„Besikeičiant geopolitinei situacijai, rimtas išbandymas tenka Lietuvos transporto sektoriui, kuris ilgus metus gyveno iš Rytų–Vakarų tranzito.
Nauja realybė kuria naujus iššūkius, bet tuo pačiu atveria ir naujas galimybes Lietuvai. Jeigu ilgai žiūrėsime į užsiveriančias duris, nepamatysime mums atidarytųjų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje kalbėjo komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad Lietuvos vyriausybė yra už maksimalias sankcijas Kremliaus režimui, tad šioje temoje negali būti jokio pragmatizmo, net ir žinant, kad tai kainuos Lietuvai.
Nors praėjusiais metais augo ir transporto paslaugų transportas, ir krovinių gabenimas kelių transportu, ministro teigimu, jau buvo matomos tendencijos, kurios susijusios su besikeičiančia geopolitine situacija.
Rusija ir Baltarusija prarado svarbą
„Pirmiausia poveikis uostui ir poveikis geležinkeliams. Kodėl? Nes šios įmonės labiausiai susijusios su Rytais“, – konstatavo M. Skuodis.
Visgi ministras pažymėjo, kad transporto paslaugų eksporto priklausomybė nuo Rytų mažėja. Jei 2014 m. pagal bendrą transporto paslaugų eksportą Rusija užėmė pirmąją vietą, o Baltarusija antrąją, tai praėjusiais metais Rusija nukrito į trečiąją, o Baltarusija į šeštąją.
„Transporto sektorius persiorientavo į Vakarus ir tai pirmiausia yra dėl mūsų vežėjų. Vokietija, Prancūzija yra pirmosiose vietose. Už tai ką mes gavome mainais? Mobilumo paketą, pasakykime atvirai, nes pernelyg aktyvūs ten buvom“, – aiškino M. Skuodis.
Lietuvos sieną daugiausiai kerta Rusijos vilkikai
Ministro teigimu, eksporto su Baltarusija srityje buvo itin svarbūs geležinkeliai, nes jų paslaugos sudarė net 85 proc. transporto paslaugų su Minsku, kurio vertė praėjusiais metais siekė 403 mln. eurų.
„Kalbant apie Rusiją, didžiausia reikšmė – sandėliavimas ir logistika“, – sakė jis.
2021 metų duomenimis, Lietuvos sieną kirto daugiau nei 824 tūkst. krovininių transporto priemonių, 52 proc. jų sudarė vilkikai su rusiškais numeriais, dar 22 proc. su baltarusiškais.
„Mūsų sienos pagrinde kerta 75 proc. Rusijoje ir Baltarusijoje registruotos transporto priemonės“, – pabrėžė M. Skuodis.
Galime prarasti apie 72 mln. eurų
2021 metais į Rusiją vežimus vykdė 484 Lietuvos vėžėjai, į Baltarusiją – 462, dar mažesni skaičiai keliavo į kitas Rytų kriptimi esančias rinkas: Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgiziją ir Ukrainą. Susisiekimo ministerijos duomenimis, 72 proc. Rytų kryptimi dirbančių vežėjų – smulkios įmonės, turinčios iki 5 vilkikų.
„Čia ir yra tas jautrumas, joms, tikėtina, yra sudėtingiau persiorientuoti, negu didelėms, kurios ir dabar veikia Vakaruose ir jų didžiausia pajamų dalis yra iš Vakarų rinkų“, – kalbėjo M. Skuodis.
Ministras pripažino, kad nenori akcentuoti galimų Lietuvos praradimų dėl įvestų sankcijų Rusijai, nes, anot jo, tai vis dar yra hipotetiniai skaičiai.
„Kas būtų jeigu būtų. Bet mes žinome pajamas, kiek vidutiniškai gauname į biudžetą iš vieno vilkiko, kiek tų vilkikų Rytų kryptimi. Matome, kad didžiausias iššūkis persiorientuojant bus logistikos terminalams“, – dėstė M. Skuodis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvos vežėjų generuojamos pajamos į biudžetą vykdant vežimus Rytų kryptimi sudarė apie 162 mln. eurų, iš jų Rusijos kryptimi –67,5 mln. eurų, Baltarusijos kryptimi – 87,8 mln. eurų, Vidurio Azijos kryptimi – 6,5 mln. eurų.
Praėjusiais metais Rusijos vežėjai už vinjetes sumokėjo 4,4 mln. eurų, Baltarusijos – 2,1 mln. eurų.
Ministerija skaičiuoja, kad galimi biudžeto praradimai dėl vežėjų veiklos nutraukimo, užsidarius Rytų krypčiai – 72 mln. eurų.
Sankcijos per pusę nurėš krovinių geležinkeliais kiekį
Aptardamas situaciją geležinkeliuose, M. Skuodis pažymėjo, kad praėjusiais metais geležinkeliais pervežta 51,1 mln. tonų, daugiausiai krovinių sudarė susisiekimas su su Rytų rinkomis: Baltarusija, Rusija, Ukraina, Kazachstanu ir Kinija.
