„Siekdami užtikrinti skaidrią ir sąžiningą verslo aplinką, ugdyti mokesčių mokėtojų sąmoningumą bei mažinti šešėlinę ekonomiką suskaičiavome ir gyventojams bei įmonių atstovams pateikėme PVM atotrūkio vaizdą šalyje -– tiek pagal savivaldybes, tiek ir pagal veiklos sektorius“, – sako Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro (i.MAMC) vadovas Vytenis Zaskevičius, ir primena, jog nuo šiol PVM atotrūkio pokytį bus galima nuolat stebėti, jis bus atnaujinamas kasmet.
Pateiktuose žemėlapiuose rizikingiausios savivaldybės pažymėtos pilka spalva. Kuo tamsesnė pila – tuo didesnis atotrūkis. Ryškiai žalia spalva pažymėtos savivaldybės, kur situacija geriausia. Duomenys rodo, kad praeitais metais didžiausias PVM atotrūkis fiksuotas Biržų r. savivaldybėje, Panevėžio r. savivaldybėje, Elektrėnų r. sav., Šalčininkų r. sav., Trakų r. sav., Marijampolės sav., Raseinių r. sav., Rietavo sav. ir Klaipėdos rajono savivaldybėje.
VMI pažymi, jog atlikus PVM deklaracijų analizę, i.MAMC taip pat atrinko bei sudarė sąrašą tų mokesčių mokėtojų, kuriuos artimiausiu metu asmeniškai informuos apie jų individualų PVM atotrūkį, lyginant su kitomis to paties sektoriaus įmonėmis. Numatyta, jog pirmieji prevencinių pranešimų sulauks atrinkti statybų sektoriaus verslininkai, o ateityje ir mokesčių mokėtojai iš kitų verslo sektorių.
„Pranešimu mokesčių mokėtojai bus skatinami pasitikrinti bei įvertinti savo pateiktų PVM duomenų teisingumą ir įsitikinti, jog mokesčiai 2017 m. buvo apskaičiuoti ir sumokėti teisingai“, – sako V. Zaskevičius.
VMI primena, jog PVM atotrūkis – PVM prievolės dydis, kurio mokesčių mokėtojas galimai nedeklaravo siekdamas neapskaityti dalies pajamų ir išvengti dalies mokesčių. Pažymėtina, jog apskaičiuojant PVM atotrūkį, naudota „iš apačios į viršų“ (angl. Bottom-up) metodika, kuria remiantis galima detalizuoti PVM atotrūkio susidarymo priežastis bei apskaičiuoti kiekvieno PVM mokėtojo individualų PVM atotrūkį. Atotrūkis skaičiuojamas remiantis pateiktais 2017 metų PVM deklaracijų duomenimis.
