marius skuodis

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar neapsisprendė, ar patraukti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šis ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs pasitraukti, jei tik taip nuspręs I. Šimonytė. „Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – lakoniškai į Seime valstiečio Dainiaus Gaižausko užduotą klausimą, ar ketina patraukti G. Landsbergį, atsakė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad yra pasiruošęs pasitraukti dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, politologai tokį jo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, svarsto ekspertai, G. Landsbergio pasitraukimas parodytų aukštą politinės moralės lygį, kita vertus, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti ir premjerei Ingridai Šimonytei.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažįsta, kad tiek dėl ankstesnių, tiek naujų tarptautinių sankcijų Baltarusijai bus pokyčių baltarusiškų trąšų logistikos grandinėje.

Susisiekimo ministerija planuoja kasmet keliams skirti po 0,5 mlrd. eurų, tris kartus didinti finansavimą dviračių takams, o iki 2024 metų pasiekti, kad gyvenvietėse nebeliktų valstybinių žvyrkelių, kurių bendras ilgis siekia 110 kilometrų. Šiuos ir kitus šalies kelių plėtros ir priežiūros strategijos pokyčius iki 2035 metų penktadienį ministerijos atstovai Vilniuje pristatė miestų ir rajonų merams.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina Europos Sąjungą (ES) bendru sutarimu išspręsti laiko sukimo klausimą ir sezoninio laiko nebekeisti. Jis šią savaitę laišku kreipėsi į Bendrijos institucijas. „Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas jau prieš ketverius metus, tačiau Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus privalo keisti laiką. Esu įsitikinęs, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau išspręsti šį klausimą bendru ES sutarimu“, – laiške teigė ministras.

Susisiekimo ministras tikisi, kad iš Lietuvos bus galima tiesiogiai skraidyti į 10-15 ypač svarbių šaliai miestų, įskaitant ir transatlantinius skrydžius į Šiaurės Ameriką, todėl valstybė turės parengti oro vežėjų finansinio skatinimo planą.

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Armėnijos sostinę Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai. Tai patvirtinta penktadienį vykusiame susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime su Armėnijos teritorijų administravimo ir infrastruktūros ministru Gnelu Samosyanu, su kuriuo aptarti ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog Lietuva gali tapti transporto inovacijų laboratorija. Pasak jo, transporto sektorius visada turėtų būti siejamas su inovacijomis. „Lietuva su viskuo, ką mes turime, – žmonėmis, infrastruktūra, dinamiškumu – tikrai gali būti transporto inovacijų laboratorija“, – Susisiekimo ministerijos ir Transporto inovacijų asociacijos organizuotame forume ketvirtadienį sakė ministras.

2022 metais Lietuvą ir Kazachstaną turėtų sujungti reguliarūs tiesioginiai skrydžiai. Jie vyktų dviem maršrutais: tarp Vilniaus ir Kazachstano sostinės Nur Sultano bei Vilniaus ir Almatos,  Tai numatyta abiejų šalių ketinimų protokole, pasirašytame spalio 12 dieną Nur Sultane, pranešė Susisiekimo ministerija.

Kol Finansų ministerija kalba apie mokesčių peržiūrėjimą ir dalies jų didinimą, Susisiekimo ministerija sugalvojo paišlaidauti. Ministras sumanė griauti Vilniaus oro uosto pastatą ir statyti naują – sako sovietinis objektas atrodo negražiai. Tai kainuotų galbūt apie šimtą milijonų eurų. „Laisvės partijos“ deleguotas ministras skubina ir sako, kad reikia apsispręsti per artimiausius porą metų – šis laikas sutampa su šių valdančiųjų kadencijos pabaiga.

