mona liza

Pasikėsinimas į garsiausią Leonardo Da Vinčio paveikslą – Mona Lizą. Vienas vyras į jį šveitė tortą. Taip esą bandė atkreipti dėmesį į ekologines Žemės problemas. Luvro muziejaus darbuotojai skuba valyti tortu išteptą garsųjį Leonardo Da Vinčio paveikslą „Mona Liza“. Kaltininkas įsėdo į neįgaliojo vežimėlį, užsidėjo peruką ir apsimetė senyva moterimi. Ir viskas tam, kad galėtų netrukdomas priartėti prie paveikslo ir ištepti jį tortu.

Taip akylai Paryžiaus Luvro muziejuje saugoma Leonardo da Vinčio Mona Liza patyrė išpuolį. Neįgaliojo vežimėlyje po Luvrą važinėjęs vyras netikėtai atsistojo ir sviedė tortą tiesiai į vieną garsiausių meno kūrinių pasaulyje. Socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip atrodo tortu išterliotas paveikslas. „Negali būti. Negali būti“, – tuo, ką pamatė, negalėjo patikėti įrašą filmavęs vyras.

Kino studija „Miramax“ padavė į teismą Holivudo režisierių Quentiną Tarantino dėl jo planų parduoti skaitmenines teises į keletą kultinio filmo „Bulvarinis skaitalas“ scenarijaus fragmentų nepakeičiamų žetonų (NFT) pavidalu. Vizionieriaus polėkiu pasižymintis kino kūrėjas aukcione parduota scenarijaus ištraukas, aprašančias septynias scenas, kurios nepateko į 1994 metų filmo galutinę redakciją, kartu su garso komentarais, anksčiau šį mėnesį pranešė Q. Tarantino.

Prancūzijoje už rekordinę sumą parduota kopija neabejotinai garsiausio visų laikų portreto – Leonardo Da Vinčio Mona Lizos. Netikra Mona Liza, kadaise nupirkta antikvaro parduotuvėlėje pietų Prancūzijoje – parduota už beveik 3 mln. eurų.  Hekkingo Mona Liza kabo ne žymiajame Prancūzijos Luvre, o aukcionų rūmuose Prancūzijos sostinėje. Ir netrukus turėtų keliauti pas naują šeimininką, mat ką tik buvo parduota už rekordinę sumą.

Leonardo da Vinci paveikslo „Mona Lizos“ atvaizdas, vieno gatvės menininko sudėliotas iš beveik 300 Rubiko kubų, vėlai sekmadienį buvo parduotas Paryžiuje surengtame aukcione už beveik pusę milijono eurų. Nors aukciono namai „Artcurial“ preliminariai tikėjosi už šį prancūzų menininko Franko Slamos darbą gauti 120–150 tūkst. eurų, jis buvo parduotas už 480 tūkst. eurų – šiam kūrėjui tai yra rekordas.

Vienas garsiausių pasaulio paveikslų – „Mona Liza“ – turi dar vieną kopiją. Tik šįkart ji kiek neįprasta – padaryta iš Rubiko kubų dalelių.   Tai – visiems puikiai pažįstama Leonardo da Vinčio Mona Liza, o čia neįprasta jos kopija, sukurta Prancūzų menininko. Jis Monos Lizos atvaizdą sudėliojo iš Rubiko kubo dalelių. Iš viso menininkas panaudojo net 330 Rubiko kubų. Kritikai sako, kad šis kūrinys – modernaus ir klasikinio meno dermės pavyzdys.

Makiažas yra neatsiejama dažnos moters kasdienybės dalis. Kol vienos jo pagalba pasiryškina savo įgimtus bruožus, kitos nevengia ir drąsiau paeksperimentuoti. Viena tokių – He Yuhong. Moteris meilę makiažui ir grožio priemonėms atrado visai neseniai, tačiau kartu su meile ji suprato ir turinti gebėjimų atkurti garsių žmonių veidus. Vos makiažo pagalba ji staiga gali virsti Mona Liza, Marilyn Monroe ar net pačiu Crisitiano Ronaldo.

