Netrukus mums į draugiją piršis Egipto princas ir Drakono širdis, Mergina vorė ir linksmins Desertui - sekso vakarėlis. Tai vis pavadinimai TV siūlomų filmų, kuriems tingisi net burną aušinti. Šioje aplinkoje pasirodys keli naujesni ar prasmingesni filmai. Bet jeigu „popsinimo“ procesas vyks taip aktyviai, visos Stepoko pastangos nebeturės prasmės.
Šeštadienis
Savaitė kažkodėl rutuliojasi po 2001 metų amerikiečių filmo „Pilkoji zona“ ženklu. Šiandien, 20.50 val., dramą rodo BTV, o TV1000 kanalas jai skyrė net tris seansus: antradienį, gegužės 24 d., 17.00 val., trečiadienį, 11.00 val. ir penktadienį, 13.00 val. Kokia čia dabar ketverių metų senumo sensacija?
Ne, nei sensacija, nei kokiu didesniu meniniu atradimu, nors čia ir vaidina dailioji Mira Sorvino, nekvepia, tiesiog rodo televizijų planuotojų atmestiną darbą. Daugiau aktoriaus, nei režisieriaus Time’o Blake’o Nelsono kūrinys - tauraus ir labai rizikingo sumanymo, kai kuriose šalyse dėl žiaurumo rodomas tik 18-kos sulaukusiems. Žiaurumas, matyt, pateisintas: kalbama apie II pasaulinio karo koncentracijos stovyklas, apie mirties industriją, kuriai reikėję daug gyvosios jėgos. Kinas gal dar nė nebuvo prabilęs apie vadinamąsias „zonderkomandas“, formuotas iš tų pačių žydų: degindami tautiečius, jie gaudavo menkų privilegijų, kol patys nepatekdavo į dujų kameras. „Pilkoji zona“ - tarsi tarpas tarp juodo ir balto, žadantis nepaprastai skaudžios moralinės dilemos analizę. Bet analizės filme nedaug, nes jis, deja, sukurtas gana elementaraus holivudinio spektaklio principais.
Kur kas stipresnės profesionalų režisierių statytos dramos „Silkvud“ (TangoTV, 22.00 val.) su Meryl Streep, vaidinančia mįslingai mirusią atominės elektrinės darbuotoją, net „Gorilos rūke“ (TV3, 13.15 val.), Sigourney Weaver herojės lūpomis ir poelgiais prabylanti apie gamtos apsaugą. Puikią nežemiško plastiškumo juostą „Mergina su perlo auskaru“, nukeliančią į XVI amžiaus Olandiją, žada (šiuo atveju visuomet bijau vartoti konkretų žodį „rodo“) kabelinės televizijos (21.00 val.), bet apie ją visai neseniai čia jau teko rašyti.
Pagal populiarumą į pirmą vietą šiandien turbūt iškyla dar nuo visų Lietuvos kinų ekranų nenuimta kovinė kinų juosta „Skraidančių durklų namai“ (1 Baltijos kanalas, 21.45 val.; kartojama trečiadienį, gegužės 25 d., 12.00 val.). Veiksmas rutuliojasi seniai, oi, seniai - 859 metų Kinijoje, kai klestėjusi Tanų dinastija įžengia į savo nuopuolio etapą.
Filmą kūrė Kinijos kinematografo pirmasis atnaujintojas Zhangas Yimou, garsus, pripažintas visame pasaulyje, ir lietuvius įvairiais metais džiuginęs „Raudonu gaolianu“, „Sudie, mano sugulove“, „Keliu namo“. Tai buvo nepaprastai vaizdine prasme išraiškingi, bet dar ir prasmingi kūriniai.