Vašingtone susitikęs su JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“ atstovais Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė bendrovės padalinio „Starlink Lithuania“ veiklą ir bendrovės planus pradėti teikti palydovinio interneto paslaugas Lietuvos vartotojams jau kitų metų pradžioje. Taip pat aptartos tolesnės palydovinio interneto plėtros perspektyvos Lietuvoje ir regione, rašoma pranešime spaudai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad iki 2023 metų tikimasi sudaryti galimybę Lietuvoje registruotų oro bendrovių orlaiviams skristi į JAV iš bet kurios pasaulio šalies.  Ministerija inicijavo projektą iki 2023 metų pradžios atlikti visas tam reikalingas procedūras. Ministras Vašingtone tai aptarė su JAV transporto departamentu, Federalinės aviacijos ir Transporto saugumo administracijomis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis pirmadienį pradėjo savaitės trukmės darbo vizitą JAV ir Kanadoje, kur su šių šalių ir tarptautinių organizacijų pareigūnais bei verslo atstovais planuoja aptarti bendradarbiavimą susisiekimo srityje.

EBPO Lietuvai pateikė 43 rekomendacijas kaip pagerinti padėtį aplinkosaugoje. Bene didžiausias dėmesys taršiausiam sektoriui šalyje – transportui. Valdžia svarsto, kaip be automobilio savo gyvenimo neįsivaizduojančius lietuvius iš jo išlaipinti. Savivaldybės tikina, kad viešojo transporto modernizavimui reikia skirti milžiniškų lėšų.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Pasak ministro, dar šiais metais ministrų kabinetui bus pateikta kelių finansavimo reforma, kuri turėtų suteikti daugiau skaidrumo procesui. Susitikimo metu aptartas ir „Rail Baltica“ projektas. M. Skuodžio teigimu, kad kaimynams reikia pasitempti, nes Lietuva projektą planuoja baigti 2026-aisiais.

Stipriai augant elektros, dujų ir šildymo kainoms gyventojams, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius siūlo atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą. Premjerė sako, kad apie tai bus diskutuojama. „Galima būtų svarstyti, ar nereikėtų prailginti termino, iki kada žmonės, kurie patenka į eilinį liberalizavimo etapą, turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Prieš septynis dešimtmečius pastatytas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas neatitinka šiandienos poreikių, todėl jis turėtų būti griaunamas ir statomas naujas, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, pastato atnaujinimas būtų dukart brangesnis.  „Oro uostas neatitinka ne tik Lietuvos įvaizdžio, bet ir netenkina funkcinių poreikių, dėl to labai tikiuosi, kad rasime sveiku protu paremtus sprendimus, ką galime su juo daryti.

Lietuvos transporto ir logistikos įmonėms nuo gegužės 20 dienos iki rugpjūčio 31 dienos suteikta 11,75 tūkst. leidimų dirbti tarptautinių vilkikų vairuotojais.  Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė sako, jog gegužę pasibaigus kvotai, darbdaviai, norintys įdarbinti vairuotojus užsieniečius, dėl to privalo kreiptis į tarnybą.   Tarnyba vien liepą ir rugpjūtį suteikė daugiau nei 9 tūkst.

Susisiekimo ministerija siūlo keliolika Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų. Lietuvos miestuose atsiras dviračių gatvės, specialūs šviesoforai viešajam transportui, nauja A+ juosta, kai kuriose gatvėse bus draudžiama važiuoti paspirtukais. Susisiekimo ministras tvirtina, kad tai padės išvengti dviprasmiškų situacijų keliuose, o eismas taps saugesnis ir aiškesnis.

Lietuvos susisiekimo ministras pareiškė, kad tarptautiniu lygiu būtina imtis skubių priemonių, siekiant sustabdyti Baltarusijos vykdomą nelegalią migraciją, kuriai galimai pasitelkiama tarptautinė civilinė aviacija.  „Aviacijos sektoriaus saugumas ir reputacija yra visų šalių narių bendra atsakomybė, todėl reikalingos skubios tarptautinės priemonės, užkertančios kelią vykdomai žmonių kontrabandai“, – pranešime cituojamas M. Skuodis.

JAV praėjusią savaitę įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, jos produkciją kraunančio Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT) pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis sako, kad kol kas baltarusiškos trąšos vežamos įprastai, tačiau jei jų srautas sustotų, jis tikisi Vyriausybės pagalbos.