Kardashian klanas dažnai pasaulį prajuokina ar priverčia stebėtis, tačiau merginų vizažistas Mario privertė viso pasaulio merginas kardinaliai pakeisti savo makiažo įpročius. Išradęs kontūravimą jis pagelbėjo milijonams merginų, o štai viena iš jų taip įvaldė šią techniką, kad sugeba save paversti tikru meno kūriniu tikrąja to žodžio prasme. „Instagram“ žvaigždė Yuya Mika visai neseniai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame ji puikiai atkartoja garsiojo Leonardo da Vinci „Mona Liza“ paveikslą.

Menininkė rado saviraiškos būdą, kuris papiktino net teisėsaugos pareigūnus. Jos aistra – pozavimas muziejuose. Deja, paskutinysis jos sumanymas pavertė ją nusikaltėle. Deborah de Robertis pozavo šalia ikoniškojo „Mona Liza“ paveikslo. Sėdusi ant medžio lentynos, pritvirtintos po Leonardo da Vinci šedevru ir nusimetusi apatinius demonstravo savo genitalijas. Šiuo metu menininkė teisiama dėl ekshibicionizmo. Luvro muziejuje D. de Robertis apsilankė sekmadienį.

Garsiosios „Monos Lisos“ (Monos Lizos) paslaptingoji šypsena jau kelis šimtmečius yra nesibaigiančių diskusijų šaltinis, bet ar tikrai ją taip sunku suprasti? Galbūt, kad ne.

Jurga Bakaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Archeologai planuoja atkasti Lizos del Giocondos šeimos kapą. Manoma, kad būtent šios moters portretą prieš daugiau nei penkis šimtus metų nutapė Leonardo da Vincis. Tikimasi, kad skeletų tyrimai padės išaiškinti žymiojo paveikslo paslaptį. Mona Lizos paveikslas šimtmečius kėlė daug daugiau klausimų nei žinoma atsakymų.

Knygos „103 dalykai, kurių nereikia atlikti prieš numirštant“ autorius Samas Jordisonas pateikia 10 vietų, kurių neverta aplankyti per atostogas. Paprastai „būtina pamatyti“ stiliaus sąrašai mus bando įtikinti, kad kažko neaplankę savo laiką švaistysime veltui, mums nebus taip linksma kaip kitiems ir apskritai būsime nepilnaverčiai. Tačiau iš tikrųjų dauguma „būtinų nuveikti ar pamatyti“ dalykų yra nuobodūs bei absurdiški, teigia S. Jordisonas.

Įdomūs faktai praskaidrina nuotaiką, palengvina mokymąsi ir nustebina kompaniją... Interestingfacts.net siūlo pasidomėti visu tokių faktų sąrašu. 1. „Mona Lisa“ neturi antakių. 2. Medus yra vienintelis negendantis maisto produktas. 3. Kodėl privačiai dirbantys psichiatrai sutinka ketveriems metams pakeisti patogų gyvenimą į tarnybą JAV armijoje? Dėl 272 tūkst. dolerių. Šiuo metu papildomai siūlomas ir priedas už užsirašymą į tarnybą.

Amerikiečių mokslininkai lazerio signalais į aplink Mėnulį skriejantį NASA palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) perdavė Leonardo da Vincio šedevro „Mona Liza“ atvaizdą. Tai pirmasis vienos krypties lazerinės komunikacijos pavyzdys, skelbia „Space.com“. NASA mokslininkai šiam eksperimentui naudojo Goddardo kosminių skrydžių centro NGSLR (Next Generation Satellite Laser Ranging) lazerių centro įrangą.

