Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną. Kepyklos vadovas tokių blogų laikų kaip dabar neatsimena. Dujų ir elektros kainoms šokat į viršų, verslas apie didelį pelną negalvoja, suka galvas, kaip išsilaikyti, dėl to yra priverstas branginti produkciją.
„Pas mus nuo šių metų pradžios pabrango 23 procentais, spalio mėnesį planuojame branginti dar 10 procentų. Taip blogai nėra buvę, dabar yra iššūkis ir stengsimės kažkaip suvaldyti šitą reikalą. Populiariausia mūsų ruginė duona metų pradžioje kainavo už kilogramą 3,30, dabar kainuoja 3,80, o nuo spalio, tikėtina, bus 4,20“, – sako „Naminė duonelė“ vadovas Vaidas Baranauskas.
Duonos ir grūdų produktų kaina šoko beveik 34-iais procentais. Labiausiai brango miltai, 67-iais procentais, makaronai 42-iem procentais, duona, picos ir pyragai maždaug trečdaliu.
Tamsios duonos kilogramas per metus vidutiniškai pabrango 70 centų.
„Šiai dienai žaliavų kaina išlieka stabiliai brangi, o energetikos kainos tendencingai didėja, tas ir privertė galvoti apie produkcijos branginimą. Neaišku, kas bus gruodį, kas bus sausį, tai žiūrėsim…“, – kalba V. Baranauskas.
Brangsta ne tik duona. Lietuvoje visas maistas per metus vidutiniškai brango beveik trečdaliu. Gyventojai vertina kainas:
„Sunkiau darosi. Vis kuo toliau, vis pradedi dėmesį kreipti į kainas. Buvo pradžioje, kažkaip nelabai kreipdavai, gali nusipirkti bet kurį pieną ar dar kažką, dabar jau žiūrim, ką pigiau.“
„Pirkom tą patį, ką pirkom, kažkur kitur taupome. Norėtųsi daugiau išleisti gal atostogoms, bet šiuo metu spaudžiam.“
„Stengiuosi rinktis tokius pačius produktus, jeigu galima, bet kažką jei galiu tai pigesnio. Jau vaikui neperkam, pavyzdžiui to „Miau“ jogurto, jau kažko kito ieškom.“
Iš visų maisto produktų labiausiai brango pieno: nenugriebtas pienas, sūris, varškė, jogurtas. Kainos maždaug 50 procentų didesnės nei pernai.
Pavyzdžiui, varškės kilogramas per metus pabrango pustrečio euro.
Prekybos tinklas „Norfa“, kuris pats užsiima pieno perdirbimu, kaip ir duonos kepėjai, piešia liūdną ateitį.
„Mes analizuojam jau tris scenarijus, tai vienas iš viso sustabdyti pieno perdirbimą, išleisti į prastovas darbuotojus, nes reikia vėl didinti kainas, ir gana daug reikia didinti. Antras variantas – pasilikti tik tas, tą gamybą, kurios mes negalim iš Lenkijos. Dirbti toliau ir pakelti kainas“, – teigia „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Infliacija palietė viską. Aliejaus ir kitų riebalų kaina per metus šoko 40 procentų. Jautiena, veršiena, paukštiena pabrango trečdaliu.
„Lyginant su elektros pabrangimu, 800 procentų, 8-is kartus, tai čia iš viso, galima sakyti, kad nepabrango nieko“, – tvirtina D. Dundulis.
„Maisto kainų įvairių priežasčių buvo. Kai kuriais atvejais prastesnis derlius, nepakankamos atsargos, kai kuriais atvejais tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, labiausiai brango riebalai, aliejai, dėl to, kad jų yra daug mažiau pagaminama Ukrainoje, jie negali būti išvežami iš Ukrainos“, aiškina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistams ateitį prognozuoti sunku. Esą yra ženklų, kurie leidžia viltis, kad kainų augimas sulėtės.
„Žiūrint į žaliavų kainas. Kviečiai, kukurūzai, kiti grūdai yra atpigę, ir norisi tikėti, kad jau pradės matytis ir galutinėse prekėse“, – teigia N. Mačiulis.
„Kuo arčiau mes būsime metų pabaigos, tuos mes labiau lyginsime šių metų kainas su praėjusių metų aukštesnėmis kainomis. Matematiškai infliacijai augti bus sunku“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tačiau tikėtis, kad maisto produktai artimiausiais mėnesiais pigs, labai sunku.
„Paprastam žmogui nuo to nebus nei šilta, nei šalta. Kainos vis tiek lieka aukštame lygyje, kadangi energetikos kainos, ypatingai elektros ir dujų, lieka labai aukštame lygyje istoriškai“, – sako A. Izgorodinas.
„Eurostato“ duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje Lietuva gali pasigirti kone greičiausiai augančiomis maisto kainomis: Lietuva lenkia Estiją, Latviją ir Lenkiją.
Aciu valdžiai rūpinasi savo tauta
