milda kniežaitė

Jau baigia užsiverti ozono skylė virš Antarktidos, kur kasmet rugsėjo-lapkričio mėnesiais, kai Pietų pusrutulyje pavasaris, smarkiai išretėja ozono sluoksnis. Kaip LŽ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) profesorius dr. Arūnas Bukantis, šiemet didžiausia ozono skylė užfiksuota rugsėjo 17 dieną - apie 24 mln. kvadratinių kilometrų. Gerokai didesnė už Antarktidą ir beveik tokio pat ploto kaip Šiaurės Amerika.

Jonas Kubilius, studijuodamas matematiką ir fiziką prestižiniame Masačusetso technologijos institute (MTI) JAV atrado savo sritį - neuromokslus. Nors toks kelias, kaip pats juokavo, - tarsi važiavimas iš Vilniaus į Kauną per Šiaulius. Matematikų sūnus, tikimybinės skaičių teorijos kūrėjo, ilgamečio Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus akademiko Jono Kubiliaus vaikaitis, studijuodamas MTI, dirbo žymios neuromokslininkės prof.

Biochemikas Daumantas Matulis nesigaili iš JAV grįžęs į Lietuvą - vis dėlto namai, ir dirbti įdomu. Nors pripažino, kad gal tik trečdalį ankstesnio darbo efektyvumo pasiekia, nes dažnai neįveikiami biurokratiniai mechanizmai mokslininkams užkerta daugybę kelių. Biotechnologijos instituto (BTI) Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vadovo dr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vilniaus universiteto profesorius filosofas Arvydas Šliogeris 65-uosius gyvenimo metus pažymėjo originalia fotografijų ir filosofinių esė knyga "Melancholijos archipelagai. Žodžiai ir vaizdai". "Važiavau žvejoti. Buvo rūkas. Pažvelgiau į dešinę ir apstulbau. Iššokau iš automobilio ir pradėjau fotografuoti kaip beprotis! - per knygos pristatymą juokėsi filosofas, pasakodamas apie naująją aistrą.

„Jei reikėtų pasakyti, koks lietuvių šeimos aukso amžius, visiškai nedvejočiau, kad jis yra dabar“, - įsitikinusi Vilniaus universiteto (VU) profesorė Dalia Marcinkevičienė. Rumunijoje surengtoje Europos šeimos istorikų konferencijoje D.Marcinkevičienė šiomis dienomis skaitys pranešimą. Pasak mokslininkės, apie Rytų Europos šalis, ypač tas, kurios kadaise priklausė carinės Rusijos imperijos pakraščiams, nedaug žinoma.

„Dvi stačios begalybės“, - apie savo amžių juokavo 88 metų matematikas akademikas Jonas Kubilius. Naujos matematikos šakos - tikimybinės skaičių teorijos - kūrėjas, ilgametis Vilniaus universiteto (VU) rektorius ir dabar intensyviai dirba. Tik šiemet atsisakė dėstyti. „Reikia pataupyti sveikatą. Be to, noriu daugiau padirbėti prie rašomojo stalo, - sakė profesorius. - Be grynosios matematikos, pats rašau ir kitus organizuoju rašyti Lietuvos matematikos istoriją.

„Tokio milžiniško žiedinio greitintuvo jau daugiau niekas nestatys. Per brangu, - apie Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) netoli Ženevos (Šveicarija) 27 km ilgio požeminiame žiedo pavidalo tunelyje įrengtą didįjį hadronų kolaiderį (LHC) sakė vilnietis fizikas Vitalijus Kovalevskis. Pasak Fizikos instituto (FI) mokslininko, dabar CERN vis daugiau kalbama apie tiesinius ir ne tokius didelius elektronų ir pozitronų greitintuvus. Pastaruoju metu būtent greitintuvų srityje dirbantis dr.

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Balevičius mėgsta juokauti, kad fizikai yra sutechnokratėję filosofai. Filosofai žiūri į pasaulį senoje šviesoje, ateinančioje iš saulės, o fizikai gali pašviesti nestandartiniu šviesos šaltiniu, apie medžiagas sužinoti kur kas daugiau ir tada diskutuoti, kaip sukurtas pasaulis. Mūsų laikais yra daugybė naujų medžiagų: superlaidininkiai, aukštatemperatūriai, nanovamzdeliai, joniniai skysčiai, feroikai.