Šimtmečius pasaulis mena mįslę, koks modelis pozavo  garsiajam dailininkui Leonardo da Vinci (1452-1519) tapant neįkainojamą Monos Lizos paveikslui. Galbūt šią paslapties miglą išsklaidys rasti kelių moterų skeletai? Kaip rašo vokiečių leidinys „Bild“, spalio pradžioje archeologai Šventosios Uršulės vienuolyne, Florencijoje, rado du moterų skeletus. Tai ne pirmieji – iš viso minėtoje šventovėje rasta septyni moterų skeletai.

Leonardo da Vinci yra nutapęs dvi „Mona Lizas“, tvirtina kai kurie mokslininkai. Ketvirtadienį Ženevoje turėtų būti pirmą kartą visuomenei pristatyta pirmoji paveikslo versija.

Italų archeologai mano Florencijoje esančiame viduramžių moterų vienuolyne atkasę Lisos Gherardini, turtingo Florencijos šilko pirklio Francesco del Giocondo žmonos, palaikus. Manoma, kad būtent ši moteris yra pavaizduota garsiajame Leonardo da Vinčio paveiksle „Mona Liza“. Dauguma istorikų sutinka, kad šiame paveiksle vaizduojama Lisa del Giocondo, kuri po savo vyro mirties įstojo į šv. Uršulės vienuolyną Florencijoje. Moteris mirė 1542 m. liepos 15 dieną sulaukusi 63 metų amžiaus.

Vienintelis toks pasaulyje menininkas, ant aguonos ir ryžio grūdo ar ant žmogaus plauko sukurtais šedevrais - armėnas Vladimiras Kazarianas - dirba tarp širdies dūžių, sulaikydamas kvapą ir nemirksėdamas. Jo 28 ypač mažų apimčių darbų paroda „Pasaulio stebuklai“ iš JAV pirmą kartą atkeliavo į Lietuvą, į Gargždų krašto muziejų.

Praeitais metais daugiausiai lankytojų sulaukė Paryžiaus Luvro muziejus – „Art Newspaper“ duomenimis, per metus čia apsilankė kone 8,9 mln. žmonių.Tai 5 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Antroje labiausiai lankytinų meno muziejų vietoje įsitaisė Niujorko Metropoliteno muziejus, trečioje – Britų muziejus Londone, rašo bbc.co.uk.

Italijos menotyrininkai teigia, kad tikriausiai atrado Leonardo da Vinčio (Leonardo Da Vinci) paveikslo, kuris šimtmečius buvo paslėptas po freska Florencijoje, pėdsakus, informuoja BBC. Tyrėjai dailininko Džordžo Vazario (Giorgio Vasari) tapytoje freskoje, kuri yra Vekjo rūmuose Florencijoje, išgręžė mažytes skylutes ir per jas įkišo zondus.

Klasikinio meno mylėtojai gali džiūgauti – šią savaitę Londone atidaryta iki šiol didžiausia Renesanso genijaus Leonardo da Vinci darbų paroda. Parodoje yra eksponuojama 60 vieno iškiliausių visų laikų tapytojo paveikslų. Plačiajai visuomenei da Vinci geriausiai žinomas kaip paveikslų „Mona Liza“ ir „Paskutinė vakarienė“ autorius.

Italų meno istorikė Carla Glorias mano nustačiusi garsiajame Leonardo da Vinčio paveiksle „Mona Liza" (Mona Lisa) pavaizduotos moters tapatybę, pranešė „Daily Mail". Tai padaryti esą padėjo portreto fono peizažas: meno istorikė mano, kad jai pavyko jame atpažinti sunkiai įžiūrimo akmeninio tilto fragmentą.

Italų meno istorikai tikina sugebėję atskleisti paslaptingosios Monos Lizos tapatybę. Meno istorikai savo spėjimą grindžia išaiškinę paslaptingo tilto, Leonardo da Vinci nutapyto virš kairiojo Monos Lizos peties, buvimo vietą.

