Pirmadienį ministrų kabineto vadovė Ingrida Šimonytė padėtį aptars su prezidentu Gitanu Nausėda, o portalas tv3.lt siūlo skaitytojams susipažinti su tuo, kas žinoma iki šiol.
Sankcijos, kurių Lietuva norėjo
JAV sankcijas Baltarusijos valstybinei įmonei „Belaruskalij“ įvedė 2021 m. rugpjūčio 9 d., bet sudarė sąlygas užbaigti esamus sandorius iki 2021 metų gruodžio 8 d. JAV Iždo departamentas savo pranešime teigė, kad žingsnis yra suderintas su euroatlantiniais partneriais.
JAV taikomos sankcijos nėra privalomos Lietuvos įmonėms. Sankcijos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: dalyvauja JAV įmonės, atsiskaitoma JAV doleriais ar dalyvauja JAV bankai.
Užsienio reikalų ministerija apie JAV sankcijas rašte rugpjūčio mėnesį rašė taip: „JAV sankcijos nėra privalomos Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau jų nesilaikymas gali sukelti neigiamų pasekmių. Užsienio reikalų ministerija visada rekomenduoja Lietuvos subjektams atidžiai įvertinti visas rizikas bei susilaikyti nuo sandorių su asmenimis/įmonėmis, esančiais sankcijų sąrašuose“.
Bet viešai Lietuva reiškė solidarumą su JAV dėl sankcijų įvedimo. Rugpjūčio mėnesį Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas portalui delfi.lt teigė, kad trąšos po gruodžio 8 dienos per Lietuvą nebekeliaus, nes bankai nebegalės finansuoti krovinių gabenimo geležinkeliais, laivai nebegalės krauti krovinių.
Seimo Užsienio reikalų komitetas 2021 m. gruodžio 7 d. pasveikino JAV administracijos įvestas sankcijas trąšų gamintojai „Belaruskalij”, pareiškė, kad Lietuva privalo nedelsiant nutraukti produktų tranzitą per šalies teritoriją, paragino visus euroatlantinius partnerius solidariai taikyti politines ir ekonomines sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui.
Tačiau gruodžio 8 d. trąšos toliau važiavo, nes „Belaruskalij“ už pervežimo paslaugas „Lietuvos geležinkeliams“ atsiskaitė avansu. Kaip teigia „Lietuvos geležinkeliai“, avansu atsiskaityta už lapkritį, gruodį ir pusę sausio. Dieną prieš tai įmonės valdyba įpareigojo vadovybę grąžinti avansą už krovinius, kurie turėtų vykti po šių metų gruodžio. Bet, kaip anksčiau sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, lėšų grąžinimas nebuvo priimtas Baltarusijos pusėje.
Ką mes žinome apie sutartį?
„Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ pasirašyta 2018 m., kai Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka dar buvo pripažįstamas teisėtu šalies lyderiu, nors rinkimai Baltarusijoje niekad tarptautinių stebėtojų nebuvo vadinami laisvais.
2020 m. rugpjūčio mėnesį Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai, kuriuos eilinį kartą laimėjo A. Lukašenka, o jo konkurentė Svetlana Cichanouskaja buvo priversta išvykti į Lietuvą, kai kurie kiti opozicijos atstovai įsikūrė Lenkijoje, dar kiti susodinti į kalėjimus. Prieš sukilusią visuomenę panaudotas beprecedentis smurtas. Tarptautinė bendruomenė šiuos prezidento rinkimus laiko suklastotais, todėl Europos Sąjunga ir JAV ėmėsi sankcijų.
Sankcijos buvo sustiprintos, kai Baltarusija prievartą Minske nutupdė civilinį „Ryanair“ orlaivį, skridusį iš Atėnų į Vilnių bei sulaikė žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą. Dar griežčiau į visą pažiūrėta, kai A. Lukašenkos režimas suorganizavo migrantų srautus per Baltarusiją į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.
Kaip teigia „Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška, sutartis su „Belaruskalij“ galioja iki 2023 m. Norint vienašališkai sutartį nutraukti, reikia kitą pusę įspėti prieš 12 mėnesių. Nutraukus sutartį neįspėjus kitos šalies laiku gresia netesybos, bet klausimas dėl netesybų būtų sprendžiamas tarptautiniame arbitraže pagal tarptautinę privatinę teisę. Preliminariais vertinimais, žala galėtų siekti nuo 0,5 iki 3 mlrd. eurų. 0,5 mlrd. eurų sumą įvardijo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, o 3 mlrd. eurų sumą – Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas, paminėjęs, jog tiek produkcijos įmonė perveža per metus.