Per 20 metų mūsų visuomenėje mažo ūgio vaikai pasidarė dar mažesni, o didelio - dar didesni. Pasak antropologės prof. Janinos Tutkuvienės, tai rodo, kad populiacijoje susiklostė nenormali augimo aplinka, kai dalis vaikų patiria didelį nepriteklių, o kai kurie - tiesiog permaitinami ir tų vadinamųjų gerų sąlygų galbūt nebeatlaiko. Rudenį turėtų pasirodyti nauji Lietuvos vaikų augimo ir brendimo standartai. Jie paprastai atnaujinami kas 10-15 metų.

Mūsų laikus daug kas vadina medžiagotyros amžiumi. Apie medžiagą, jos struktūrą ir viduje vykstančius procesus tiesiog fantastiškų dalykų leidžia sužinoti neutronai. Lietuvos mokslininkai dideles viltis sieja su Lunde (Švedija) numatytu įgyvendinti naujos kartos neutronų gamybos projektu - European Spallation Source (ESS). Manoma, kad didžiausias Europoje ir trečias pasaulyje toks centras bus kur kas pranašesnis už veikiančius Japonijoje ir JAV.

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus. Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės.

Jei Kaspijos jūros regione kiltų paukščių gripo protrūkis, daugelis Lietuvoje perinčių ar pro Lietuvą migruojančių paukščių su juo neturėtų nieko bendra. Ir atvirkščiai - labai didelė tikimybė, kad mūsų vietines ar pro mus praskrendančias populiacijas paveiktų Šiaurės jūros pakrantėje kilęs paukščių gripas.

„Pažiūrėkite, kas pasidarė mūsų maistui“, - siūlo mitybos specialistė profesorė Domicelė Mikalauskaitė. „Chemikai kuria medžiagas, kad būtų skaniau, gražiau atrodytų, ilgiau išsilaikytų, o yra šventa fiziologinė taisyklė: bet kokia svetima medžiaga, patekusi į žmogaus organizmą, turi šalutinį poveikį“, - sakė profesorė „Lietuvos žinioms“. Mokslininkė neneigė, kad yra ir gerų maisto priedų, tačiau sudarant leistinų vartoti medžiagų sąrašus atsakomybės ir išmanymo vis dėlto trūksta.

Šiemet net 3  iš 15 Mokslo premijų gavo optoelektronikos, daugelyje šalių tampančios prioritetine tyrimų kryptimi,  srityje dirbantys mokslininkai. „Esu girdėjęs gerą apibrėžimą, kad mokslas yra fundamentinis, taikomasis ir nepritaikomas. Daug mūsų mokslo dar nuo sovietinių laikų yra būtent iš tos trečiosios srities, - įsitikinęs prof. Arūnas Krotkus. - Mes nutarėme padaryti ką nors, kas būtų ne tik pritaikoma, bet ir parduodama.

„Išlieka tik tie, kurie darosi altruistiški. Visos populiacijos, kurios nebuvo altruistiškos, išmirė. Tie, kurie vienas kitam padeda, mažiau rizikuoja“, - tvirtina profesorius Šarūnas Raudys. „Pasaulis sudarytas iš elementarių dėsningumų ir juos dabar tiriame, - „Lietuvos žinioms“ sakė Matematikos ir informatikos instituto (MII) profesorius Šarūnas Raudys. - Kinai dar prieš 2,5 tūkst. metų ant popieriaus užrašė, kad meldžiamės dėsningumams. Maždaug taip skelbia viena jų filosofija.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

„Lietuvos mokslas serga ir nė viena Vyriausybė per 18 metų nesugebėjo įvykdyti nors kiek žymesnių reformų. Reikia turėti valios drąsiems, būtiniems sprendimams, o jie neatsiranda be tiesos sakymo“, - įsitikinęs fizikas Darius Čeburnis.

Dabar nieko nebestebina tokios dirbtinės fotosintetinės sistemos kaip saulės baterijos, tačiau mokslas eina toliau ir jau galvojama apie organinius junginius, kai, pavyzdžiui, nudažome sieną vienais, po to kitais dažais, prijungiame laidus - ir viskas veikia! „Būtų idealu, bet dar reikia daug ką suprasti apie gyvybę ir mokėti gamtos analogijas pritaikyti“, - LŽ sakė Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos katedros vedėjas ir Fizikos instituto Molekulinių darinių fizikos laboratorijos vedėj...