Kelių finansavimą norima padaryti labiau prognozuojamą, todėl pertvarkius Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų skirstymą bus pereita prie trimečio finansavimo. Kartu norima naikinti programos rezervą, teigia susisiekimo ministras.  „Problema yra finansavimo nepastovumas: kai vienais metais finansavimas vienoks, kitais – kitoks (...) Siūlome teisiškai pereiti prie trejų metų finansavimo Kelių priežiūros ir plėtros programai.

Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Strošiūnų tunelio statybų magistralėje Vilnius–Kaunas, tarp Elektrėnų ir Žiežmarių. Susisiekimo ministras sako, kad planuojant statinį galėjo būti pažeisti įstatymai. Prokurorai atsižvelgė į tai, kad Strošiūnų požeminės pervažos projektavimo ir statybų metu darbų apimtis ir kaina išaugo apie 3 mln. eurų, skelbia Susisiekimo ministerija. Pasak ministro Mariaus Skuodžio, pervažos aplinkybės visuomenei kelia daug pagrįstų klausimų.

Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.

Didžiausi tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos darbai prasidės 2023 metais, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Mūsų kaimynai lenkai, tikėtina, pabaigs 2023 metais, o tada pas mus vyks didžiausi darbai. (...) 2024 metais turėsime gražų ruožą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, atitinkantį saugumo reikalavimus, 130 kilometrų greitį“, – pristatyme Marijampolėje penktadienį sakė ministras.

Klaipėdos jūrų uostas dėl sankcijų Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, eksportuojančiai produkciją per Klaipėdą, neteks maždaug 18 mln. eurų laivų rinkliavų, sako vienas uosto vadovų. Vidmantas Paukštė sako, kad baltarusiški kroviniai sudaro apie 32 proc. Klaipėdos uosto krovos. „Uosto direkcija gauna pajamas iš laivų rinkliavų, tai yra, iš tų laivų, kurie įplaukia į uostą.

Vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų Baltarusijos „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus pervežama nuo gruodžio, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, tam įtakos turės Jungtinių Valstijų pirmadienį paskelbtos sankcijos Baltarusijai, apimančios ir  „Belaruskalij“. Ministro teigimu, maždaug trečdalis krovinių, kurie keliauja „Lietuvos geležinkeliais“ ir per Klaipėdos uostą, yra trąšos, kurioms taikomos sankcijos.

Elektrėnuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Projektui skirta beveik 360 tūkst. Europos Sąjungos (ES) paramos – įsakymą dėl finansavimo šią savaitę pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad taip siekiama plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takus visoje šalyje.

Nuo kitų metų statant ar rekonstruojant tiltus, viadukus, tunelius, estakadas ar kitus kelių statinius, daugiau negu 1 mln. eurų vertės darbams siūloma reikalauti kaštų ir naudos analizės.  Dabar toks reikalavimas galioja tik tiesiant valstybinės reikšmės kelius.

Europos ir jos partnerių reakcija į incidentą, kai Minskas priverstinai nutupdė į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą, buvo greita ir ryžtinga, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Aš tikrai didžiuojuosi, kaip reagavo europiečiai ir kaip reagavo mūsų partneriai, atsakas buvo greitas ir ryžtingas“, – prieš Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos (TTE) posėdį ketvirtadienį Liuksemburge žurnalistams teigė ministras.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) planuojant tirti incidentą su priverstinai Baltarusijoje nutupdytu keleiviniu orlaiviu, susisiekimo ministras teigia, kad tyrimo išvadų galima būtų tikėtis maždaug po mėnesio.  Marius Skuodis lrt televizijai taip pat užsiminė, kad įvykis su į Vilnių skridusiu orlaiviu tapo precedentu, po kurio daugeliui keleivių gali tekti rūpintis, virš kokios šalies vyks jų skrydis.

