mokesčių sistema

Lietuva pagal mokesčių sistemos konkurencingumą – ketvirta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), rodo naujausi JAV tyrimų centro „Tax Foundation“ duomenys. Lietuva šiame 36-ių EBPO narių reitinge nusileidžia Estijai, Naujajai Zelandijai ir Latvijai. „Lietuvoje yra trečiasis mažiausias EBPO pelno mokesčio tarifas – 15 proc.

Estijos pagrindinė opozicijos partijos lyderė sekmadienį balsuodama visuotiniuose rinkimuose apkaltino premjero Juri Ratas vyriausybę „sugadinus“ šios Baltijos šalies mokesčių sistemą. Šiuose rinkimuose valdančioji centro kairiųjų koalicija varžosi su liberalais ir staigiai išpopuliarėjusia kraštutinių dešiniųjų partija, o aštriausias diskusijas kelia socialiniai ir ekonominiai klausimai, tokie kaip mokestinė našta.

Nuo sausio įsigaliosiant daug mokesčių pakeitimų, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) valdžios prašo organizuoti ar kitaip sudaryti sąlygas nemokamiems buhalterių mokymams. „Prašome mokymų lapkričio mėnesį, kad verslas ir žmonės galėtų oriai pasiruošti mokesčių permainoms.

Vyriausybė pirmadienį pristato būsimas mokesčių ir pensijų sistemos bei kitas struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų srityse. Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, Vyriausybė ketina pristatyti, jo žodžiais, beprecedentes kovos su „šešėliu“ priemones, o pensijų reforma išspręs įtampas visuomenėje dėl pensijų netolygumo. Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad vienas pagrindinių mokesčių reformos tikslų – sumažinti darbo jėgos apmokestinimą.

JAV Senato respublikonai anksti šeštadienį priėmė istorinį mokesčių sistemos reformos įstatymą ir atliko esminį žingsnį, reikalingą svarbiai prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įstatymų leidybos pergalei pirmaisiais jo kadencijos metais. Po ilgai užsitęsusių debatų senatoriai 51 balsu prieš 49 priėmė teisės aktą, numatantį didžiausią per pastaruosius 31 metus šalies mokesčių sistemos pertvarką.

Kaip vertinti vyriausybės pasiūlytą mokesčių sistemos reformą? Nepatenkintų bus, tačiau patobulintina mokesčių sistema, tikėtina, bus paprastesnė, skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė. Didžiausias dėmesys mokesčių reformoje skiriamas įsisenėjusiai problemai spręsti – reikšmingai mažinama mažas pajamas gaunančiųjų mokestinė našta.

Praėjusių metų lapkritį kilus įmonių nepasitenkinimui stringančia naująja išmaniąja mokesčių sistema, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) vertins, kaip vykdoma Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir bendrovės „Atea“ 3,4 mln. eurų vertės sutartis. „Informacinių technologijų pirkimai yra vieni rizikingiausių – tiek dėl specifikos sudėtingumo, tiek dėl didelės jų vertės.

Žinių radijas Turintys nuolatines pajamas ir kartu užsiimantys smulkiuoju verslu nuo sausio mėnesio gali būti pamaloninti sumažėjusiais mokesčiais, „Žinių radijui“ kalbėjo Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. Šiuo metu keliose veiklos formose dalyvaujantys asmenys, už kiekvieną veiklą atskirai moka 93 litų privalomojo sveikatos draudimo PSD mokestį kas mėnesį.

Sutinku su „Danske Bank“ vyriausiojo analitiko Larso Christenseno kažkada išsakyta mintimi, kad yra tik vienas efektyvus būdas kovoti su šešėline ekonomika – padaryti legalią mokesčių sistemą kuo panašesnę į ją. Vadinasi, reikia kaip įmanoma mažinti mokesčius, kad liktų kuo mažiau priežasčių slėptis šešėlyje. Atsižvelgiant į prognozes, šešėlinėje ekonomikoje šiemet suksis kas ketvirtas litas, tai yra 25 procentai visos Lietuvos ekonomikos. Daug tai ar mažai – spręskite patys.

Kaip visada, energija trykštantis bičiulis Alvydas įsiveržė į redakciją ir tėškė ant mano stalo lapą su skaičiukais. „Pasižiūrėk ir pasakyk, ar įmanoma taip gyventi? Tokie, kaip aš, mokame mokesčius, o kiti šaiposi iš mūsų. Suprantu, kad mokesčių lengvatos gali būti taikomos neįgaliesiems, bet tu man paaiškink, kodėl aš turiu mokėti už milijonierius?“ – be užuolankų rėžė svečias. Pasiekęs ketvirtą dešimtį, Alvydas nuolat dirba kelis darbus.

Vakar Premjero sudaryta darbo grupė iki balandžio mėnesio pasiūlys kaip pertvarkyti šalies mokesčių sistemą. Labiausiai akcentuojamas darbo pajamų apmokestinimo mažinimas, taip pat užsiminama, kad bus peržiūrimas Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų paketas. Apie tai „Laisvosios bangos“ tiesioginėje laidoje „Ryto tema“ diskutavo Finansų ministras Rimantas Šadžius ir Seimo narys, profesorius Povilas Gylys.

Nuo 2013 metų sausio iki 1000 litų pakėlus minimalią mėnesinę algą (MMA) verslininkai siūlo didinti ir neapmokestinamąjį minimumą. Dėl to žmonės į rankas gautų daugiau pinigų, kuriuos galėtų panaudoti prekėms ir paslaugoms įsigyti. Paklaustas, kaip vertina tokius verslininkų siūlymus, premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį žurnalistams sakė, kad tai susiję su visa mokesčių sistemos peržiūra. ,,Bendra mokesčių sistema bus peržiūrėta.