Pastaruoju metu, sekdamas kinematografinę madą, tenkindamas komercinę paklausą, Zhangas Yimou susuko kelis Rytų kovų filmus - dar kiek prasmingesnį „Bevardį“, irgi viešėjusį Lietuvoje, ir šiandieninę juostą, kur autoriui nebe taip svarbi nei toji Tanų dinastija, nei sukilėlių ar imperatoriaus kariaunos žmonių skirtingų paskatų motyvai. Svarbus pats kovų, kostiumų, pagrindinių herojų veidų grožis, tikrai galintis žavėti, nors už jo visą laiką jauti žiojant grėsmingą tuštumą. Na, norėta papasakoti apie vieną nebanalią meilės istoriją - tegul ji tada viena ir būtų, kam jai viso to pseudoistoriško įrėminimo? Tai asmeninė nuomonė, su ja sutikti nebūtina, juolab kad grožis visuomet patrauklus. O pažiūrėti ir pasiginčyti verta.
Sekmadienis
Nors vesterno žanras Lietuvoje - ne pats populiariausias, „Tumstounas“ (TV3, 22.25 val.) - iš geresniųjų jo pavyzdžių. Kruopščiai atkurtame istoriniame fone (1871 metai, ką tik baigėsi JAV pilietinis karas) legendinis šerifas Vajetas Erpas (Kenas Russellas) ir jo draugas Dokas Holidėjus (Valas Kilmeris) žada pailsėti nuo nesibaigiančių kovų, ramiai pagyventi su šeima. Bet jų pasirinkto Tumstouno miestelio apylinkėse rado sidabrą, pasirodė raudonas kaklajuostes pasirišusių agresyvių kaubojų, o tai reiškia - ramybės nelauk.
Iš gausių dienos komedijų išskirčiau 2000 metų „Pamišėlį Sesilą“ (TV1000, 15.00 val.), kuriame pogrindinio kino kūrėjų gauja pagrobia žinomą artistę (Melanie Griffith), verčia ją pas juos filmuotis ir žvaigždei visa tai, kad ir keista, patinka. Visai įdomus satyrinis žvilgsnis į amerikiečių kino susiskaidymą. Kita komedija „Lyčių priešprieša“ (LNK, 23.00 val.), tikinanti, kad Christina Ricci gali viską, net išskirti gėjų porą, gal daugiausiai patiks prisiekusiems šios gabios mažiukės žvaigždutės gerbėjams. Iš dramų kiek labiau imponuoja gal prancūziškas „Marteno Gero sugrįžimas“ (Ukrainos STB, 0.35 val.) Įspūdingai sumanyta jau pati situacija, kai žmona žvelgia į seniai pradingusį, o dabar vėl atsiradusį savo vyrą (Gerard’as Depardieu) ir tiksliai nežino: vyras ar ne.
Yra filmų, kurių nepriskirsi jokiam konkrečiam žanrui. Čia ir antroji prieš savaitę pradėto rodyti filmo „Nuostabus ir siaubingas Leni Riefenstahl gyvenimas“ antroji dalis (BTV, 12.05 val.) - kadangi pasakojimas apie žymiąją nacistinės Vokietijos režisierę remiasi ne vien dokumentais, o ir autorių spėliojimais, gal tiksliau jį vadinti ne dokumentiniu, o eseistiniu. Bet ir realus likimas, ir žvilgsnis į jį - labai įdomūs. Neaiškaus žanro - ir lietuvių teatro režisieriaus Jono Vaitkaus 1986 metų debiutas kine „Zodiakas“ (LTV2, 20.20 val.; kartojama trečiadienį, gegužės 25 d., 16.15 val.), patekęs į kanalo Retrospektyvą. Iš teatro, kino, šokio (Maja Pliseckaja!), tapybos ir muzikos autorius sukūrė keistą koliažą, lyg ir M. K. Čiurlioniui skirtą, nors gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis, komentatoriumi pasirodąs įžanginėje filmo dalyje, tam ir prieštarauja.
