo priemonių – išsuko lemputes net šaldytuve.
„Pabrango viskas, taupom, o ką taupyti? Atsukom iš šaldytuvo lemputes, kur dar atsukti, viena lemputė per visą kambarį. Jei televizorius, reikia atsukti lemputes“, – pasakoja senjorė Felicija.
Išbrangus dujoms ir biokurui šiemet daugelyje didžiųjų miestų centralizuotas šildymas bus brangesnis.
„Šildymo sezonas netrukus prasidės, kainos bus neabejotinai didesnės. Paskui dujas pabrango ir biokuras, ir dėl to, kad įvestos sankcijos iš Baltarusijos vežamai medienai“, – teigia I. Šimonytė.
O Energetikos agentūra skaičiuoja, kad pigiausiai šildytis šiemet kainuos malkomis. Centrinis šildymas bus kone triskart brangesnis. Toliau rikiuojasi šilumos siurbliai. Šildytis dujomis bus dvigubai brangiau nei centralizuotai, na, o didžiausia bus elektrinio šildymo kaina.
„Kraštutinumas yra elektra. Jei žmogus šildytųsi tepaliniu radiatoriumi kiaurus metus, kaina ir sąskaita būtų milžiniška“, – tvirtina Energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.
Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad šilumos ir elektros kainos gyventojams yra įkandamos, tad jis ir premjerė atmeta opozicijos ir verslų reikalavimus padėti kompensuoti augančias sąskaitas.
„Matome, kad iki šiol kainas, kurias moka gyventojai už šilumą ir elektrą, yra įkandamos. Vyriausybė darys viską, kad jos ir toliau būtų įkandamos žmonėms išgyventi šią žiemą. Šiai dienai nėra nė vienos šalies, kurios subsidijuotų verslą“, – tikina D. Kreivys.
Vyriausybė žada pratęsti gyventojams tik centrinio šildymo lengvatą – nulinį PVM tarifą, o daugiau paramos šiemet nenumato. Tad opozicija dar garsiau energetikos ministrui Dainiui Kreiviui grasina interpeliacija ir jau pradeda rinkti parašus.
„Supratau, kad jokio atskiro krizės įveikimo plano nebus“, – kalba frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
O prezidentas ir toliau reikalauja, kad Vyriausybė ir kitais metais įšaldytų elektros kainas dabartiniame 24 ct už kilovatvalandę lygyje.
„Valstybės pagalba ir atlyginimų augimas nepasiveja infliacijos, žmonių perkamoji galia krenta, kas neturi santaupų, tokių 4 iš 10, jie patiria skurdo riziką“, – teigia prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
Pasak prezidento patarėjos, Vyriausybė privalo padėti ir smulkiajam verslui subsidijomis už išbrangusias dujas ir elektrą. Ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat ragina valdančiuosius padėti ne tik gyventojams, bet ir verslui, tiesa, tik tiems, kuriuos dujų ir elektros sąskaitos slegia skausmingiausiai.
„Jau dabar įmonės turi iššūkių, sustabdė veiklą, mažos įmonės veikia nuostolingai, žiemą turėsime veiklos stabdymų, atleidimų, bankrotų. Ignoruoti krizės ir naštą palikti verslams negalima“, – sako N. Mačiulis.
Naujausios Vakarų ekspertų prognozės rodo, kad išgyvenus artėjančią žiemą, nuo pavasario Europoje dujų kainos turėtų pasukti žemyn ir į dabartinį lygį nebegrįžti, paskui save nusitempdamos ir elektros tarifus. Tačiau šiuo metu už elektrą ir toliau mokame didžiausią kainą Europoje.
Europos Komisijai siūlant tokioms kaip Lietuva – importuojančioms šalims susigrąžinti iš eksportuojančių viršpelnius, Lietuvai, pasak premjerės Šimonytės, dėl to gresia derybos pirmiausia su Švedija.
