„Svarbu, kad siaurukas, kaip unikalus objektas, būtų išsaugotas ir atneštų didžiausią naudą valstybei. Dėsiu visas pastangas, kad matytume aiškią jo ateities viziją ir platesnę perspektyvą“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Penktadienį jis su Seimo nariais, Kultūros ministerijos ir Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalininkių – Anykščių rajono bei Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių – atstovais aptarė šio objekto situaciją bei perspektyvas.
Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, dėl COVID-19 pandemijos siaurukas išgyvena ne geriausius laikus. Įstaiga jau kurį laiką neturi vadovo, šiuo metu jai laikinai vadovauja Infrastruktūros skyriaus vedėjas Linas Čerauskas.
Ji išlaikoma daugiausia Susisiekimo ministerijos lėšomis, tam kasmet skiriama 200 tūkst. eurų. Trys dalininkės savivaldybės prisideda po 15 tūkst. eurų per metus, savo piniginiu įnašu padidindamos Aukštaitijos siaurojo geležinkelio įstatinį kapitalą.
Per susitikimą teigta, kad siaurukas turėtų tapti patraukliu turistams objektu, kad palaipsniui reikėtų mažinti jo finansinę priklausomybę nuo valstybės dotacijų.
Sutarta dėl artimiausio laikotarpio darbų: rasti įmonei nuolatinį vadovą, ieškoti finansavimo siaurukui išlaikyti ir svarbiausiems darbams pandemijos metu, įvertinti esamą siaurojo geležinkelio infrastruktūros būklę, nustatant, kokių investicijų ir kada reikia, kad eismas būtų saugus.
Taip pat nuspręsta svarstyti galimybę atlikti galimybių studiją bei suburti patarėjų tarybą, kuri prisidėtų formuojant ateities viziją.
Kai tik leis gamtinės sąlygos, Aukštaitijos siaurasis geležinkelis planuoja per du mėnesius įvertinti siaurojo geležinkelio būklę ir numatyti reikiamus veiksmus bei preliminarų lėšų poreikį jo būklei ir eksploatavimo sąlygoms pagerinti.
Vėliau parengta galimybių studija turėtų numatyti, kiek investicijų ilguoju laikotarpiu prireiks stipriai nusidėvėjusiai infrastruktūrai atnaujinti, kaip pagerinti įmonės valdyseną ir sumažinti įmonės priklausomumą nuo subsidijų.
Numatoma, kad tokios studijos parengimas gali trukti maždaug aštuonis mėnesius.
XIX–XX amžių sandūroje nutiestas siaurasis geležinkelis kartu su stotimis ir kelių statiniais yra istorinis ir kultūros paveldo objektas. 1996 metais Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą. Šiuo metu traukiniai kursuoja siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai.