Italijos meno istorikė teigia nustačiusi, kokios vietovės gamtovaizdis vaizduojamas garsiojo paveikslo „Mona Liza“ fone.Carla Glori mano, kad trijų arkų tiltas, matomas už Lenonardo da Vinci paveiksle vaizduojamos moters kairiojo peties, yra nuoroda į Bobbio, miestelį esantį kalnuotoje vietovėje į Pietus nuo Piacenzos, šiaurės Italijoje. Jos teorija grindžiama neseniai paskelbtu kito meno istoriko atradimu.

Sensacingą radinį – slaptą šifrą – aptiko italų specialistai Leonardo da Vinci tapytame garsiajame Monos Lizos portrete. Tai pirmadienį praneša Londono laikraštis „The Daily Telegraph“. Pasak Italijos nacionalinio kultūros paveldo prezidento Silvano Vincenti, Džokondos akyse nupieštos smulkutės raidės ir skaičiai. „Juos sunku pastebėti plika akimi, bet per didinamąjį stiklą ženklai darosi įžiūrimi“, – pareiškė jis.

Prokurorai nebe pirmą kartą atsiskleidžia kaip nemokšos ir tinginiai. Jie už tai baudžiami, bet dažniausiai lekia tik pačias žemiausias pareigas užimančių prokurorų galvos. Šiandien prokuratūra – pajuokos, paniekos ir patyčių objektas. Pasipiktinę prokurorų tingumu, nemokėjimu ar nenoru dirbti tiriant pedofilijos skandalą, prie didmiesčių prokuratūrų protestuoja žmonės, kaltinantys, kad toks prokurorų aplaidumas netiesiogiai dviem žmonėms kainavo gyvybes, o dar ne vienam suluošino likimus.

Meilės, „amžinųjų šviesų“ ir kitokių epitetų susilaukiantis miestas kasmet privilioja įspūdingas turistų mases. Tačiau, ar verta išmėginti visas pramogas, kurias lankytojams siūlo Paryžius? Novatoriškas kelionių tinklalapis „Brave New Traveler“ pateikia savo versiją, ko tikrai neverta daryti Prancūzijos sostinėje ir išsyk siūlo alternatyvius kelius, kaip pažinti šį stulbinantį miestą.

Jei jau vienas respektabiliausių šiuolaikinių dizainerių Filipas Starkas sako, jog šiandien dizainas nėra labai svarbus, tai gal verta patikėti ? Aišku prie šio požiūrio nagus prikišus visur lendanti krizė ir geopolitinė padėtis pasaulyje.

Palyginti su mūsų motinų karta, šiuolaikinės moterys, sulaukusios 40-ies, jaučiasi 10 metų jaunesnės. Kai kurios ryžtasi gimdyti dar vieną vaikelį. Tačiau akušerė-ginekologė Jolanta Sąlygienė, dirbanti su nevaisingomis poromis, džiaugiasi, kad vis dažniau į medikus kreipiasi jaunesnio amžiaus moterys, nes joms tikimybė pastoti yra kur kas didesnė.

Demokratijos idealas yra tas, kad piliečiai, sąmoningai suvokdami, į valdžią išrenka kompetentingus ir sąžiningus atstovus, t.p. tuos, kurie galėtų geriausiai atstovauti jų sluoksnio, profesijos ir pan. interesams. Tai štai šitas idealas kaip tik ir neįgyvendinamas. Galbūt senõsios, išsivysčiusios demokratijos šalyse (Vakaruose) jis iš dalies veikia, bet pas mus – ne. Ir anaiptol ne tik dėl to, kad politinis elitas papuvęs – elitas yra toks, kokiam jam leidžia būti visuomenė.

Trimatės tapybos specialistas Chrisas Nayloras su maža žoliapjove ir sodo instrumentais vienos Pietų Londono gyventojos sode iškarpė padidintą Leonardo da Vinčio paveikslo „Mona Liza“ kopiją. Sodo savininkės Tanios Ledger visiškai neliūdina faktas, kad reprodukcija gyvuos tik kelias savaites. „Tai juk kaip plaukų kirpimas. Vos tik jie atauga ir gali daryti naujus eksperimentus“, sakė ji.

