Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas atsakė, koks ekonomikos scenarijus labiausiai tikėtinas kitiems metams.
Pone Mačiuli, ar tikėtina, kad ateina labai ilga recesija?
N. Mačiulis: Labiau tikėtina trumpalaikė korekcija ekonomikos augimo cikle. Visų pirma, reikia sugrįžti porą metų atgal ir suprasti, iš kur atsiranda recesijos baimė ir iš kur atsirado ta infliacija.
Mes buvome precedento neturinčiame klestėjimo laikotarpyje – milžiniškas atlyginimų augimas, pajamų augimas, pinigų pasiūla pašoko taip, kaip niekada istorijoje nebuvo pašokusi, nulinės palūkanos, vyriausybės galėjo pasiskolinti už neigiamas palūkas, pinigai buvo dalinami, kurį laiką trūko prekių. Tokius aprašytus reiškinius rasi ne kiekviename vadovėlyje, kai deficitas susidaro dėl to, kad visi turi tiek daug pinigų, jog gamintojai nespėja gaminti.
To pasekmė buvo infliacija, to pasekmė bus sugrįžimas prie normalių augimo tendencijų, kai mes kalbame ir apie nekilnojamo turto kainas, ir sandorius, ir mažmeninę prekybą, ir pramonės apimtis. Čia būtų normalus ir labiausiai pageidautinas scenarijus – trumpalaikis nuosmukis, trunkantis kelis ketvirčius, ir toliau besitęsiantis tvaresnis augimas be tokių išsišokimų, šuolių, kurie veda prie infliacijos.
Ilgesniam nuosmukiui priežasčių kaip ir nėra, nebent mes matytume dar didesnius geopolitinius sukrėtimus, visiškai sudarkytas pasaulio tiekimo grandines, dar aštresnį konfliktą tarp Kinijos ir Vakarų valstybių. Tokius scenarijus galima įsivaizduoti, bet tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad centriniai bankai su didesnėmis palūkanų normomis sustabdys tą augimą, kurį mes dabar matėme. Tada matysime nuosmukį, recesiją, greitai atslūgstančią infliaciją.
Pone Aleksandrai, ar tas Lietuvos ekonomikos klestėjimas buvo normalus?
A. Izgorodinas: Tikriausiai geriausias rodiklis yra Lietuvos Bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis. Skaičiuojant nuo 2019 metų panaikinus infliaciją Lietuvos BVP dabar yra 8 proc. didesnis negu prieš COVID, o jau tada Lietuvos ekonomika buvo labai arti piko, ir nuo to piko ji pakilo dar beveik dešimtadaliu.
Manau, kad tai yra tas indikatorius, kuris atspindi galimą perkaitimo lygį ir nenatūralų, pernelyg spartų augimą.
O kiek metų mes gyvensime sunkiai?
A. Izgorodinas: Žiūrint į išankstinius indikatorius panašu, kad pirmas kitų metų pusmetis bus šiek tiek sunkesnis, trečią kitų metų ketvirtį nebus nei augimo, nei kritimo, o kitų metų ketvirtą ketvirtį galime tikėtis atsigavimo.
Aišku, yra rizikų. Aš sakyčiau, kad viena iš rizikų Lietuvai ir euro zonai yra Kinija ir Kinijos sprendimas švelninti COVID politiką, kuris tikriausiai bus padarytas kitų metų pavasarį. Kai jie prieš porą savaičių paskelbė, kad švelnina COVID karantino tam tikrus elementus, nafta per vieną dieną pakilo 2,5 proc. Tai yra puikus indikatorius, kas gali laukti viso pasaulio, euro zonos žaliavų, naftos ir dujų kontekste.
Aš neatmetu varianto, kad kitų metų pavasarį ar vasarą mes matysime dar vieną pakankamai rimtą infliacijos, žaliavų kainų šuolį. Tai nafta, dujos, metalas, kas euro zonai ir Lietuvai reiškia dar vieną infliacijos bangą.
Tai yra tam tikra rizika, bet ar ji materializuosi, ar ne – parodys tik laikas.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