Susisiekimo ministras dar kartą patikino, kad Klaipėdoje statant naują geležinkelių infrastruktūrą, nebus kertamas Girulių miškas.  „Galiu dar kartą pareikšti, kad mes esame sutarę – tiek su aplinkos ministru, tiek Vyriausybėje, tiek su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu, uosto vadovais ir kitais – kad ieškosime visų alternatyvų užtikrinti miško išsaugojimą“, – žurnalistams kalbėjo Klaipėdoje penktadienį apsilankęs Marius Skuodis.

Į skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ vadovo postą pretenduoja 15 kanditdatų.  Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo Dominyko Narbuto, kol kas neaišku, ar jie visi atitinka reikalavimus.  „Yra 15 kandidatų, bet neaišku, ar visi atitiks reikalavimus, jie bus tikrinami šią savaitę“, – BNS sakė D. Narbutas.  Naujo vadovo ieškoma po to, kai šiemet sausį ministras Marius Skuodis atleido tuometinį vadovą Marių Beliūną.

Nors šiemet kelių tiesimui ir remontui Vyriausybė numačiusi skirti daugiau nei 530 mln. eurų, tai beveik 60 mln. eurų mažiau nei pernai. Susisiekimo ministras tikisi, kad milijonai bus panaudoti tikslingiau nei anksčiau, o valdantieji viliasi, kad ateityje pavyks išvengti tokių istorijų kaip su Sauliaus Skvernelio „keliuku“. Seimo Biudžeto ir finansų komitete nagrinėtas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimas 2021 metais.

Metalines tvoras, seniau dėl eismo saugumo greta gatvių įrenginėtas ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir gyvenamuosiuose rajonuose, šiemet daugelyje vietų keis kur kas malonesnės akiai saugumo priemonės. Pašalinus gremėzdiškus įrenginius bus formuojami natūralūs augaliniai atitvarai – šiemet sodinama daugiau nei 10 000 krūmų.  „Žmonėms reikia kurti saugią ir malonią aplinką viešose erdvėse, o ne uždarinėti juos į gardus, kaip vis dar įprasta posovietinuose miestuose.

Europos Sąjungai nuo šių metų liepos panaikinant PVM lengvatą smulkioms siuntoms iš trečiųjų šalių, Lietuvos pašto laukia dar vienas didelis išbandymas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Skaičiuojama, kad dėl panaikintos lengvatos bendras deklaruojamų siuntų kiekis per šiuos ir kitus metus Lietuvoje išaugs nuo 37 tūkst. iki 10 mln.   „Nuo liepos laukiančių pokyčių suvaldymas yra įmonės vadovybės ir valdybos atsakomybė.

Daugiau nei 16 mln. eurų vertės Palangos oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takų ir perono atnaujinimui skiriama 10,25 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį nutarė lėšų skirti iš valstybės biudžeto, laikinai sumažinant kitų susisiekimo  projektų finansavimą. „Aviacijos sritis yra bene labiausiai nukentėjusi nuo COVID-19 pandemijos. Patogus susisiekimas oro transportu yra svarbus šalies ekonomikai atsigaunant po neigiamo pandemijos poveikio.

Vyriausybė mėnesiu, iki gegužės 10 dienos, pavėlino datą, kada būtina pasikeisti dygliuotas padangas. „Turime tokią situaciją, kad karantinas iš vienos pusės, o iš kitos pusės, pagal Kelių eismo taisyklių atitinkamą punktą nuo balandžio 10 dienos nebegalima eksploatuoti transporto priemonių su dygliuotomis padangomis.

Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikimo metu aptarti šalių bendradarbiavimo klausimai, vakcinacija ir kitos aktualijos. V. Zelenskis sako, kad Ukraina skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, kitaip nei Lietuva, stabdyti neplanuoja. Ketvirtadienį G. Nausėda susitiko Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Ne visos vežėjų veiklą Europos Sąjungoje (ES) reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatos yra blogos, sako susisiekimo ministras. Anot Mariaus Skuodžio, Lietuva pasisako už darbuotojų sąlygas gerinančias teisės akto nuostatas, tačiau prieštarauja įpareigojimui vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į jų registracijos šalį.

