Centro dešinės daugumai dalijantis postus pagal partnerių turimų mandatų skaičių, o ne pagal tikrąją galią koalicijoje, Tautos prisikėlimo partija (TPP) prarado tris ministrų portfelius, rašo „Lietuvos žinios“.
Matematikės dr.Nijolės Cibulskaitės skaičiavimu, TTP Vyriausybėje galėjo turėti tiek pat ministrų, kiek ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
„Matematika nepataria, kaip reikia elgtis, tik skaičiais vaizdžiai parodo problemą, arba kaip būtų galima ieškoti sprendimo atsižvelgiant į matematikos siūlomus rezultatus, - LŽ sakė Vilniaus pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentė N.Cibulskaitė. - Šiuo atveju matematikos metodu parodome, kad dviejų partijų - TS ir TPP - galia koalicijoje yra vienoda, nors viena už kitą turi daugiau nei dvigubai balsų.“
Matematikės teiginiai, LŽ pasakyti prieš Seimo rinkimus, pasitvirtino: laimėjo dešinieji, Seimo sudėtis yra labai marga, o politines prognozes „sujaukė“ TPP. Dabar N.Cibulskaitė pamėgino skaičiais apibūdinti naujojo Seimo valdančiosios koalicijos dalyvių galią.
Tinkamas laikas ir vieta
„Nelygiaverčiai balsuotojai turi skirtingą galią - įtaką priimti sprendimą. Balsuotojo galios negalime tiesiogiai pamatuoti turimų balsų skaičiumi. Aišku, galia nuo jo priklauso, tačiau būna atvejų, kai tiek pat balsų turintys balsuotojai nėra vienodai įtakingi, o turintysis vos keliais balsais mažiau nei kitas balsuotojas gali turėti tiek pat įtakos sprendimui“, - kalbėjo matematikė.
Balsavimo sistema, kai balsuotojai nėra lygiaverčiai, vadinama svorine. Ją sudaro trys pagrindiniai elementai: dalyviai, jų svoris ir kvota. Dalyviai - balsavimo procedūroje dalyvaujantys balsuotojai. Kiekvieno dalyvio turimas balsų skaičius rodo jo svorį. Pasiūlymui arba sprendimui priimti reikalingas minimalus balsų skaičius vadinamas kvota. Bet kokia kartu balsuojanti dalyvių grupė - koalicija. Jų svorio suma sudaro koalicijos svorį. Jei koalicija turi pergalei užtektinai balsų (kvotai lygų arba didesnį skaičių), ji vadinama laiminčiąja, jei neturi - pralaiminčiąja.
Be amerikiečių mokslininko prof. Johno F.Banzhafo III pasiūlytos metodikos, kaip pamatuoti balsuotojo galią (ji išreiškiama skaičiumi, pavadintu Banzhafo galios rodikliu), yra dar vienas balsuotojų galios matavimo būdas, pasiūlytas taip pat amerikiečių matematiko Lloydo Shapley ir ekonomisto Martino Shubiko. Nuo Banzhafo rodiklio Shapley-Shubiko galios rodiklis skiriasi tuo, kad nagrinėjamos nuosekliosios koalicijos, kai prie vieno dalyvio prisideda antrasis, trečiasis ir taip toliau iki paskutinio dalyvio. Šiuo atveju svarbi prisidėjimo prie koalicijos eilės tvarka, o skaičiuojant Banzhafo metodu nėra svarbu, kas inicijavo koaliciją ir kas prisidėjo vėliau.
„Banzhafo koalicijos dalyvis kiekvieną kartą gali iš naujo tartis su kitais dėl koalicijos sudarymo, o Shapley-Shubiko rodiklio interpretacija remiasi prielaida, kad prisidėjęs prie koalicijos dalyvis įsipareigoja joje likti, - aiškino matematikė. - Šiuo atveju koalicijos dalyvio galia priklauso nuo jo sugebėjimo atsirasti tinkamu metu tinkamoje vietoje, t. y. prisideda prie koalicijos antruoju arba trečiuoju ir tampa lemiamuoju, nes susidaro reikiamas balsų skaičius.“
Lemiami dalyviai
Dr. N.Cibulskaitė pasirinko Shapley-Shubiko metodą kaip labiau tinkantį esamai Seimo valdančiosios koalicijos padėčiai įvertinti, nes atėjimas į koaliciją vienam po kito kaip tik ir lemia dalyvių galią. Pavyzdžiui, skaičiuojant Banzhafo metodu nagrinėjama keturių dalyvių, kurie nusprendė balsuoti kartu, koalicija: TS, TPP, Liberalų sąjūdis (LS), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Skaičiuojant Shapley-Shubiko metodu galima nagrinėti net 24 skirtingas šių partijų koalicijas, kurias skiria dalyvių eilės tvarka. Pavyzdžiui, viena - TS, TPP, LS, LiCS; antra - TS, TPP, LiCS, LS; trečia - TS, LS, TPP, LiCS; ketvirta - TS, LS, LiCS, TPP ir taip toliau - pirmuoju koalicijos iniciatoriumi gali būti kiekviena šių partijų.
Taikant Banzhafo metodą, dalyvis, kuriam palikus laiminčiąją koaliciją ji tampa pralaiminčiąja, vadinamas kritiniu. Skaičius, kiek kartų dalyvis yra kritinis, lemia dalyvio galią. Kaip sakoma Shapley-Shubiko galios apibrėžime, kiekvienoje nuosekliojoje koalicijoje yra dalyvis, kuriam prisidėjus, koalicija iš pralaiminčiosios tampa laiminčiąja. Toks dalyvis vadinamas lemiamuoju. Nuo to, kiek kartų dalyvis yra lemiamasis, priklauso ir jo galia.
„Šiuo metu Seimo valdančiąją daugumą sudaro keturių partijų koalicija. Sudarius visas galimas 24 nuosekliąsias koalicijas, paaiškėjo, kad TS yra lemiamasis dalyvis 10 kartų, TPP - taip pat 10 kartų, LS - du kartus ir LiCS - taip pat du kartus, - kalbėjo matematikė. - Tada TS ir TPP galia yra vienoda - 10/24 arba 41,7 procento. Taip pat vienoda ir LS bei LiCS galia - 2/24 arba 8,3 procento. Taigi pirmųjų dviejų koalicijos dalyvių galia yra penkiskart didesnė nei kitų dviejų. Tokiu atveju TPP, galėjusi turėti tiek pat ministrų, kaip ir TS, prarado tris ministrų postus. TS pasirinkus septynis postus (įskaitant ministro pirmininko), TPP taip pat turėjo gauti septynis (skaičiuojant Seimo pirmininko už du), o LS ir LICS liktų po vieną postą.“
Milda Kniežaitė
