mokesčiai

Ne paslaptis, jog mokesčių mokėjimas – kiekvieną mėnesį nuobodulį keliantis darbas, todėl galimybė vos vienu paspaudimu atsiskaityti už visas komunalines bei asmenines paslaugas skamba viliojančiai, tiesa? Palengvinti savo kasdienybę retas kuris atsisakytų, o mintis apie galimybę daugiau laiko skirti poilsiui dar labiau džiugina.

Tikriausiai sutiksite, kad net pats pareigingiausias žmogus gali užmiršti sąskaitos apmokėjimo terminą. Taip pat pasimesti tarp jau apmokėtų ir uždelstų sąskaitų, o vėliau norint ištaisyti visas šias klaidas tenka gaišti ne tik brangų laiką, tačiau ir išbandyti savo kantrybę. Vis dėlto, ši atsakomybė neišvengiama ir kas mėnesį tenka vėl iš naujo sėsti prie begalės skirtingų sąskaitų, jas peržiūrėti ir už kiekvieną apmokėti atskirai. Deja, čia iššūkiai nesibaigia.

Rugsėjo 12 dieną finansų ministeriją pristatė 2018-2021 metų ekonomikos raidos scenarijų, kuriame numatomas spartesnis nei tikėtasi ekonominis augimas šiais metais bei stabilus augimas ateinančius du metus. Skaičiai yra optimistiniai, tačiau ar jie džiugina ir ar džiugins visus? Šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) prognozuojamai augs 3,4 proc. arba 0,2 proc. punkto daugiau nei tikėtasi metų pradžioje, o 2019 metais augimas sulėtės iki 2,8 proc. ir iki 2,5 proc. 2020-2021 metais.

Madrido "Real" gynėjas Marcelo pripažintas kaltu dėl mokesčių slėpimo. Tiesa, 30-metis, kaip ir kiti garsūs futbolininkai, už grotų nekeliaus. Atletas sulaukė keturių mėnesių lygtinio nuteisimo bausmės ir privalės sumokės 750 tūkst. eurų. Kiek anksčiau ispanai išsiaiškino ir bausmes skyrė sukčiavusiems "Barcelona" puolėjui Lioneliui Messi ir tuometiniam "Real" snaiperiui Cristiano Ronaldo. Reikalų su teisėsauga turėjo Luka Modričius, Javieras Mascherano, Angelis Maria ir treneris Jose Mourinho.

  Naujus mokslo metus rugsėjį pradės apie 323,6 tūkst. mokinių, tai yra 3 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais.   Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais mokslo metais mokinių skaičius siekė apie 327 tūkstančius. Penktadienį per spaudos konferenciją švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad abiturientų skaičius, palyginti su pernai, mažėja apie 7,5 procento (išankstiniais duomenimis, mažėja nuo 25,5 tūkst. iki 23,6 tūkst.

Daliai mokslus baigusių studentų ir moksleivių rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką, kad nesusidarytų skola ir nenutrūktų sveikatos draudimas. Taip gali nutikti, jeigu pasibaigus vasarai žmogus nebetęs mokslų, neįsidarbins ir nesikreips į darbo biržą, nepradės savo verslo ar laikinai išvyks, pavyzdžiui, pakeliauti po pasaulį ir išvykimo nedeklaruos.

Atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuva - vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių yra mažesnis negu 1000 eurų. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 10,5 proc., Latvijoje - 8,4 proc.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

Aplinkos ministerijos paruoštame Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane numatyta ne tik įvesti taršos mokestį lengviesiems automobiliams, tačiau ir uždrausti deginti kietąjį kurą ten, kur prieinamas centralizuotas šilumos tiekimas. Kaip aiškina analitikas, tai reiškia, jog užsimota uždrausti malkas ir apmokestinti krosnis.

Papietauti vienoje sostinės kavinių nusprendęs vilnietis netikėtai gavo ne įprastą kvitą, o išrašytą sąskaitą su įspėjimu. Pasimetusiam vyrui kilo abejonių verslo skaidrumu, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija ramina – tai ne kvitas, o išankstinė sąskaita, tačiau gyventojai vis tiek turėtų būti budrūs. Portalas tv3.lt sulaukė kavinėje apsilankiusio ir kvitą su neįprastu prierašu gavusio skaitytojo klausimo.