Yra egzotikos. Tiesa, nepamanykit, kad naujas „Imperatoriškasis klubas“ (TV3, 12.50 val.) turi ką bendra su Rytais: ekrane - tiesiog prestižinė privati mokykla, kurios mokytojui idealistui (Kevinas Kline’as) skaudžiai atsirūgsta demokratiški mokinių ir mokytojų santykiai, nes ir viena musė (senatoriaus sūnelis), pasirodo, gali pagadinti košę.
Užtat melodramoje iš Tailando „Jano Daros kerštas“ (BTV, 22.45 val.), kur sūnus keršija tėvui, visai įdomiai atkurti Rytai, ano amžiaus 2-3 dešimtmečių margaspalvis fonas, mums nepažįstami papročiai. Žinoma, prie audringos išorinės vakarykščių „Skraidančių durklų namų“ išmonės ši juosta neprisilygins.
Pirmadienis
Vakar - mažai girdėta Tailando melodrama, šiandien - tarptautinį pripažinimą įgijusi labai labai juoda Tailando komedija „6/9“ (TV1000, 17.00 val. ir kitądien 11.00 val.). Galima ją, žinoma, vadinti ir trileriu, nes kraujai čia tykšta, rankos ir kojos pjaustomos nuo kūnų, bet tai tik tas specialiai kečupinis kraujas, o svarbiausia filme - jaunos merginos nestandartinis požiūris į svetimų pinigų lagaminą, labai tolimas nuo lietuviškojo...
Apskritai komedijų, įvairiausių ir visai pažiūrimų, šiandienos repertuare - didžiuma. Dokumentinė komedija, per „Kino pavasarį 2003“ sėkmingai žiūrėtas „Superdidelis aš“ (kabelinės televizijos, 21.05 val.), bandantis pašiepti ne vien kenksmingą „greitojo maisto“, „Makdonaldsų“ pramonę, bet ir paliūdėti dėl monopolijų, besiskverbiančių ir į vargšę Lietuvą, pražūtingo principo. Režisieriaus Briano De Palmos, labiau žinomo savo kruvinaisiais filmais („Veidas su randu“, „Karlito kelias“ ir kt.), rankose net rimtas Tomo Wolfe’o romanas „Tuštybės liepsna“ (TV1, 21.00 val.) tapo panašesnis į komediją - apie laimės kūdikį, tampantį nevykėliu (Tomas Hanksas). Subtili aktorių Samo Neillo ir Christine Scott-Thomas poros vaidyba nušviečia juostą „Keršytojai: žaidimas dviem“ (1 Baltijos kanalas, 11.15 val.), pasakojančią - prancūziškos „Merginos ant tilto“ pėdsakais - neįvykusių savižudžių istoriją. Kinas ne per išmoningiausiai šaiposi iš savęs filme viską pasakančiu pavadinimu „Dek, Holivude, dek“ (TangoTV, 22.00 val.), nes žino, kaip publika mėgsta matyti jo užkulisius.
Vis dėlto bene patraukliausia (man - tikrai!) iš dienos linksmybių - siurrealistinė prancūzo Francois Ozono komedija „Žiurkynas“ (BTV, 22.40 val.). Su pasiutusia patyčia ir net pagieža filme analizuojami tipiškos buržuazinės „padorios“ šeimos užslėpti kompleksai. Jiems prasiveržti tereikia niekingo impulso - na, kokios nors baltos žiurkytės, atsiradusios namuose. Ir sūnelis tuojau pajus vienalytės meilės impulsus, juodaodis tarnaitės jaunikis taps jo meilužiu, mama bandys jį sugundyti, o sesutė - pasikarti.
Kad dėl „Žiurkyno“ pajustum tikrą „kaifą“, reikia šiek tiek pažinti ir kontekstą. Visuma šiek tiek primena Pasolini „Teoremą“, kurioje į namus, keisdamas jų gyventojus, vieną dieną ateina Angelas. Žinoma, jeigu tai ir nauja „Teorema“, tai parodijinė. Pavieniai simboliai artimi juodam Bunuelio „siurui“. Juntamas ir žaidimas paprasčiausios, bet apverstos aukštyn kojom, „muilo operos“ principais.
