„Lietuva – patraukli šalis Švedijos verslui“, – teigia Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Iš Švedijos ambasados atlikto tyrimo matyti, kad švediško kapitalo įmonės Lietuvoje labiausiai giria kvalifikuotus darbuotojus, puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sąlyginai mažas veiklos sąnaudas ir patogią geografinę padėtį. Tarp Lietuvos trūkumų tyrimo respondentai įvardijo uždelstus mokėjimus, susisiekimą oro keliais ir nepasitikėjimą vietos žiniasklaida.
Uždelsti mokėjimai ir prastas susisiekimas oru
Didžiausiais Lietuvos trūkumais Švedijos investuotojai įvardijo mokėjimo terminų nesilaikymą, daug laiko atimančias biurokratines procedūras ir sudėtingą susisiekimą oro keliais.
„Neramina atsiskaitymų moralė, tiek valstybinės, tiek privačios įmonės atsiskaito su labai dideliu užlaikymu. Kritikuojama biurokratija, stipriai kritikuojamas oro transportas, Švedija, kuri yra viena pagrindinių Lietuvos investuotojų, yra nepasiekiama oro transportu“, – teigė Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims Mantas Zalatorius.
Patrauklesnę verslui Lietuvą, anot atlikto tyrimo dalyvių, padarytų mokesčių sistemos supaprastinimas ir stabilizavimas, darbo santykių liberalizavimas, tolesnis skaidrumo viešajame sektoriuje stiprinimas.
Korupcija mažesnė nei suvokimas apie ją
„Vienas plačiai tyrime diskutuotas faktas – korupcija. Įdomu, kad dauguma mato korupciją kaip problemą, tačiau patys teigia su tuo tiesiogiai nesusidūrę“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė C. Ruthström-Ruin.
Švedijos ambasados atliktame tyrime 67 proc. respondentų teigė, kad korupcija Lietuvoje daro įtaką jų verslui, tačiau tik 15 proc. iš jų pripažino tiesiogiai su ja susidūrę.
Pasak Švedijos prekybos tarybos vadovo Baltijos šalims, tai rodo, kad korupcijos suvokimas Lietuvoje yra didesnis nei pats faktas.
„Su korupcija niekada nesusidūriau tiesiogiai, bet žinau, kad viešuosius pirkimus pralaimėjau būtent dėl jos. Kai įmonė pralaimi viešuosius pirkimus, ji turi kažkaip paaiškinti, kodėl pralaimėjo. Korupcija dažniausiai tampa geriausiu paaiškinimu“, - respondentų nuomonę apie korupciją citavo M. Zalatorius.
Nepasitiki žiniasklaida ir ginčų sprendimo problema
Tyrime dalyvavę Švedijos verslininkai išreiškė susirūpinimą ir vietos žiniasklaida, didžioji dalis jų (84 proc.) teigė ją vertinantys kaip mažai patikimą arba tik iš dalies patikimą informacijos šaltinį.
„Buvo išsakyta nuomonė, kad kartais konkurentai naudojasi jiems priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis siekdami konkurencinio pranašumo“, - kalbėjo M. Zalatorius.
Anot Švedijos prekybos tarybos vadovo Baltijos šalims, tyrime dalyvavę respondentai pasisakė abejojantys ir mūsų šalyje veikiančia ginčų sprendimo sistema. Vieno iš respondentų žodžiais, „Lietuvoje bet kas gali paduoti į teismą bet ką – be jokių pasekmių“. 50 proc. apklaustųjų teigė tik iš dalies pasitikintys šia sistema, 5 proc. mūsų šalyje veikiančią įstatymų bazę įvertino kaip nepalankią savo veiklai.
Džiaugiasi darbuotojais, tačiau įžvelgia ir jų trūkumų
M. Zalatorius pabrėžė, kad Lietuvos politinė situacija pastaraisiais metais yra stabili, tuo džiaugiasi Švedijos investuotojai. Taip pat yra gana lengva įeiti į Lietuvos rinką, o rinkos pelningumas yra geras. 61 proc. apklaustųjų teigė, kad į Lietuvos rinką ateiti labai lengva, 59 proc. respondetų teigė tikintys, kad santykis tarp darbo produktyvumo ir mokamo atlyginimo darbuotojams yra geras. Likusieji 41 proc. išreiškė nuomonę, kad atlyginimai Lietuvoje yra per maži.
Vertindami Lietuvos darbuotojus, apklausoje dalyvavę švediško kapitalo įmonių vadovai teigė, kad lietuviai yra labai sunkiai dirbantys darbuotojai, tačiau didžioji dalis apklaustųjų pasisakė manantys, kad darbe jie labiausiai stokoja iniciatyvumo ir kūrybiškumo.
„Respondentų nuomone, kompetentingų darbuotojų pasiūla pardavimų, plėtros bei gamybos srityse Lietuvoje yra gera, tačiau šalyje jaučiamas specifinių sričių specialistų trūkumas, ypač inžinierių, programinės įrangos kūrėjų bei techninį išsilavinimą turinčių asmenų“, - tyrimo rezultatus komentavo C. Ruthström-Ruin.
Tikisi investicijų augimo
Kaip teigė Švedijos ambasadorė, tyrimas taip pat atskleidė, kad nepaisant Lietuvos verslo aplinkos trūkumų, švediškų įmonių atstovai Lietuvos rinką vertina kaip pelningą ir per ateinančius porą metų tikisi, kad jų įmonių pelnai augs.
Švedijos kompanijos Lietuvoje vien per šiemet planuoja investuoti per 230 mln. litų. Prognozuojama, kad tų pačių įmonių investicijų srautas per ateinančius 2–3 metus ūgtels iki 245 mln. litų. Iš viso Lietuvoje šiuo metu aktyviai veikia 130 švediško kapitalo įmonių.
Švedijos ambasados su Švedijos prekybos tarybos biuru tyrimas buvo atliktas 2012 m. balandžio–birželio mėnesiais. Juo siekta parodyti, kaip šalyje veikiančių švediško kapitalo įmonių atstovai vertina verslo klimatą Lietuvoje.
Tyrime dalyvavo 34 proc. Lietuvoje veikiančių švediškų įmonių, jos vadovai vertino šalies mokesčių sistemą, įstatymus, politinę aplinką, korupcijos įtaką verslui, gyvenimo kokybę, rinkos pelningumą, infrastruktūrą, žiniasklaidos patikimumą ir kt.