Vyriausybė šiuo metu nesvarsto naujų mokesčių lengvatų ūkininkams, tačiau nuo kitų metų pradžios turintys įsigalioti jiems svarbūs pakeitimai gali būti atidėti, sako premjero atstovas. „Buvo susitikimas su ūkininkais praėjusį penktadienį (Jonavos rajone – BNS). Premjeras sakė, kad svarstytinas variantas apie naujų mokesčių ūkininkams įsigaliojimo atidėjimą, kad galima svarstyti šitą variantą.

Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permokas, rašoma išplatintame pranešime.  Tikinama, kad iki š. m. liepos 31 d. (imtinai) daugiau nei 813 tūkstančių gyventojų sulaukė apie 125 mln. eurų permokos ir tai yra 35 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. VMI pažymi, jog 130 tūkst.

Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto svetainių, dėl kurių neteisėtos veiklos gyventojai praranda pinigus. „Nelegaliai internetu teikiamų finansinių paslaugų apimtis ir klientų patiriama žala sparčiai augo.

Rusijos parlamento žemieji rūmai (Valstybės Dūma) antradienį per trečiąjį, galutinį svarstymą priėmė vyriausybės parengtą įstatymą, kuriuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas nuo 2019 metų didinamas nuo 18 proc. iki 20 procentų. Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, jog PVM tarifo padidinimas dviem procentiniais punktais biudžeto įplaukas papildys maždaug 620 mlrd. rublių (8,4 mlrd. eurų) per metus.

Seni, orą ypač teršiantys dyzeliniai automobiliai daugelyje Vakarų Europos šalių vis labiau apmokestinami, o tokiuose miestuose kaip Paryžius, Oslas ar Diuseldorfas jais dėl taršos išvis nebegalima važinėti gatvėmis. Tačiau kas netinka Vakarų europiečiams, randa vietą Lietuvoje. Tarptautiniais duomenimis, vis daugiau naudotų dyzelinių automobilių užplūsta Europos rytus, o kartu ir mūsų šalį.

„Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti „Sodros“ asmeninėse gyventojų paskyrose, o 1500 iš jų gavo pranešimą apie tai elektroniniu paštu, rašoma pranešime spaudai.

 Prabangūs, galingi automobiliai, savivaldybių įsigyjami už mokesčių mokėtojų pinigus, neretai jų visai netaupant. Kai kurie valdininkų reikalavimai automobiliams šokiruoja – nurodoma, jog bagažinė būtų atidaroma ne ranka, o kojos mostu, maksimalus važiavimo greitis – ne mažiau kaip 210 kilometrų per valandą, taip pat pageidaujama reguliuojamo komforto važiuoklės ar prabangios audiosistemos. Tokius faktus atskleidžia Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas.

Sprendimai dėl automobilių mokesčio galėtų paaiškėti rudenį, teigia finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, Lietuva privalo spręsti taršos problemą ir paskatinti gyventojus rinktis aplinkai mažiau kenkiančias transporto priemones. „Ne kartą buvo viešai pasirodžiusios žinutės, kad bus apmokestinti visi automobiliai – tame informaciniame triukšme buvo daug netikrų naujienų.

Seimo „tvarkiečiai“ antrą kartą per pastaruosius metus siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Socialdemokratai siūlo tokį patį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti gyventojams, besišildantiems ne tik malkomis, medienos pjuvenomis, bet ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2017 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, šią savaitę gaus priminimo laiškus, raginančius savarankiškai sumokėti apskaičiuotą sumą.  Laiškų, primenančių apie mokesčių skolą, netrukus sulauks 54 tūkst. gyventojų.

Praeita savaitė Seime šiek tiek priminė 20 a. pradžios tylųjį kiną. Ne, garso tikrai netrūko (priešingai, kartais net kildavo noras jį prisukti) tik tas didesnis nei įprasta tempas ir... komiškos situacijos bei kaip visada nenuviliantys personažai. Bet Seimas nepaslydo, praslydo pro užsidarančius laiko vartus ir spėjo patiekti mokesčių įstatymų pakeitimus Prezidentei ant stalo. Šiandien jie jau pasipuošę Jos Ekscelencijos parašu laukia 2019 m. sausio.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog šiemet statybų sektorius – viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI skiria išskirtinį dėmesį. Išanalizavusi statybų veiklą vykdančių įmonių PVM deklaracijas už 2017 metus, VMI atrinko apie 700 galimai rizikingų mokesčių mokėtojų, kurių PVM atotrūkis, lyginant su kitų tą pačią veiklą vykdančių įmonių yra ženkliai didesnis.