Deja, vėl, kaip dėl kino Zhango Yimou, tenka apgailestauti ir dėl talentingo prancūzo. 1998 metų „Žiurkynas“ buvo pirmoji didelė jo juosta, ji ir tuoj po to sekę „Kriminaliniai meilužiai“ atnešė režisieriui prancūzų kino „enfant terrible“ vardą. Bet savo antiburžuazinio patoso erdvėje jis išsilaikė visai neilgai (Yimou tempė dešimtmečius); viena paskutinių Ozono juostų, ir Lietuvoje matyta „5x2“ - gražių paveikslėlių rinkinys, niekuo neprimenąs autorių maištavus, filmas, buržuazinis iki kaulų smegenų. Kai tikrai gabūs žmonės išsisemia, vos pradėję nebeturi ką pasakyti, darosi labai liūdna.
Kadangi tarp „Omni laiko“ skaitytojų (ir net leidėjų) pasitaiko fantastikos gerbėjų, laikas išnirti iš komedijos plotų ir bent ką pasakyti apie naują filmą „Ekvilibriumas. Pusiausvyra“ (BTV, 20.20 val. ir kitądien 13.55 val.). Ką gi, aktoriai čia dirba puikiai (ypač Emily Watson ir Sheanas Beanas, nors ir Christiano Bale’o negalima lengva ranka užbraukti). Režisūra (jaunas Kurtas Wimmeris) gana raštingai kaunasi su scenarijumi. Visos filmo bėdos - jame, nes ateities visuomenė, kurioje yra draudžiamos bet kokios emocijos, ir net Mona Liza, būdama meno kūriniu, galinčiu jas išprovokuoti, verta tik sunaikinimo, jau buvo, buvo. Scenarijus atrodo suramstytas iš „451’ pagal Farenheitą“, Orwello „1984“, „Logano pabėgimo“, net „Matricos“ ir dar gausybės filmų ar knygų. Galima net spėlioti, kaip sprendžiant modernią dėlionę, kokia to ar kito kadro, epizodo kilmė. Tai irgi savaip įdomu, bet man visada įdomiau išvysti originalią idėją, kurių šiuolaikinį badą „Ekvilibriumas“ patvirtina tiesiog vadovėlio aiškumu.
Antradienis
Turint galvoje, kad šiandien įmanoma minėti gal tik kokius tris filmus, galima teigti: fantastikos diena, nes du iš jų yra tikrai fantastiniai, o trečiasis - lengvai mistiškas. Žanrai dalijasi dienomis?
Tas trečiasis, pavadintas „Įtikinamas motyvas“ (TV1, 21.00 val.) - neblogai užsukto mechanizmo trileris, kuriame vienas žudikas prisiima kito žudiko kaltę - tam, kad anas, išėjęs iš už grotų, žudytų tuos, kurie bus nurodyti. Labai „simpatiška“ kompanija. Seras Seanas Connery, vaidinantis žymų teisininką, su ja, laimė, neturi nieko bendra. Mistikos nedaug.
Narsios Holivudo ponios Mini Leder „Gilų sukrėtimą“ (LTV, 21.10 val.) tikriausiai matėte kino teatruose, kur jis, beje, efektingiau ir žiūrimas. Fantastinė prielaida - į Žemę lekia kometa. Kad visko nesunaikintų, reikia paskubėti kažkaip sunaikinti ją pačią. Paskui, kai dėl laimingos pabaigos kyla abejonių, režisierė panyra į išbandytus katastrofų filmo kanonus, kai vienu metu sekami kokie 20 žmonių likimų. Nenuobodu, juolab kad ir aktoriai rinktiniai.
