marius skuodis

Įtampa tarp Rusijos ir Lietuvos dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui vis auga. Pasekmes sako jaučiantys ir Kaliningrado srityje gyvenantys lietuviai: jiems nebesaugu ir sulaukia net grasinimų iš rusų. O neseniai Rusijos pusėje atsirado didžiulė Z raidė. Nupiešta taip, kad matytųsi iš Lietuvos. Įtampą kursto ir Vakarų lyderiai. Štai Vokietijos kancleris pareiškė, kad reikia atsižvelgti ir į agresorės Rusijos pageidavimus ir įtampą mažinti.

Vokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po NATO viršūnių susitikimo Madride pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles, taip sumažinant įtampą su Rusija.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį Londone, Jungtinėje Karalystėje (JK) su šios šalies transporto sekretoriumi Grantu Shappsu aptars oro susisiekimo plėtrą, krovinių vežimą. Siekdami plėtoti krovinių vežimo paslaugas oro transportu, ministrai pasirašys bendradarbiavimo memorandumą, pranešė Susisiekimo ministerija.  M. Skuodis su JK transporto sekretoriumi aptars tiesioginių skrydžių tarp Lietuvos ir JK oro uostų plėtrą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį susitinka su Lietuvos pašto vadove Asta Sungailiene aptarti įmonės veiklą ir lūkesčius.  „Ministras su A. Sungailiene kalbės apie pašto veiklą bendrai, vykdomus pašto pokyčius pertvarkant skyrių tinklą ir lūkesčius įmonei“, – BNS sakė ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad plieno tranzitas į Kaliningradą sudarė tik nereikšmingą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) pervežamų krovinių dalį, o jo ir kitų juodųjų metalų tranzito per Lietuvą draudimas įskaičiuotas į visų Vakarų sankcijų Rusijai poveikį geležinkelių įmonei.  „Kalbant apie tranzitą į Kaliningradą, kai kalbame apie poveikį mūsų transporto sektoriui, jau jis įskaičiuotas, sankcijų poveikį esame įskaičiavę.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis su Jungtinės Karalystės įmonės „Informa Markets“ atstovais antradienį aptars skrydžių strateginėmis Lietuvai kryptimis plėtros verslo planą. Bendrovės rengiamas planas turės nurodyti efektyviausius būdus, kaip skatinti Lietuvos susisiekimą oru su šalies ekonomikai ir atvykstamajam turizmui svarbiomis rinkomis, gerinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, plėsti skrydžių kryptis artimiausią dešimtmetį.

Kainų pasiutpolkė Lietuvoje tęsiasi. Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija kopia į naujas aukštumas, pasiekė 18,9 proc., kainos pakilo beveik penktadaliu. Brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos, labiausiai transporto, viešbučių, kavinių ir restoranų.

Ant šaligatvių, prie perėjų, pėsčiųjų takų ar tiesiog vidury gatvės žmonių išmėtyti nuomojami elektriniai paspirtukai – tikras iššūkis net tik akliesiems, bet ir kitiems miestų gyventojams. Anot jų, netvarkingai palikti jie ne tik trukdo eismui, kliudo eiti šaligatviu, bet ir darko miesto vaizdą. Paspirtukus nuomojanti įmonė sako, kad pažeidėjus bando mokyti ir drausminti.

Šiandien bent du Lietuvos oro vežėjai siekia plėsti savo veiklą JAV rinkoje ir turi tam realių galimybių. Tai Tarptautiniame transporto forume (ITF) Leipcige, susitikęs su JAV transporto sekretoriumi Pete Buttigieg, kalbėjo Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis. Susitikime tai pat aptarta Lietuvos pažanga ir procesas, kaip šaliai sėkmingai atlikti visas reikalingas procedūras, kad Lietuvoje registruoti orlaiviai galėtų būti naudojami skrydžiams JAV.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį lankysis Lazdijuose ir Kalvarijoje, kur su  merais aptars Lietuvos ir Lenkijos pasienio vietovių kelių infrastruktūros atnaujinimo, keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais klausimus. Ministras aplankys Šeštokų geležinkelio stotį, tarsis dėl europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, pranešė Susisiekimo ministerija.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį dalyvaus neeilinėje Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų taryboje, kurioje aptars bendrą atsaką į karą Ukrainoje, iššūkius ir priemones, kaip sustiprinti Europos susisiekimo ir logistikos sektoriaus atsparumą.