Nuo kitų metų didžiosioms pramonės įmonėms mažės mokestinė našta – joms bus taikomas diferencijuotas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Energetikos ministerijos teigimu, tai leis sukurti geresnes verslo sąlygas ir per 15 metų pritraukti daugiau nei 700 mln. eurų investicijų. „Pagaliau Lietuva įstos į palankias sąlygas energijai imliai pramonei turinčių šalių klubą.

Valdžia tikina daranti kiek gali, kad po pensijų reformos ateities pensininkai būtų ne tik turtingesni, bet ir laimingi. Dabartinis jaunimas jau privalės kaupti pensijai privačiuose fonduose, o vėliau, atėjus laikui, sukaupta suma juos džiugins kaip priedas prie „sodrinės“ senatvės pensijos. Bet privatiems pensijų fondams atstovaujanti asociacija dėl tokių santaupų skelbia pavojų.

Kartu su įsibėgėjančia vasara lietuviai pasitinka ir šūsnį nuo liepos 1-osios įsigaliosiančių pokyčių nuo skiepų vaikams iki vairuotojų ilgai laukto leidimo nebesivežioti su savimi vairuotojo teisių ir kitų dokumentų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė ketvirtadienį Seimo priimtus įstatymus dėl mokesčių pakeitimo. Tam, kad įstatymai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, jie turi būti paskelbti pusmečiu anksčiau. Įstatymai skelbiami, kai juos pasirašo prezidentas. Prezidentūra šeštadienį pranešė, kad šalies vadovė D. Grybauskaitė pasirašė aštuonis įstatymus, susijusius su mokestiniais pakeitimais bei kova su šešėliu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį planuoja peržiūrėti šią savaitę Seimo priimtus įstatymus dėl mokesčių pakeitimo. Tam, kad įstatymai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, jie turi būti paskelbti pusmečiu anksčiau. Įstatymai skelbiami, kai juos pasirašo Respublikos Prezidentas. „Prezidentė šeštadienį planuoja peržiūrėti mokestinius įstatymus“, – BNS sakė jos atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri įsigalios jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją.  Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas ir taikyti naujus mokesčių tarifus.  Pakeistas „Sodros“ tarifas, įvestos lubos Pradėta diskutuoti apie pokyčius susijusius su pensijų reforma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad pakeitimai sistemą tik sustiprins.

Ši vasara prasidėjo su daugybe „geradėjiškų“ iniciatyvų. Politikai pasiryžę apsaugoti žmones nuo pinigų, nuo darbo, nuo automobilių, nuo sviesto ir dar nuo aibės kitų šio materialaus pasaulio elementų. Dalis sprendimų jau priimta, dėl kitų bus sprendžiama ateityje. Apsauga nuo santaupų Šiomis dienomis Seime sprendžiasi mokesčių klausimai. Vienas esminių – kas bus su pensijų sistema. Ir kol kas, atrodo, kad bus nelabai kas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog apskaičiavo 2017 m. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio rodiklius Lietuvoje.  PVM atotrūkio analizei panaudota apie 90 tūkst. įmonių pateiktų, daugiau kaip 850 tūkst. PVM deklaracijų.

Seimas antradienį ketina svarstyti pensijų kaupimo sistemos reformą, pagal kurią atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, pensijų anuitetų mokėtoja numatoma „Sodra“. Pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) praėjusią savaitę pritarė reformai. Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) taip pat pritarė didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentarų siūlymui nuo kitų metų nustatyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – 1 punktu mažesnį nei siūlo Vyriausybė. Už tai numatantį siūlymą penktadienį balsavo penki komiteto nariai, trys buvo prieš, taip pat trys susilaikė.

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su tuo pasiginčyti gali jų svarstymą stebėję ekonomikos ir finansų ekspertai. Seimo komitetai ėmėsi svarstyti valdančiųjų inicijuotas mokesčių ir pensijų reformas.

Valdančiųjų inicijuojama mokesčių ir pensijų reforma opozicijai vis dar kelia aibę klausimų, pagrindiniai jų susiję su viešųjų paslaugų finansavimu ir kokybe. Tuo metu profsąjungos baisisi, kaip valdantieji stumia reformas, neatsakydami į visus kylančius klausimus ir neužtikrindami, kad darbuotojas iš tikrųjų laimės.