„Celė“ (TV3, 23.15 val.) 2000-aisiais, kai pasirodė, buvo vertinama įvairiai, bet daugiausia teigiamai. Vis dėlto galima tik pasidžiaugti vėlyvu seanso laiku, nes beprasmišku, neva psichoanalitinės potekstės brutalumu (kapojamas gyvas arklys, iš seklio pilvo raunamos žarnos) filmas tikrai išsiskiria ir iš žiauriausių. Bet visą tą rafinuoto maniako žudiko istoriją autorius, indų kilmės debiutantas Tarsemas Singhas, prieš tai buvęs klipų kūrėju, ir sumanė turbūt tam, kad galėtų vėl panirti į klipo estetiką. Psichiatrė (Jennifer Lopez šiame vaidmenyje greičiau primena baro šokėją), fantastiškos technologijos padedama, braunasi į maniako pasąmonę, ir čia ekranas išdarinėja viską, ką tik prigalvojo režisierius. Efektingame, bet visai netvarkos kupiname kratinyje regi žinomų dailės kūrinių citatas (jei ne plagiatus), japonų akvarelės, Salvadoro Dali paveikslų, Alfredo Hitchcocko, Luiso Bunuelio kadrų atgarsius. Greta „Celės“ vakar parodytasis „Žiurkynas“ atrodo labai blaivaus ir sveiko proto produktas.
Trečiadienis
Šią savaitės dieną paprastai kartojami savaitgalį rodyti filmai. Taip ir šiandien (vėl „Pilkoji zona“, „Zodiakas“, Skraidančių durklų namai“ ir t.t.). Originalių premjerų visai nėra.
Kažin ar „Elito kinui“ dera vėl rodyti „Pon Nef meilužius“ (LTV, 23.10 val.), kuriuos šimtą kartų matė ir elitas, ir „runkeliai“. 1991-ieji, jauno prancūzų režisieriaus Leos Karaxo triumfas, Juliette Binoche, ne reklamuojanti kvepalus, o pasirodanti benamės ir dar ankančios, Denys’ą Lavant’ą įsimylėjusios panelės vaidmenyje. Ne, nieko neturiu prieš šią juostą, bet ironija ištrūksta nevalingai, nes negalima vis iš naujo brįsti į tą pačią ir dar nusekusią upę.
Galėčiau taip pat paurgzti ir dėl 40-čia metų dar senesnės italų maestro Luchino Visconti juostos „Gražiausioji“, kurią TV11 kanalas (20.15 val.), kur buvęs, kur nebuvęs, vis iškiša, matyt, programos skylei užkimšti. Bet kadangi pagrindinį motinos, norinčios, kad jos negraži dukrytė nusifilmuotų kine, vaidmenį tiesiog fantastiškai kuria Anna Magnani, tyliu ir džiaugiuosi, galiu žiūrėti ir žiūrėti.
Ketvirtadienis
Šiemet Kanų festivalyje pirmąkart per jo istoriją dalyvavo du lietuvių filmai - naujas vaidybinis ir senas dokumentinis. Atitinkamai: Bartas ir Matelis. Kokia garbė Kanams! Į šį festivalį, jo buržuazinį prieskonį, patologiškai susietą su politkorektiškumu, paprastai kenkiančiu menui, galima žiūrėti įvairiai. Bet kad jis bent jau artimiausiems metams pasauliui padiktuoja kinematografines madas - nėra abejonių. Deja, apibendrinančią TV laidą apie „lietuviškus“ šiemečius Kanus mums siūlo tik rusų 1 Baltijos kanalas (0.55 val. ir rytoj, 15.40 val.). Koketiškas vedėjas Sergejus Šolochovas Lietuvos dalyvavimo, aišku, nė nepaminės, tačiau kam mums patiems stengtis, jeigu buvo Eurovizija, surijusi visus televizininkų pinigus. Štai kur tikrasis menas, tikroji kultūra, o visokie ten larsai von trierai - beje, o kas jis toks?..