Vakarams įvedus sankcijas Rusijos ir Baltarusijos režimams įvedus sankcijas, poveikį patirs ir Lietuvos transporto sektorius. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė, kad  kad galimi biudžeto praradimai dėl vežėjų veiklos nutraukimo, užsidarius Rytų krypčiai, bus apie 72 mln. eurų, dėl sankcijų uostas ir geležinkeliai neteks apie 300 mln. eurų. Ministras atskleidžia, kad ypač „Lietuvos geležinkelių“ laukia tokie pokyčiai, kokių įmonė nematė nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį pareiškė, jog Vyriausybė Europos Sąjungos paramos lėšomis artimiausiu metu planuoja atnaujinti kelius, kurie užtikrintų geresnį judėjimą Lietuvoje dislokuotiems kariškiams. „Esame gavę europinį finansavimą virš 60 mln.

Blogiausias magistralinės reikšmės kelias Vilnius–Utena jau šiemet vienoje iš atkarpų sulauks rangos darbų – jie prasidės Utenos mieste. Kituose rekonstrukcijos ruožuose šiemet prasidės projektavimo konkursai. Visą kelią iki Utenos planuojama sutvarkyti iki 2025 m. pabaigos.

Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją ir iš jų, taip pat neleisti šių šalių laivams įplaukti į Bendrijos uostus. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, keturių šalių ministrai pirmininkai išplatino kreipimąsi ES vadovams, ragindami didinti spaudimą Rusijai bei su ja bendrininkaujančiai Baltarusijai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog Rusijos ir Baltarusijos krovinių,  gabenamų Europos Sąjungos (ES) automobilių keliais bei jūromis, embargas turi apimti ne tik Baltijos šalis ir Lenkiją, bet ir visą ES, todėl sprendimas dėl jo turi būti priimtas „europiniu lygiu“. „Jeigu tai padarytų viena ar kelios valstybės – tai sukurtų arbitražo galimybę, galimybę važiuoti per kitur – nebūtų poveikio“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu iš ir į Rusiją ir Baltarusiją, pranešė Lietuvos ministras Marius Skuodis. Pasak jo, tame pačiame kreipimesi bendrijos šalys raginamos visoje ES uždrausti įplaukti į uostus Rusijos ir Baltarusijos laivams.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad draudimas Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į jūrų uostus derinamas su kitomis Baltijos jūros šalimis ir Europos Sąjunga.   „Kalbėjau apie tai su Lenkijos kolega, derinama su Latvija, sprendimai rengiami ES lygmeniu“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.  Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, jūrų uostų uždarymas didesnį efektą duotų, jei tai būtų bendra ES pozicija.

Kremliaus pajėgoms toliau veržiantis į Ukrainą, Lietuva ketina uždaryti savo oro erdvę rusų lėktuvams, tariasi su kitomis Baltijos šalimis, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Principinis sprendimas yra. Dabar Susisiekimo ministerija teikia Vyriausybei konkretaus sprendimo dėl oro erdvės Rusijos orlaiviams uždarymo tekstą, kuris šitoje vietoje yra baigiamas derinti su Latvija ir Estija. Kad sprendimai būtų kiek labiau suderinti ir priimti vienu metu“, – BNS sakė ministras.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad šiemet keliams būtų skirta 543,2 mln. eurų. Be to, 2023 ir 2024 metais preliminariai numatyta skirti po 522 mln. eurų. „Priėmus visus susijusius nutarimus, turime padaryti procedūrinį žingsnį ir paskirstyti lėšas.

Lietuvos verslas sako, kad šiemet smarkiai padidinti geležinkelio paslaugų tarifai gali tapti pernelyg didele našta ir ragina didesnius įkainius atidėti ateičiai. Susisiekimo ministerijos atstovai tikina, kad diskusijos su verslu apie galimybę mažinti tarifus tebevyksta, tačiau sprendimų kol kas nėra. Ministras neatmeta, kad įkainiai gali būti mažinami, jei Vyriausybė nuspręstų dotuoti geležinkelių infrastruktūrą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį susitiks su Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais.  „Seimo nariai turi klausimų dėl susisiekimo ministro atsakomybės sferoje esančios veiklos“, – BNS sakė frakcijos vadovas Saulius Skvernelis.