 17+1 formato Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių viršūnių susitikime nuotoliniu būdu Lietuvai atstovaujantis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako matantis didelį potencialą Europos Sąjungai bendradarbiauti su Kinija bei dvišalį bendradarbiavimą logistikos ir transporto srityje.

Lietuvos vyriausybė nusprendė kol kas nesekti Latvijos pavyzdžiu drausti skrydžius iš Britanijos dėl naujų koronaviruso atmainų, tačiau stiprins kontrolę, šeštadienį pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Latvija šią savaitę nusprendė stabdyti visus skrydžius iš Jungtinės Karalystės, Airijos ir Portugalijos, siekdama, kad į šalį nepatektų pavojingesnės koronaviruso atmainos. Iš kitų šalių į Latviją galima atvykti tik esant labai svarbiai priežasčiai.

Susisiekimo ministerija ieškos būdų, kaip padidinti savivaldybėms skiriamą dalį kelių priežiūrai ir remontui Kelių priežiūros ir plėtros programoje. Vienas iš būdų – visoms savivaldybėms nukreipti vietinės reikšmės žvyrkeliams numatytas lėšas ir peržiūrėti lėšų skyrimo kriterijus. Šiuos klausimus ministerijos vadovybė aptarė su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis turi būti išsaugotas, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. Artimiausiu metu planuojama skelbti įmonės vadovo konkursą, ieškoti galimybių užtikrinti šiemet būtiną finansavimą, atlikti infrastruktūros ekspertizę ir įvertinti siauruko gaivinimo galimybes. „Svarbu, kad siaurukas, kaip unikalus objektas, būtų išsaugotas ir atneštų didžiausią naudą valstybei.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis stebisi, kad valstybės institucijos vis dar naudoja jau ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančias 2G mobiliojo ryšio technologijas. M. Skuodis sako neatmetantis nė vieno varianto, kuris padėtų spręsti šią problemą. „Aš tikrai žinau, kad reikia judėti į priekį. Mes kalbame apie 5G, visi savo mobiliuosiuose naudojame 4G ryšį, o kai kur valstybėje dar naudojamos 2G technologijos. Tai yra tiesiog neįtikėtina.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį iš pareigų atšaukė  valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinį direktorių Marių Beliūną. Naujo vadovo bus ieškoma paskelbus  konkursą. Jį tuometinis ministras Jaroslavas Narkevičius paskyrė pernai rugsėjį. Ministerija pranešė, kad įmonės valdyba išreiškė nepasitikėjimą M. Beliūnu ir nematė galimybės dirbti su juo toliau, išsiskyrė vadovo ir valdybos požiūriai į tikslus, veiklos efektyvumą ir investicijas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis atšaukė buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus įsakymą ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vadove skirti buvusią jo patarėją Aldoną Violetą Grinienę.  M. Skuodis įsakymą atšaukė gruodžio 23 dieną, o A. Grinienė šalių susitarimu darbą baigė sausio 5 dieną, BNS pirmadienį patvirtino ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

Nauja „Lietuvos geležinkelių“ valdyba darbą pradės per keturis mėnesius nuo praėjusią savaitę priimto sprendimo atšaukti buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskirtą valdybą, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis pabrėžė, kad būtent tiek laiko galioja įsakymas pratęsti dabartinės valdybos darbo laiką. „Tikiuosi, kad vasario pradžioje kalbėsime apie naują konkursą ir per keturis mėnesius nuo sprendimo turėsime naują veikiančią valdybą“, – lrt radijui trečiadienį sakė M. Skuodis.

Į Lietuvą keliautojai iš Jungtinės Karalystės sunkiai galės patekti ne tik oro, bet ir sausumos keliu. Susisiekimo ministras Marius Skuodis keliautojus įspėja, kad maršrutus iš Jungtinės Karalystės apribojo ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos Sąjungos šalys. Jungtinėje Karalystėje plintant naujai koronaviruso atmainai, Lietuvos Vyriausybė laikinai sustabdė visus keleivinius skrydžius iš šios šalies nuo pirmadienio ankstaus ryto.