Naujos kartos erdvėlaiviu „Orion“, kuriamu pagal NASA programą „Constellation“, JAV astronautai 2020 metais turėtų vėl išsilaipinti Mėnulyje. „2020 metais gal ir bus galima. Priklauso nuo to, kiek naujoji Amerikos valdžia duos pinigų tiems projektams, - LŽ sakė JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komiteto, parengusio svarbiausias NASA kosminių tyrimų programos kryptis, vadovas dr. George‘as Algis Paulikas.

Šiais laikais, kai bandoma sukurti, pavyzdžiui, net vieno elektrono tranzistorių, labai svarbus modeliavimas ir teorinis eksperimentų paaiškinimas. Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) fizikai tiria fononais stimuliuotus tunelinius procesus esant stipriam elektriniam laukui, paprasčiau tariant - stengiasi paaiškinti elektrinio laidumo modelius puslaidininkiuose ir dabar ypač aktualiose nanostruktūrose, rašo „Lietuvos žinios“. Šiemet prof. habil.dr. Povilas Pipinys, doc. dr.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, optimistinė prognozė leistų tikėtis, kad 2030 metais mūsų šalyje gyvens 3,4 mln. žmonių, rašo „Lietuvos žinios“. Vidutinis variantas - 3,1 mln., pesimistinis - tik 2,8 mln. gyventojų. „Iš esmės visi šie variantai yra pesimistiniai, nes gyventojų mažėja, - įspėjo Klaipėdos universiteto profesorius Stasys Vaitekūnas. - Tam tikras žmogiškųjų išteklių ir gyventojų skaičius yra būtinas tautos gyvastingumui ir šalies valstybingumui išlaikyti.

Centro dešinės daugumai dalijantis postus pagal partnerių turimų mandatų skaičių, o ne pagal tikrąją galią koalicijoje, Tautos prisikėlimo partija (TPP) prarado tris ministrų portfelius, rašo „Lietuvos žinios“. Matematikės dr.

Kadaise Baltijos jūros ledu buvo galima nukeliauti į Švediją. Dabar sausio ar vasario mėnesio temperatūra pašoka net iki 14-16 laipsnių šilumos, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip LŽ sakė Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis, šaltuoju metų laiku labiausiai jaučiame klimato kaitos procesus. Pasiekiami vis nauji šilumos rekordai, o naujų šalčio rekordų per pastaruosius dešimtmečius nebuvo.

Baltiją dusina teršalai, o „Nord Stream“ dujotiekio planai atnaujino ir jūroje paskandintų cheminių ginklų problemą. Manoma, kad po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje atsidūrė maždaug 40 tūkst. tonų cheminių ginklų, kurių sudėtyje yra apie 13 tūkst. tonų kovinių nuodingųjų medžiagų. Spalio 17 dieną Lietuva iškėlė jūroje paskandintų cheminių ginklų klausimą Jungtinių Tautų Tarptautinio saugumo ir nusiginklavimo komitete Niujorke.

Pasak prof. Osvaldo Rukšėno, smegenų veikla yra tokia sudėtinga, kad kuo daugiau sužinai, tuo daugiau klausimų iškyla. „Vegetarams ateina juodos dienos“, - juokavo Vilniaus universiteto profesorius dr. Osvaldas Rukšėnas, turėdamas omenyje pastarąjį dešimtmetį mokslo pasaulyje įvykusią kone revoliuciją, kai buvo nustatyta, kad augalai, kaip ir gyvūnai, generuoja elektrinius potencialus, valdančius juose įvairius procesus.

Europos branduolinių tyrimų centre CERN oficialiai atidarytas didysis hadronų kolaideris (LHC). Į jo inauguraciją buvo pakviesti ir Lietuvos atstovai, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip LŽ sakė CERN komandos narys, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius Juozas Vaitkus, iš pradžių diskutuota, ar nereikėtų iškilmingo renginio atidėti, kol atomų ir subatominių dalelių greitintuvas, kuriame dalelėms suteikiama milžiniška energija ir jos susmogiamos, vėl bus p...