Didžiausios „Lietuvos geležinkelių“ (LTG)  profsąjungos vadovas teigia, kad su susisiekimo ministru sutarta dar kartą peržiūrėti numatomų atleisti darbuotojų skaičių, įvertinti galimybes mokėti premijas bei šiemet didinti darbuotojų atlyginimus.  Geležinkelių profsąjungos federacijos, turinčios per 1,8 tūkst. narių vadovas Vilius Ligeika su Mariumi Skuodžiu antradienį aptarė numatomą 300 LTG darbuotojų atleidimą.

Europos Sąjungos (ES) transporto ministrams penktadienį Prancūzijoje pasirašius bendrą deklaraciją dėl tvaresnio aviacijos vystymo, Lietuvos susisiekimo ministras teigia, kad mažinant jos poveikį aplinkai, svarbu užtikrinti ir tvarų visų ES šalių pasiekiamumą. „Aviacijos sektoriaus žalioji transformacija yra šių dienų aktualija ir ES prioritetinė kryptis, vis dėlto kuriant tvarų Europos susisiekimo oru tinklą, svarbu užtikrinti visų ES šalių pasiekiamumą oru“, – pranešime sakė Marius Skuodis.

Nuo pirmadienio įsigaliojus sprendimui stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, dar šių metų pabaigoje bus galima pamatyti, kokią įtaką šis žingsnis padarys Lietuvos biudžetui, sako parlamentaras Algirdas Butkevičius. Jis skaičiuoja, kad trąšų tranzito stabdymas Lietuvai kainuos milžiniškas sumas, be to, atkreips dėmesį dėl galimų tarptautinės teisės pažeidimų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia negalintis garantuoti, kad nusprendus nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“ dėl kalio trąšų tranzito, pats trąšų gabenimas sustos.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“.  „Mes scenarijus jau turime, dabar, kurį aktyvuosime, priklausys nuo komisijos išvados, nes, mūsų žiniomis, jos yra daug apimančio...

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog siekiant stabyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – ji turėtų pateikti suderintą poziciją šiuo klausimu. „Dabar dirba skirtingų institucijų atstovų grupė ir kada jie padarys tam tikrus veiksmus, tada teiks, bet matau, kad galbūt klausimą galima išspręsti ir be platesnių paketų“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė M. Skuodis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis atsitraukia ir Klaipėdos uosto vadovo galvos nebereikalauja – leidžia dirbti toliau. O kaip dirbti, jam pačiam ministrui pasakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos kaimynių įmonės turi intencijų perimti baltarusiškų trąšų tranzitą, tačiau JAV patikino, jog kalbasi su šiomis šalimis dėl solidarumo stabdant Baltarusijos krovinius, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansdbergis. „Šitoj situacijoj reikia kalbėti, kad, mūsų žiniomis, (kaimyninių šalių) įmonės intencijų perimti turi, dėl to, kad sankcijų režimo, kuris joms tai draustų daryti, nėra.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška iš pareigų turėtų pasitraukti sausio pradžioje, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis „Žinau preliminariai, kad kalba yra apie pasitraukimą sausio pradžioje, bet tai valdybos ir vadovo susitarimo klausimas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.  „Esu tik bendrai apie tokius svarstymus informuotas, bet galutinių detalių nežinau“, – pridūrė jis.

Ingrida Šimonytė suteikė antrą šansą Skuodžiui ir Landsbergiui – netenkino jų prašymų trauktis iš ministrų kabinetų ir nurodė darbus, kuriuos šie turi padaryti. Valdantieji sako, kad toks sprendimas geriausias, bet prezidentas Gitanas Nausėda tokį sprendimą pavadino pralaimėjimu ir klausia, kodėl apie aukštus politinius standartus garsiai kalbėję dešinieji, dabar juos nuleido žemai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl jos sprendimas dėl ministrų kabineto ateities užtruko iki vėlyvo antradienio vakaro. Jos teigimu, galutinis sprendimas buvo susijęs ir su tuo, kaip pasibaigė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Savo sprendimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ateities ministrų kabinete premjerė paviešino antradienį 22 val.