Ministras pripažino, kad Lietuvos vežimai į Vakarus dar nėra dideli, nes europinė geležinkelio vežė tik pradedama išnaudoti.
„Geležinkelių priklausomybė nuo Rytų yra aiški. 75 proc. visų krovinių iš tos pusės, Kaliningrado tranzitas yra reikšminga dalis“, – sakė M. Skuodis.
„Kas važiuoja? Trąšos, nafta, mineralinės medžiagos – tie dalykai, ką naudinga, efektyvu vežti geležinkeliais. <...> Apie pusę krovinių yra tranzitiniai“, – geležinkelių krovinių vežimo specifiką nupasakojo ministras.
Kalbėdamas apie galimą geopolitinės situacijos poveikį geležinkelių sektoriui, M. Skuodis atskleidė, kad šiemet galimas geležinkelių krovinių kritimas gali siekti apie 48 proc., o pajamų netekimas – apie 150 mln. eurų.
„Matome, kad infrastruktūros išlaikymui geležinkeliams šiais metais gali reikėti apie 100 mln. eurų papildomai“, – sakė M. Skuodis.
Potencialas – Lietuvoje ir Vakaruose
Visgi M. Skuodis prakalbo apie atsivėrusias galimybes.
„Geležinkeliams reikės pasistengti. Ir reikės pasistengti dvejose kryptyse“, – sakė ministras.
Jo teigimu, Lietuvoje yra neišnaudotas geležinkelių transportavimo potencialas vidaus rinkoje, pavyzdžiui, skalda, grūdai gali būti transportuojami bėgiais, o ne keliais.
„Turime didelį potencialą Lietuvoje ir čia geležinkeliams keliame tikslą išnaudoti visas tas galimybes Lietuvoje, skirti daugiau dėmesio Lietuvos verslui, negu jo buvo“, – sakė M. Skuodis.
Visgi didžiausią dėmesį ministerija skirs ne vidaus rinkai.
„Pagrindinė kryptis, iš tiesų, yra Vakarai. Vakarai, Vakarai, Vakarai ir dar kartą Vakarai“, – tvirtino M. Skuodis.
Ministro teigimu, šia kryptimi krovinių skaičių greitai nepadidinsime, tačiau jau šiemet šis skaičius gali dvigubėti.
„Lietuvos geležinkelių“ laukia pokyčių metas
M. Skuodis atskleidė, kad „Lietuvos geležinkelių“ netrukus lauks nemenki pokyčiai.
„Laukia toks laikotarpis, kokio įmonė nėra mačiusi nuo nepriklausomybės atkūrimo. Nuolat matėme augimą. Šioje vietoje matome absoliutų kritimą. Krovinių – 50 proc. jau dabar ir prognozuojame, kad bus daug daugiau. Įmonė gali netekti 50–65 proc. pajamų.
Įsivaizduojate, kas atsitinka bet kuriai įmonei netekus tokių pajamų. Ir tai nebus trumpalaikis dalykas, po kurio galima išsikapstyti.
Valdyba vertina situaciją, šioje vietoje bus labai didelis kaštų taupymas. Kalbant tiek apie investicinių projektų nutraukimą, sustabdymą, tiek apie remontų darbų mažinimą. <...> Bus pokyčių kalbant ir apie darbuotojų skaičių. Neišvengiamai. Kur yra infrastruktūra – ten bus mažesni pokyčiai. Ten, kur yra keleivių vežimas <...>, bus mažesni pokyčiai. Ten, kur yra krovinių vežimas – bus dideli pokyčiai. Kai tik geležinkeliai turės galutinius skaičius, yra prašymas jų pristatyti, jie tą dalyką artimiausiu metu padarys“, – kalbėjo ministras.
Nuostoliai uostui dideli, su aviacija viskas ok
Kalbėdamas apie Klaipėdos uostą, M. Skuodis pabrėžė, kad juose pagrindiniai kroviniai buvo baltarusiški – iš 16,1 mln. tonų tranzitinių krovinių per Klaipėdos uostą 13,5 mln. tonų sudarė Baltarusijos kroviniai.
Galimi nuostoliai Klaipėdos uostui – 2022 metais galimas krovos kritimas gali siekti 32 proc., lyginant su 2021 metais. Iš to Lietuva galimai negaus apie 145 mln. eurų pajamų. Didžiausią įtaką tam padarys ES ir JAV sankcijos Baltarusijos trąšoms.
M. Skuodis aptarė ir aviacijos sektorių.
„Su aviacija viskas kaip ir yra ok, išskyrus tranzitinius skrydžius“, – sakė ministras.
Pasak jo, Lietuva dėl tranzitinių skrydžių nebuvimo labiausiai nukentėjo, tačiau apskritai Lietuvos aviacijos sektorius didelių nuostolių nepatirs.