„Sodros“ įmokų lubų idėją trečiadienį atmetė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo, ir Biudžeto ir finansų komitetai. Vyriausybė siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo nuo kitų metų vienu procentiniu punktu sumažinti tiek „Sodros“ įmokas, tiek gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip pat tvyro ir nežinia, kuo siūlomos reformos bus finansuotos. R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai.

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas punktas. Tad komitetuose reformos gali dar labai pasikeisti. Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.

Šiandieną Seimą pasiekė su mokesčių reforma lygiagrečiai einanti ir pensijų reforma. Tiesa, būtent ši Vyriausybės pasiūlyta reforma susilaukė daug didesnės kritikos, net iš pačių valstiečių esančių Seime. Dėl to nors valdantieji ir pritarė siūlymams, neatmetama, kad jie dar bus koreguojami komitetuose, o kai kurie sudėtingesni klausimai, pavyzdžiui dėl anuitetų, keliami į rudens sesiją.  „Dabartiniai pensininkai skrusta, tai turime spręsti.

Dar balandžio mėnesį Vyriausybės pristatyta parengta mokesčių ir pensijų reforma pasiekė Seimo salę. Tikėtasi, kad viskas įsigalios nuo kitų metų, tačiau ne visi pasiūlymai tinka Seimo nariams ir lengvai prasiskins kelią. Kaip pastebėjo konservatorius Andrius Kubilius, Vyriausybė šią reformą vadina itin svarbia, tačiau už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo tik 52 nariai. Konservatoriai siūlo steigti laikinąją komisiją dėl mokesčių ir pensijų reformos.

Seime ketinant pristatyti ilgai ruoštas ir nemažai aptartas mokesčių bei pensijų sistemų reformas, Liberalų sąjūdis pasikvietė premjerą Saulių Skvernelį bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį išsklaidyti žmonėms susidarius abejones dėl siūlomų permainų. Seimui antradienį pateikiamos mokesčių, pensijų sistemos bei kitas struktūrines reformas. Tiesa, valdantieji siūlo pensijų reformą atidėti iki rudens, bet Vyriausybė tikisi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

 Parlamentinei opozicijai sukritikavus šią savaitę Vyriausybės patvirtintą mokesčių ir pensijų reformą bei jos norą kuo greičiau gauti Seimo pritarimą, premjeras sako, kad pokyčiams įteisinti užteks valdančiųjų balsų. Saulius Skvernelis pakartojo, kad Seimas gali reformą palaiminti pavasario sesijoje iki liepos. „Manau, kad pakaks mums, valdančiajai daugumai, balsų priimti tuos sprendimus, kurie reikalingi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė S. Skvernelis.

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas. Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika.

Artėjanti vasara jau gundo kasmetiniais atostogų malonumais, tačiau kartu su jais dažnas poilsiautojas neišvengia ir įprastinių šiltojo sezono rūpesčių. Pasirodo, vasarą gali apkartinti ne tik netikėtai atsiradę papildomi „atostoginiai“ kilogramai ar nenumatytos laisvalaikio išlaidos, bet ir laiku nesumokėti mokesčiai.

Europos Komisija (EK) rekomenduoja Lietuvai gerinti mokesčių surinkimą, švietimo sistemos kokybę bei tobulinti mokesčių bei socialinių išmokų sistemą. Tokias rekomendacijas trečiadienį pateikė EK, remdamasi išsamia Lietuvos ūkio analize ir įvertinusi Lietuvos nacionalines reformų bei stabilumo programas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvoje trečiadienį minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojai nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo ir šeimos gerovei. Šiemet ji švenčiama ta pačią dieną kaip ir pernai Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, Lietuvos gyventojų mokesčių našta nemažėja. „Ekonomikai augant, biudžeto išlaidos, deja, didėja panašiu tempu. Žmonės daugiau uždirba, bet mokesčių tarifai nemažėja, tad daugiau ir sumokama.

Vyriausybė trečiadienį galutinai patvirtino mokesčių ir pensijų reformas numatančias įstatymų pataisas. Ministrų kabinetas reformoms posėdyje pritarė bendru sutarimu. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas dar kartą pabrėžė, jog mokestiniai pakeitimai – nepakankami.

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač žvilgtelėjus į kitų šalių pavyzdžius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu žada didinti ne tik vaiko pinigus, bet ir atsižvelgti į papildomas išmokas nepasiturinčioms šeimoms.