„Lietuvos geležinkeliai“ pripažįsta, kad kreipėsi į bankus, fintech įmones ir neobankus, klausdama apie apmokėjimus po gruodžio 8 d. Iš bankų atsakymai buvo neigiami, iš daugelio kitų finansų įstaigų taip pat. Įmonės komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas LRT radijo laidai „Radijo ringas“ teigė, jog taip elgtasi ieškant pagrindimo sutarčiai nutraukti.
Kai jau buvo keletą mėnesių žinoma apie JAV sankcijas, šių metų spalio 21 d. „Lietuvos geležinkeliai“ su „Belaruskalij“ pasirašė papildomą susitarimą dėl avansinių mokėjimų.
Įmonės vadovas M. Bartuška viešai komunikavo, jog taip pasielgta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neliktų pozicijoje, jog paslaugos suteiktos, o pinigų nėra.
Įmonės valdyba apie papildomą susitarimą informuota lapkričio 16 d. Joje dirba ir Susisiekimo ministerijos į valdybą deleguotas atstovas Romas Švedas. 100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų priklauso valstybei, atstovaujamai Susisiekimo ministerijos.
Ką teigia Gabrielius Landsbergis?
Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą. Šiuo atveju įdomu tai, kad sankcijos Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims neprivalomos, dėl jų nukentės Lietuva, bet valdančiosios daugumos politikai daug kalbėjo apie griežtų sankcijų būtinumą Baltarusijos režimui, todėl sukūrė lūkestį, jog Lietuva solidarizuosis su strategine partnere.
JAV specialioji pasiuntinė Baltarusijos klausimais Julie Fisher interviu portalui 15min.lt ragino dėl sankcijų laikytis solidariai, nes tik taip galima pakeisti Minsko elgesį.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė žinojęs, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje „Lietuvos geležinkeliai“ iš „Belaruskalij“ paprašė vieno avansinio mokėjimo už spalio mėnesį.
„Tie tolimesni mokėjimai, kurie vyko, apie juos nebuvo pranešta“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Iš tos informacijos, kurią turiu, papildomų prašymų nebuvo“, – pridūrė ministras. Papildomų prašymų išties galėjo nebūti, nes spalio 21 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie sutarties ir šiuo pagrindu vyko avansiniai mokėjimai.
G. Landsbergis teigė, kad Užsienio reikalų ministerija dirbo su užsienio partneriais, remdamasi ta informacija, kurią turėjo. Ministras teigė, kad visą laiką informaciją tikslinosi, nors ji esą buvo prieštaringa bei įvairi. Paklaustas, ar informacijos prieštaringumas nesukėlė įtarimų, politikas tiesiai neatsakė, tik teigė, kad sprendimai buvo Lietuvos pusėje.
„Aš vadovavausi informacija, kuri, kaip dabar aiškėja, buvo dalinė“, – sakė politikas, pridurdamas, jog Vyriausybė neturi ant stalo teisiškai aiškaus būdo, kaip neskausmingai nutraukti sutartį.
Ketvirtadienį G. Landsbergis pasakė, kad yra pasiruošęs atsistatydinti, o penktadienį po prezidento G. Nausėdos pastebėjimo, jog paprastai atsistatydinti norintys politikai tai ir padaro, pateikė oficialų atsistatydinimo prašymą premjerei.
Ką teigia Marius Skuodis?
Susisiekimo ministras M. Skuodis ketvirtadienį aiškino, kad „Belaruskalij“ trąšos per Lietuvą važiuoti negali jokiais būdais. Politikas teigė ėmęsis žingsnių įgyvendinti JAV sankcijas, spalio mėnesį netgi specialiai vyko su vizitu į Vašingtoną.
„Mes visą laiką laikėmės bazinio scenarijaus, kad finansų institucijos, kurios paprastai nelinkusios rizikuoti, įgyvendins sankcijas ir dėl to mokėjimai už trąšų gabenimą tiesiog nebus vykdomi ir trąšos sustos. Tai buvo mūsų bazinis scenarijus“, – ketvirtadienį sakė M. Skuodis.
