Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais. O būtent per metines viską vainikuoja rimčiausia iki šiol – „Belaruskalij“ trąšų – krizė, klibinanti ministrų kėdes.
„Jeigu nori visiems patikti, eik į atrakcionų parką dalinti ledų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Pradėjusi darbą nesitikėjau, kad bus tiek šalutinių veiksnių, kurie įtakos programą, kurią buvau sau nusimačiusi. Bet kiek gebėjom, tikrai metai buvo sėkmingi“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Pandemija mūsų niekaip neišmušė iš vėžių, aš esu labai patenkinta darbais, kuriuos mums jau pavyko įgyvendinti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Nelengvi. Metai buvo nelengvi, ką čia slėpsi“, – atvirauja ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Lygiai prieš metus prisiekusi centro dešinės koalicija, matyt, tikėjosi, kad labiausiai nelengva bus dėl pandemijos. Susirgimų skaičiams tuomet perkopus 3000, vos pora dienų po starto naujoji premjerė staigiai sugriežtino karantiną ir paskelbė, kad Kalėdos bus vienišos.
Tačiau iššūkiai tada tik prasidėjo. Vyriausybė nenuspėjo, kad, atsiradus vakcinoms, kilo ir toks aršus antivakserių judėjimas. Paveikių žodžių jiems perkalbėti valdžia nesugalvojo iki šiol, žadėtosios komunikacijos kampanijos, kuri pagerintų pasiskiepijusių procentą, irgi nėra.
Priešiškai dalis visuomenės priėmė Laisvės partijos siūlomą Partnerystės įstatymą ir Aušrinės Armonaitės inicijuotą galimybių pasą, nepasitenkinimas peraugo į dešimtmečio riaušes prie Seimo. O kur dar Lukašenkos sukeltas hibridinis karas pasienyje ir metų pabaigoje pašokusios šildymo, elektros, degalų kainos ir – irgi dešimtmečio – infliacija. Tokio koktelio kai kuriems tautiečiams per daug. Neigiamai Vyriausybės darbą vertina 6 iš 10 žmonių.
„Žmones kiršina, vienas su kitu žmogus susitikti bijo“, – sako jonavietis praeivis.
„Pensininkams nieko gero nežada. Po 5 eurus prideda, bet reikia dvigubai daugiau mokėti visur“, – antrina kitas.
„Karantinai visi, žmonės nedirbo šitiek laiko, iš ko gyventi jiems? Kainos visur kyla“, – Vyriausybės darbą vertina praeivis.
„Per daug pykstasi“, – apie ministrų kabinetą atsiliepia Marijampolės gyventojas.
„Jaučiam pažemintą prezidentą“, – sako kitas.
„Labai negerai, kai vienas kitą žemina“, – sako praeivis.
„Va, užėjom į parduotuvę, viskas brangu. Pensija maža. Jie ruošiasi po Naujų metų duoti, o dabar? Žmonėms reikia gyventi“, – kalbėjo vienas praeivis.
„Mes skaičiuojame, kad iš tos infliacijos, kuri yra Lietuvoje, du trečdaliai jos dydžio nulemta išorinių veiksnių“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Didžiausia šitos Vyriausybės problema – kad buvo sužadinti didžiuliai žmonių lūkesčiai, labai aukštai iškelta kartelė būsimai valdžiai. Bet su pandemija situacija tik blogėjo, žmonės nuo jos pavargo“, – svarsto apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Ekonomistas Algirdas Bartkus pastebi, kad dalį pažadų Vyriausybė įgyvendina, taiko tikslingas išmokas ir todėl netgi visai turėtų patikti kairiųjų rinkėjams. Tik yra vienas „bet“.
„Visa tai vyksta finansinio stabilumo sąskaita. Taip, jie vykdo savo įsipareigojimus, bet kartais geriau, kad nevykdytų. Šita Vyriausybė, kaip ir ankstesnė, pasiryžusi tęsti gyvenimą skolon“, – kalbėjo ekonomistas Algirdas Bartkus.
Nieko negirdėti ir apie žadėtąsias reformas. Itin daug kadencijos pradžioje valdantieji kalbėjo apie lengvatų peržiūrą, tačiau net ir tiek jų kritikuota dyzelino ūkininkams lengvata sėkmingai tebegalioja. Neteisingai apskaičiuojamas ekonomistui atrodo ir aplinkos ministro Gentvilo stumiamas automobilių taršos mokestis.
„Tu apmokestinsi švaresnę transporto priemonę labiau nei taršesnę transporto priemonę turintį. Atsiprašau, bet ne toks tikslas buvo. Formulės turi būti kitaip konstruojamos“, – pastebėjo ekonomistas.
O gyvenimas skolon esą visada baigiasi naujais mokesčiais. Šimonytė neslepia, kad nekilnojamojo turto mokestį laiko geresniu negu daugelį kitų. Seime visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio klausimai esą gali atsirasti jau pavasarį.
„Didžiąją dalį šitų mokesčių sumokės NT neturintys asmenys, kurie nuomojasi. Tai nulems nuomos kainų prieaugį“, – sakė A. Bartkus
Apžvalgininkas Tadas Ignatavičius mano, kad žmones erzino ir nuolat besikeitusi Vyriausybės nuomonė. Valdžia net buvo užsimojusi drausti galimybių paso neturintiems žmonės sėsti į viešąjį transportą ar apriboti medicinos paslaugas.
„Ir viso to galiausiai nebuvo. Žmonės tai priėmė kaip klaidingą signalą, kad šita Vyriausybė pakalba, užsimoja grėsmingai ir paskui atsitraukia nuo ketinimų“, – sakė T. Ignatavičius.
Nors dalis ministrų nuo pat darbo pradžios turi minusinį reitingą ir nuolat linksniuojami kaip kandidatai užleisti vietą kitiems, premjerė keisti ministrų vis dar nemato reikalo.
„Akivaizdu, kad jau pavasarį ar vasaros pradžioje Vyriausybei matėsi, kad reikia atsinaujinimo. Po gero starto jau po pusmečio reikėjo „restarto“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Tačiau kaip tik prasidėjusi sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio interpeliacija nublanksta prieš paskutinėmis dienomis iki metinių kilusį skandalą dėl neįgyvendintų sankcijų „Belaruskalij“ trąšoms. Kaip sako politologė Rima Urbonaitė, pirmuosius metus vainikuoja pati rimčiausia šios Vyriausybės klaida. „Čia nėra taip, kad plinta virusas, kurį platina ne Šimonytė ar Dulkys. Čia ne migrantai, kuriuos siunčia Lukašenka. Čia jau yra konkrečiai Vyriausybės atsakomybė, viskas priklausė nuo žmonių, kurie dirba valstybėje. Dabar tai yra reputacinė krizė labai rimta“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis premjerei pareiškė pasiruošę trauktis. Tačiau sprendimą Ingrida Šimonytė žada kitą savaitę.