Naujoje parodoje menininkai kritikuoja šiuolaikinę sudaiktėjusią visuomenę, į ekspoziciją įtraukdami ir Lietuvos politinius simbolius AMB bei Abonentą, teigia Lrt.lt. Meninė instaliacija iš 18 tūkst. nuolat besikaitaliojančių skaidrių – tai netradiciškai pristatytos juvelyrų S. ir A. Krivičių parodos „Totali juvelyrika“ dalis. Mirguliuojantys vaizdai, nedidelėje patalpoje skambanti garsi muzika.

Įdomiausias paviršius žemėje yra žmogaus veidas.  Jis kalba net tada, kai lūpos tyli. Jis aiškiai praneša apie kai kurias ligas. Ryšys tarp veido bruožų ir charakterio yra labai menkas, tačiau žmonės vis tiek linkę apie sutiktą žmogų spręsti iš pirmo žvilgsnio.

Jau ne vienas iš mūsų buvo apžiūrėti Gian Lorenzo Bernini Romoje statytų obeliskų, palypėti į Šv. Angelo pilį, kur paslaptingi Vatikano klerkai apsimeta iliuminatais (o gal ir neapsimeta). Kiti ilgai žiūrėjo Luvre į „Moną Lizą“, stengdamiesi atspėti, kas gi dar ten galėtų būti užšifruota. Ir dabar jau tikrai visi žinome, kas tokie buvo tamplieriai, už ką juos sudegino ir kur gali būti paslėptas Šventasis Gralis.

Garsiajame Leonardo Da Vinci (Leonardo Da Vinčio) šedevre "Mona Liza" (Mona Lisa) pavaizduota moteris - dailininko kaimynė, įsitikinęs mokslininkas iš Toskanos Giuseppe Pallanti (Džiuzepė Palantis).

Netrukus mums į draugiją piršis Egipto princas ir Drakono širdis, Mergina vorė ir linksmins Desertui - sekso vakarėlis. Tai vis pavadinimai TV siūlomų filmų, kuriems tingisi net burną aušinti. Šioje aplinkoje pasirodys keli naujesni ar prasmingesni filmai. Bet jeigu „popsinimo“ procesas vyks taip aktyviai, visos Stepoko pastangos nebeturės prasmės. Šeštadienis Savaitė kažkodėl rutuliojasi po 2001 metų amerikiečių filmo „Pilkoji zona“ ženklu. Šiandien, 20.50 val.

Jubiliejinis 200-asis „Klausimėlis“ - apie Maironį. Tik nepagalvokit, kad praeiviams šįkart buvo labai lengva. Jie sutinka tik dėl vieno - Maironis buvo puikus poetas. Na, jei poetas - vadinasi, kažką parašė. Panevėžietis:- Ką girdėjot, ką parašė Maironis?- Moną Lizą turbūt.- Tai čia poezija ar proza ta Mona Liza?- Tai proza turbūt. Prieniškis:- Pasakas gal rašė.- Maironis?- Taip.- O kokią parašė pasaką?- Jonukas ir Grytutė.- Tai čia Maironio?- Taip.- Koks jo vardas - Maironio?- Viktoras.

Po vaidmens pasaulinį pripažinimą pelniusioje 1952 metais pastatytoje romantinėje nuotykių komedijoje “Fanfanas Tulpė” (“Fanfan La Tulipe”) pagrindinę heroję suvaidinusi filmo žvaigždė Gina Lollobrigida buvo pradėta vadinti “dvidešimtojo amžiaus Mona Liza”. Ji ne tik buvo tituluojama gražiausia to meto pasaulio moterimi, vadinama sekso simboliu, bet ir, kaip mėgdavo juokauti Italijos spauda, “geriausiu itališku produktu po spageti”. “Per savo gyvenimą turėjau gausybę meilužių ir romantiškų n...