Politikas pripažįsta turėjęs informaciją apie avansinius mokėjimus „Lietuvos geležinkeliams“, nors aiškina buvęs šiek tiek nustebęs. Informaciją apie avansą už krovinius po gruodžio 8 d., jis teigia gavęs lapkričio pabaigoje. Esą tada bazinis scenarijus pasikeitė. Pasak M. Skuodžio, nuo tada ministerijoje buvo pradėta nagrinėti „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ ir svarstyta, ar ją įmanoma nutraukti vienašališkai.
„Iki paskutinės minutės tikėjomės išspręsti per sutartį, deja, turiu apgailestauti, laiko šitoje vietoje neužteko“, – sakė M. Skuodis.
Politiko teigimu, sustabdyti trąšų gabenimą per Lietuvą būtų galima per įpareigojantį Seimo arba Vyriausybės sprendimą, panašiai kaip kad buvo uždrausta pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės.
Kilus skandalui M. Skuodis per naktį sugebėjo iškepti sprendimo projektą, kuriuo JAV sankcijos būtų įgyvendinamos Lietuvoje ir baltarusiškos trąšos nebevyktų per šalį.
Penktadienį atsakomybę susisiekimo ministras M. Skuodis jau permetinėjo „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui, kuriame trąšos kraunamos ir toliau keliauja pirkėjams visame pasaulyje. Uostui vadovauja kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savivaldos rinkimuose dalyvavęs Algis Latakas.
Beje, pats M. Skuodis valstiečių žaliųjų vyriausybėje yra dirbęs viceministru, o į ministrus šioje Vyriausybėje jį delegavo Laisvės partija. Gali būti, kad atstatydinus ministrą Laisvės partija nenorėtų likti valdančiojoje koalicijoje, nes jau ir anksčiau patyrė didelių nepatogumų, kai partneriai nepritarė jų svarbiems projektams.
Ką teigia „Lietuvos geležinkeliai“?
„Lietuvos geležinkeliai“ ketvirtadienį aiškino, kad iš vienos pusės įmonę įpareigoja pasirašytos sutartys, iš kitos pusės egzistuoja politinė valia ir JAV sankcijos, kurias Lietuvos politinė vadovybė nori įgyvendinti.
„Mes, „Lietuvos geležinkeliai“ manome, kad tokią situaciją reiktų spręsti valstybės lygiu, valstybės sprendimu, geriausiu atveju, galbūt tai įstatymo lygio sprendimas tokia pačia sistema, kai buvo priimta ir dėl Astravo. Ne įmonės lygiu, o įstatymo lygiu. Jeigu ne įstatymu, tai gal Vyriausybės lygiu. Pati įmonė priimti sprendimo dėl vežimo apribojimo negali, nes pagal sutartį būtų didelės galimos finansinės pasekmės“, – aiškino įmonės vadovas M. Bartuška.
Jis darė prielaidą, kad sprendimas bet kuriuo atveju būtų skundžiamas tarptautiniam arbitražui, o jeigu tranzitą ribojantį sprendimą priimtų valstybė, tokiu atveju tai patektų į force majeure aplinkybes ir netesybos bendrovei negrėstų.
Susidūrusi su sankcijų grėsme įmonė sudarė papildomą susitarimą su „Belaruskalij“ dėl avansinio apmokėjimo, nes bijojo, kad kroviniai dar kurį laiką judės, o pinigai „Lietuvos geležinkelių“ dėl sankcijų nepasieks.
M. Bartuška sako, kad „Belaruskalij“ lapkričio mėnesį padarė papildomus avansinius mokėjimus 2-3 mėnesiams į priekį.
Penktadienį „Lietuvos geležinkeliai“ išplatino veiksnių chronologiją ir iš jos matyti, kad gruodžio 7 d. valdyba įpareigojo įmonę grąžinti avansą už krovinius po 2021 m. gruodžio 31 d. M. Bartuška ketvirtadienį aiškino, kad grąžinti pavedimai buvo atmesti.
„Nuolat apie avansus mes komunikavom tiek Susisiekimo, tie Užsienio reikalų ministerijai tam, kad būtų informacija pasidalinta, žinota ir galvota, kaip elgtis toliau“, – sakė M. Bartuška.