Žmonės didžiuojasi esą protingiausios būtybės, tačiau gebėjimu išlikti turbūt nepralenkiami yra mikroorganizmai. „Dabar visame pasaulyje didžiulė problema yra antibiotikai. Daugelis bakterijų, kurios sukelia ligas, jau yra atsparios šios kartos antibiotikams - beveik nebėra jų veikiamos. Naujos kartos antibiotikų kol kas nėra ir pramonė dar nežada jų greitai gaminti“, - LŽ sakė prof. dr. Donaldas Čitavičius.

Žmogus savo veikla labai keičia gamtą ir sudaro sąlygas plisti invaziniams augalams. Kyla grėsmė, kad atėjūnai gali išstumti savaimines mūsų augalų rūšis ir suardyti natūralią Lietuvos gamtos ekosistemą. Pavojus kyla ir nacionaliniu medžiu laikomam paprastajam ąžuolui. Jį išstumti gali iš Šiaurės Amerikos atvežtas raudonasis ąžuolas. Maždaug penkių metrų aukščio Sosnovskio barštis - didžiausias ir turbūt grėsmingiausias Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto herbariumo eksponatas.

Deimantų Lietuvoje kol kas nėra, bet mokslininkai spėja, kad mūsų teritorijos kristalinių uolienų pamate gali būti kimberlitinių vamzdelių, o jų neatsiejamas palydovas yra deimantai. Tokia viliojama hipoteze apie geologinėje praeityje susidariusias nuotrupines uolienas kimberlitus LŽ pradėjo pokalbį su geologe Eugenija Rudnickaite.

CERN pradedamas projektas savo sudėtingumu prilygsta garsiajai „Apollo“ programai, o brangumu net pranoksta ją. Šveicarijoje netoli Ženevos įrengtame požeminiame 27 km ilgio žiedo pavidalo tunelyje rugsėjo dešimtąją paleidžiamas didysis hadronų kolaideris - atomų branduolių ir subatominių dalelių greitintuvas, kuriame dalelėms suteikiama milžiniška energija ir jos „kaktomuša“ susmogiamos.

Jau 2010 metais turėtų atsirasti tokių kompiuterių, kuriais bus galima dirbti ir šnekantis. Jie, pasak prof. habil. dr. Laimučio Telksnio, bus tarsi nauji mūsų bendradarbiai ir jei nešnekės lietuviškai, gali atsitikti taip, kaip yra pasakęs vienas „Microsoft“ strategų prof. Davidas Brooksas: „Kalba, kuri nepasklis elektroninėje terpėje, pamažu išnyks.“ „Čia turėtų būti valstybės politika, - LŽ sakė akademikas L.Telksnys.

Baltijos jūra labai savita ne tik fiziniais ir cheminiais parametrais – čia gyvena genetiškai unikalūs organizmai. Jei juos išnaikinsi, tokių daugiau niekur nebus. Kaip pabrėžė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Genotoksikologijos laboratorijos vadovė habil. dr. Janina Baršienė, Baltijos jūra saugotina kaip visuma. Pagarbos vertas kiekvienas jos lopinėlis, neskaldant - mūsų ar ne mūsų teritorija. Jūra funkcionuoja kaip vientisa ekosistema.

Žurnalą „Physics World“ sudomino vilniečių fizikų ir jų kolegų JAV darbas atomtronikos srityje. Rugpjūčio pradžioje populiarus Didžiosios Britanijos žurnalas „Physics World“, leidžiamas britų fizikų draugijos (Institute of Physics (IOP) ir skaitomas mokslo visuomenės visame pasaulyje, tarp svarbiausių naujienų pranešė apie vilniečių fizikų ir amerikiečių kolegų bendrą darbą „Šaltieji atomai galėtų padėti sukurti „sukinio“ tranzistorių“ („Cold atoms could help built „spintronics“ transistor.

„Perfrazuosiu Alberto Einsteino posakį: „Dievas nežaidžia kauliukais su visata“ ir pritaikysiu kasdieniam gyvenimui. Ar mūsų gyvenimas yra atsitiktinumų seka ar likimo nulemtas tekėjimas?!“ - retoriškai klausė LŽ pašnekovas Almantas Pivrikas. Būtent tokia tema, jeigu būtų galimybė, dvidešimt devynerių metų fizikas labiausiai norėtų padiskutuoti su reliatyvumo teorijos kūrėju A.Einsteinu.

Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusios įstatymo pataisos, numatančios, kad bet kuris šalies pilietis gali gauti informaciją apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, tėra apgaulė – tai įrodo "Lietuvos žinių" (LŽ) atliktas tyrimas. Kad sužinotum didžiausią valstybės paslaptį – iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomų įstaigų darbuotojų atlyginimus – nepadės nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, nei oficialūs užklausimai.

Viena JAV dirbančio lietuvių mokslininko tyrinėjimų sričių – minčių skaitymas, rašo „Lietuvos žinios“. „Skrenda du krokodilai: vienas - žalias, kitas - į kairę.“ Atrodytų, smagus pokštas, tačiau jis, dr.Giedriaus Buračo manymu, atskleidžia labai svarbią mokslo problemą, kurios sprendimas iki šiol nežinomas.

Vadinamųjų gyvybės mokslų pažanga pasaulyje tokia didelė ir technologijų plėtra tokia sparti, kad Lietuvos mokslininkams reikia didelių pastangų bent jau neatsilikti, rašo „Lietuvos žinios“. Mūsų ląstelės yra individualios. Kiekvieno genų junginiai - labai saviti. Vadinamųjų gyvybės mokslų pažanga pasaulyje tokia didelė ir technologijų plėtra tokia sparti, kad Lietuvos mokslininkams reikia didelių pastangų bent jau neatsilikti.

Vienas prancūzų mokslininkas pašmaikštavo, kad žmonija pasiryžo uždaryti saulę į dėžę. Sumanymas nuostabus, tačiau problema ta, kad nežinome, kaip tą dėžę padaryti, skelbia „Lietuvos žinios“. Europos Sąjunga, Indija, Japonija, JAV, Kinija, Pietų Korėja ir Rusija 2006 metais sutarė, o šiemet pradeda statyti tarptautinį termobranduolinį eksperimentinį reaktorių (ITER). Jam pasirinktas pietų Prancūzijos miestelis Kadarašas (Cadarache‘as). Į pasaulinį ateities energetikos projektą įsitraukė ir L...

Kauną pasaulyje garsina ir unikalios ultragarso sistemos, rašo „Lietuvos žinios“. Turbūt ne vienam teko iškęsti bjaurią procedūrą, kai gydytojai grūdo pro stemplę į skrandį zondą. Dabar kauniečiai mokslininkai kuria kur kas draugiškesnę ultragarso technologiją. Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorius ir K.Baršausko ultragarso instituto vadovas prof. habil dr. Rymantas Jonas Kažys šiemet buvo apdovanotas Pažangos partnerystės premija.

Pernai tarp nustatytų pavojingų ne maisto produktų mūsų šalyje daugiausia buvo žaislų. Šiemet pirmą ketvirtį tokių atvejų pasitaikė dar daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pavojingų gaminių sąrašas kasmet keičiasi, tačiau žaislai dominuoja visą laiką. Anksčiau į sąrašą pirmiausia buvo įrašoma elektrotechnika ir žaislai. Dabar pavojingų elektrotechnikos gaminių mažiau, tačiau randama vis daugiau sveikatai kenksmingų kosmetikos produktų ir cheminių preparatų.

Fizikų Gyčio Juškos ir Kęstučio Arlausko atradimu 1980 metais niekas netikėjo, kol po dešimtmečio japonai pritaikė lietuvių atrastą smūginės jonizacijos efektą, rašo „Lietuvos žinios“. Dabar mokslininkai dirba saulės energetikos panaudojimo srityje, tačiau Lietuvoje, pasak prof. G.Juškos, mažai kam rūpi, kaip saulės energiją paversti elektra. Pasaulyje iš esmės visa saulės energija gaunama naudojant kristalinį silicį, bet jo technologija yra labai brangi.

Pavasaris jau ne pirmą kartą ardo sostinės simboliu tapusio Gedimino kalno šlaitą. Dėl naujos nuošliaužos takas į Aukätutinę pilį lankytojams uždarytas.