Pasitenkinsime filmais - kriminalinio žanro vidutinybėmis. Tokie ir amerikiečių „Raktai į Talsą“ (TV1, 21.00 val.), kartais dar pavadinami „Šantažu“, toks ir rusų neva šlageris (nors tai tik reklamos išmonė, o kino teatruose jis sužlugo), niekam nežinomo režisieriaus Konstantino Šamino šiaip taip sulipdytas „Džokeris“ (BTV, 21.30 val. ir kitądien 13.30 val.). Apie „specnaze“ tarnavusius draugus, po to nužengusius tarnauti „naujiesiems rusams“, yra pristatyta net geresnių serialų. Beje, nesupainiokit šio 2005 metų niekalo su 1991 metų rusų to paties pavadinimo nuotykių komedija. Nors, tiesą pasakius, tik profesinė sąžinė čia man diktuoja, nes anos juostos lygis - irgi panašus, galit ir painioti. Efektas tas pats.
Penktadienis
Su gražiu aktorių ansambliu (Liamas Neesonas, Lili Taylor, Catherine Zeta-Jones ir kt.) olandų kilmės režisierius Janas de Bontas atveda mus į amerikinį „Namą ant vaiduoklių kalvos“ (LTV, 22.10 val.). Tai klasikinio 1963 metų filmo perdirbinys, beje, ne ką blogesnis, nes mums ne tik vardijami paranormalūs reiškiniai, vaiduokliai, užvaldę seną ir, kaip kalbama, prakeiktą namą, tačiau visa tai dar ir apsupama nepakartojama atmosfera. Tyliai plaukianti ir vis į šiurpesnes erdves mus nuplukdanti atmosfera - ir talentingo airių menininko Neilo Jordano filmo „Sapnuose“ (LTV, 0.25 val.) su Annette Bening privalumas. Kartais atrodo, kad vanduo, užtvindęs kambarį, tuojau išsilies ir į mūsiškį (arba į žiūrovų salę) - tokia aktyvi šio keistoko kūrinio, įsiurbiančio tave kaip tikras košmaras, sugestija. Dingus mergaitei - o tai buvo susapnuota motinos, pastaroji ima suprasti, kad jos sapnų pasaulis kažkaip susietas su negerų kėslų žmogumi.
Labai savotišką Darreno Aronofsky trilerį „Pi“ (23.00 val.) demonstruoja „RenTV“ kanalas, kurį, kaip išsiaiškinau, per palydovus vis dėlto tebežiūri nemažai suinteresuotųjų. Herojumi parinktas genialus, o gal ir kiek paranojiškas matematikas, daugybę metų siekiantis rasti universalų skaičių kodą. Artėjant sprendimui Maksimilianas (Seanas Gullette’as) turi ryžtingai pasirinkti: chaosas ar tvarka, šventumas ar mistika, išmintis ar mėgėjiškumas? Ar jis pats įstengs valdyti tą galingą jėgą, kuri, regis, jau beldžiasi į duris?
Kiti dienos filmai silpnesni. Filmo „Džonis Gražuolis“ (BTV, 21.20 val.) scenarijumi kadaise rimtai domėjosi Alas Pacino, tačiau, būdamas profesinės intuicijos žmogus, jis pagaliau suprato, kad tokia juosta neturi šansų pakilti virš B klasės kino. Džonio, gimusio deformuotu veidu, o kalėjime pasidariusiu plastinę operaciją, vaidmenį galiausiai paėmė vaidinti Mickey Rourke ir jis tik prisidėjo prie teikusio vilčių aktoriaus nuopuolio.
Dar paminėsiu australų „Stepo šokėją“ (TV3, 22.25 val.). Suprantu, kad ši juosta, neblogai perteikianti žemyno provincijos nuotaiką, kaitaliojanti dramatiškus ir komiškus fragmentus, o pagrindiniu herojumi pasirenkanti jauną stepo maniaką improvizatorių, galėjo būti ir geresnė. Bet nieko negaliu padaryti, nes asmeniškai mėgstu ir stepą, ir australų kiną - jau atleiskit mano silpnybes.