Kaltų paieškos nurimo. Kilus skandalui dėl sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą, antradienį vakare „Lietuvos geležinkelių“ valdyba paskelbė apie įmonės vadovo Manto Bartuškos pasitraukimą. Po to sulaukta ir žinių apie premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą nepatenkinti dviejų ministrų, siejamų su šia krize, atsistatydinimo prašymų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad suradus sprendimą dėl baltarusiškų trąšų jis bus paskelbtas visuomenei, o dabartinėje situacijoje „kaltų yra labai daug“. „Šitoj situacijoj kaltų yra labai daug, problemų ir neatsakytų klausimų yra labai daug.

Kilus skandalui dėl sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą, paraginta susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio antradienį „Lietuvos geležinkelių“ valdyba paskelbė sprendimą dėl įmonės vadovo Manto Bartuškos ateities. Per nustatytą laiką jis dar vadovaus įmonei, tačiau vėliau pasitrauks. Tai paskelbė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Tačiau jis nepatikslino, kada tiksliai bus nuspręsta, per kiek laiko M. Bartuška atsistatydins.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Ingrida Šimonytė trąšų skandalą ir ministrų likimą aptarė su prezidentu, bet sprendimo kol kas dar neatskleidžia. Apie savo likimą nenoriai šneka ir šiandien oficialų atsistatydinimo raštą parašęs Susisiekimo ministras. Vis tik opozicija nuomonė vieninga – ministrų kalbos apie pasitraukimą yra viso labo blefas ir bandymas visuomenėje pasirodyti geresniais, nei iš tiesų yra.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė pateikęs premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą. Praėjusią savaitę tai padarė ir Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pirmadienį patvirtino, kad tai padarė turėdami rimtų ketinimų atsistatydinti. „Išsiunčiau vakar, bet turbūt registracija bus šiandienos data“, – pirmadienio rytą BNS patvirtino ministras.   M. Skuodis pareiškime nurodė, kokių veiksmų ėmėsi sprendžiant susidariusią situaciją.

Po kilusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzino per Lietuvą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį šalies premjerei Ingridai Šimonytei pateikė raštišką atsistatydinimą pareiškimą. Apie pasitraukimą prakalbo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Visgi sekmadienį konservatorius Andrius Kubilius rėžė, kad premjerė neturėtų priimti ministrų atsistatydinimų.

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nemananti, kad ministrų atsistatydinimai išspręs baltarusiškų trąšų tranzito problemą. „Problemų sprendimai neturi sukelti naujų problemų. O tai, kas vyksta dabar panašu būtent į tai. Į veiksmus, kurie ne sprendžia situaciją, o tik ją komplikuoja. Neklystančių nėra, o tie, kas šiandien sako, jog atsistatydinimai išspręs problemas, mano vertinimu, irgi klysta“, – įraše feisbuke teigė parlamento vadovė.

Buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio nuomone, dabartinė Lietuvos užsienio politika yra nesolidi ir nešanti visokeriopus nuostolius šaliai. Politikas mano, kad Lietuva turėtų daryti viską, jog sankcijos Baltarusijos trąšų įmonei būtų įgyvendintos. Po kilusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją situacijai aptarti.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus abejonių dėl „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovų tolesnio darbo, pastarojo vadovas pareiškė, jog įmonė nepadarė jokių pažeidimų.  „Susisiekimo ministras yra tiesioginis uosto direkcijos generalinio direktoriaus vadovas, tad į jo nuomonę yra įsiklausoma ir ji yra gerbiama. Situacija yra analizuojama. Mūsų nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi“,– pranešime sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą ketvirtadienį prisiėmęs ir apie ketinimą trauktis iš posto pranešęs susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.   Jis pranešė paprašęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos įvertinti įmonės vadovo Manto Bartuškos veiksmus, be to, teigia sunkiai įsivaizduojantis, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.

Politinės atsakomybės prisiėmimas ir ministrų atsistatydinimai neturi užgožti būtinų sprendimų, kad „Belaruskalij“ įvestos sankcijos iš tiesų pradėtų veikti, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Šita situacija yra neeilinė. Mes politinės atsakomybės akivaizdoje turime nepamiršti, kad sprendimus taip pat reikia priimti, kad nebūtų taip, jog atsistatydina žmonės, o trąšos toliau važiuoja“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Aušrinė Armonaitė.