Šiandien egzistuojantis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymas yra per daug komplikuotas ir numatantis daug lengvatų, trečiadienį Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) surengtoje diskusijoje teigė advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Saulė Dagilytė. „Pagal dabartinę situaciją NT mokesčio įstatymas numato begalę lengvatų, mokesčių tarifai smarkiai svyruoja, o pagrindinė mokestinę našta tenka verslui,“ – teigė ji.

Pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pristatė visuomenei  12 pasiūlymų politinėms partijoms paketą, kuris bus pristatytas ir  Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms.  Visuomenei taip pat pristatyti LPK artimiausių ketverių metų veiklos prioritetai.

„Lietuva – patraukli šalis Švedijos verslui“, – teigia Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Iš Švedijos ambasados atlikto tyrimo matyti, kad švediško kapitalo įmonės Lietuvoje labiausiai giria kvalifikuotus darbuotojus, puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sąlyginai mažas veiklos sąnaudas ir patogią geografinę padėtį. Tarp Lietuvos trūkumų tyrimo respondentai įvardijo uždelstus mokėjimus, susisiekimą oro keliais ir nepasitikėjimą vietos žiniasklaida.

Lietuvoje trūksta investicijų – tokią šalies problemą linksniuojame jau keletą metų iš eilės, tačiau nieko nesiimame, kad investicijas pagyvintume. Priešingai – artėjantys rinkimai ir galimos ekonominės politikos permainos po jų stabdo įmonių investicinius sprendimus. Bene labiausiai potencialius investuotojus gąsdina kairiųjų partijų ketinimai įvesti progresinius mokesčius.

Valstybė tapo melžiama karve. Net ir tie, kurių pavardės anksčiau buvo siejamos su brutaliais nusikaltimais, nukreiptais prieš žmones, dabar vis dažniau rezga planus, kurių tikslas – pasipelnyti iš susigrąžinamų mokesčių. Savi apgaudinėja savus Dešimtys ir šimtai tūkstančių litų susigrąžinamų mokesčių pavidalu – tokios aferos pastaraisiais metais labiausiai vilioja nusikaltėlius ir jais tampančius nesąžiningus verslininkus.

Į klausimą, koks Lietuvoje galioja minimalus mėnesinis atlyginimas, daugelis net nemirktelėjęs atsakytų: 800 litų. Būtent tokį skaičių nuolat mini profsąjungų atstovai, besipiktinantys mažu jo dydžiu. Šį skaičių kartoja ir Vyriausybė, dėstanti, kad geriausiu atveju jį būtų galima padidinti iki 850 litų. Ekonomistai paprastai neigiamai vertina MMA didinimą, nes tai skausmingai atsiliepia mažiausiai uždirbantiems darbuotojams ir reiškia ne realų algos padidėjimą, bet nubloškimą į nedarbo rinką.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, prašydamas sudaryti darbo grupę, kuri parengtų ilgalaikės kompleksinės mokesčių sistemos reformos gaires. Komiteto nuomone, reikėtų kurti palankesnę šeimai mokesčių sistemą.

Žala, kurią šiai visuomenei, jos bendrumui padarė dvi paskutines savaites vykusios valdančios koalicijos diskusijos (prie kurių sėkmingai prisidėjo politinė opozicija), manding bus daug didesnė už premjero Andriaus Kubiliaus įkyriai peršamą grėsmę valstybės finansų sistemos stabilumui. Net jeigu ji iš grėsmės būtų virtusi apčiuopiama problema. Reikalas tas, kad protingiems žmonėms nekyla net klausimo, ar viešieji valstybės finansai turi būti subalansuoti.

Antradienį Seimui planuojama pateikti „tvarkiečių“ parengtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama įteisinti progresinę mokesčių sistemą. Seimo nario Juliaus Veselkos įregistruotu įstatymo projektu siekiama sumažinti mokamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą gaunantiems mėnesines pajamas iki 3500 litų. „Pasiūlyta mokesčio sistema uždirbantiems per mėnesį iki 3500 litų leis per metus papildomai gauti pajamų, viršijančių 400 mln. litų.

Pusės žadėtų pensijų atkūrimas ir 4 proc. valstybės sektoriaus išlaidų mažinimas yra mažesnė blogybė nei PVM mokesčio didinimas. Šį mokesčio padidinimą, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkybes, politikams bent artimiausiu metu reikėtų pamiršti. Yra ir kitų taupymo galimybių. Kokie gi galėtų būti pasiūlymai? Manau, kad galima būtų apkarpyti investicines išlaidas iki geresnių laikų.

Mokesčių sistemą Lietuvoje išanalizavęs Investuotojų forumas valdžiai ketina siūlyti įteisinti kelis pakeitimus. Šaliai esą vertėtų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį pagal turto vertę, be išimties pirmajam būstui; peržiūrėti žemės mokestį ir atsisakyti kai kurių jo lengvatų; taip pat įgyvendinti anksčiau žadėtą galimybę įmonėms susigrąžinti PVM už naujus automobilius ir pagalvoti apie naujovę – šeimos deklaraciją.

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, pagal palankumą verslui yra stipri vidutiniokė, lenkianti Rusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Latviją, tačiau atsiliekanti nuo Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos.