A. Variakojis pakartojo, kad nei Europos Sąjunga, nei Lietuvos valdžia nėra įvedusi sankcijų „Belaruskalij“, todėl Lietuvos įmonės kaip „Lietuvos geležinkeliai“ negali savarankiškai siūlyti stabdyti trąšų gabenimo per Lietuvą. Jis pažymėjo, kad tuomet tikrai kiltų valdybos narių ir vadovų atsakomybė, kodėl jie daro nuostolį ir atsisako pelno. Bet planas parengtas turi būti, ką daryti, jei reikės stabdyti.
Pasak jo, viskas yra valdžios rankose. Jei Vyriausybė ar Seimas įves sankcijas Lietuvos įmonėms, tuomet jos turės suktis iš situacijos.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdyba penktadienį pranešime dėsto, kad valdyba iš strateginių krypčių dar spalį pašalino JAV sankcionuotos Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ krovinius. Kitų metų grupės biudžetas suplanuotas be šių krovinių.
Šią savaitę Lietuvą sudrebino skandalas, kai išaiškėjo, kad įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau vyksta šios įmonės gaminamų trąšų tranzitas. „Lietuvos geležinkeliai“ atliko avansinį mokėjimą „Belaruskalij“ už paslaugas gruodžiui ir pusę sausio mėnesio.
Tuomet kilo didžiulis skandalas, kaip Vyriausybė ir ministerijos galėjo leisti tokį dalyką. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtino sulaukusi ne tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, bet ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pareiškimo, kad jis yra pasiruošęs trauktis. Sprendimą dėl ministrų ateities premjerė žada kitą savaitę. Penktadienį G. Landsbergis prašymą atsistatydinti pateikė premjerei raštu.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis po pasirodžiusios informacijos apie tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ galimai patys ieškojo, kaip priimti mokėjimus iš „Belaruskalij“ įsigaliojus JAV sankcijoms, siūlo valdybai įvertinti ne tik „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės veiksmus, bet ir Klaipėdos uosto vadovybę. Kaip jūs vertinate šiuos raginimus?
Kas čia tokio blogo ieškoti pinigų? Manau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bent jau padarė teisingą žingsnį, kad matydami, kad gali būti tam tikros problemos, paprašė avanso, kad tikrai už tuos vežimus būtų apmokėta.
Kad Baltarusija pervedė daugiau pinigų, aš dėl to nepergyvenčiau, nes viskas vyksta pagal sutartis, o pats avansas neoponuoja, ar sutartys tęsis, ar nesitęs. Jei ji bus nutraukta – tai tą avansą reikės gražinti. Geriau pinigų turėti daugiau ir turėti progą gražinti nei sėdėti be pinigų. Čia visiškai teisingas veiksmas.
Bet vakar paviešinto tyrimo duomenimis, Lietuvos geležinkeliai patys ieškojo būdų kaip tęsti finansinius santykius su „Belaruskalij“ po JAV sankcijų įsigaliojimo. Ar čia viskas jums atrodo gerai?
Šito komentuoti aš negaliu, nes nežinau. Jei paaiškėjo tokie dalykai, tai klausimas. Bet irgi tu derini verslo klausimus. Bet suprantate, kad pirminė situacija, kad tos sankcijos iš tikrųjų galioja JAV. Pažiūrėkite, ką komentuoja Andrius Kubilius iš Briuselio, ką sako kiti, tai realiai tos sankcijos yra įvestos amerikietiškiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kiek aš žinau, „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas JAV nepriklauso.
Svarbus momentas, kad nei ES Komisija, nei Lietuvos valdžia nėra įvedusi sankcijų „Belaruskalij“. Čia yra tik šnekos, o kaip tada elgtis vadovui? Vadovas turi rūpintis ir valdyba, ir rūpintis įmone, kad ji būtų gyvybinga, žmonėmis, kurie ten dirba, kurie gauna atlyginimą, moka mokesčius. Jei nori padaryti sankcijas kokias, tai turi rūpintis valdžia ir net ne vienas ministras, o Vyriausybės arba Seimo sprendimu.
Šiandien Vyriausybei teikiami įstatymo ir Vyriausybės nutarimo projektai dėl sankcijų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu. Kaip jūs manote, kodėl anksčiau nebuvo imtasi žingsnių tai sutvarkyti Vyriausybės lygmeniu?
Reikėtų valdžios klausti, kodėl jie tą pramiegojo ir kaip jie dabar spaudžia įmones, kad čia dabar įmonės turėjo kažką padaryti. Kol sankcijos neįvestos, tai net ministro sprendimas, akcininko ar valdybos sprendimas, – tai jie neteisėti būtų, pažeistų Lietuvos ir įmonės interesus.
Klausimas, ar tikrai yra išnagrinėti tarptautiniai reikalai? Vakar mes skaitėme, kad pasirodo, tranzito negali uždaryti, ar tai išsiaiškinta ar ne? Be tų nuomonių, kurios yra išsakomos, nes tai tik nuomonės ir nėra jokios teisinės išvados. Per tuos keturis mėnesius tikrai tą reikėjo pasižiūrėti. Ir kokios bus išvados viso šito ir kiek mums tai kainuos?
Reikia atskirti, kur yra politika. Kai valdžia sankcijas įves, tuomet bus nurodymas vadovams, ką daryti: nutraukinėti tą tranzitą, kaip, kokiais būdais ir jie turės galvoti. Logiška, kad pavojus „Lietuvos geležinkeliams“ ir jūrų uostui yra, turi galvoti, ką daryti. Tas planas turi būti paruoštas.
Bet kol sankcijų nėra, vadovai, valdyba kaip tik turi stengtis, kad maksimaliai apsaugotų įmones, dirbančiuosius ir jų interesus.
Birių krovinių terminalo (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis sako, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams. Kaip jūs vertinate tuos paaiškinimus?
Aš iš savo pusės bijočiau komentuoti, bet tikrai reikia įsigilinti ir atsakyti – galioja ar negalioja. Kaip aš suprantu, kiti šneka neįsigilinę, kalba tik, kad reikia greitai stabdyti 8 d. ar 9 d. Tikrai turi būti tos išvados. Kiek minima, nemokėkite JAV doleriais, nevežkite į JAV ir nevežkite amerikietiškoms įmonėms tų kalių trąšų. Daugiau reikalavimų ir nėra.
Klausimas, ar mes čia solidarizuojamės su JAV savo noru, ar mūsų yra paprašyta tai padaryti? Ar yra prašymas iš JAV įvesti sankcijas? Tas solidarizavimasis man labiau į saviveiklą panašu. Bus juokinga, jei mes sankcijas uždrausime, gausime baudų, o paaiškės, kad tranzitas vis tiek privalo eiti.
Įsivertinkime, kiek mes kenkiame savo žmonėms ir savo ekonomikai. Kai viską pradedame tomis vertybėmis užsidenginėti, palaukit, bet mes prašysim pinigų savo pensininkams, mokytojams ar kitiems, viskam yra ribos.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad potenciali žala „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ galėtų siekti iki 0,5 mlrd. eurų. Gal jūs galėtumėte prognozuoti, jei nutrūktų sutartis, kokio dydžio baudos, netesybos būtų? Kaip tai atsilieptų Lietuvai ir Lietuvos gyventojams?
Jei mes sugebėsime išsisukti kažkokiais juokingais metodais ir force majeure su tuo 0,5 mlrd. 49 milijonai kainuos geležinkeliai, nes mes neteksim ketvirtadalio krovinių. Neteksime jūros uosto trečdalio krovinių – kiek ten reikės kompensuoti? O kiek dar reikės žmonių atleisti ir į prastovas leisti?
Tas lengvas pasakymas: mes eisime, ieškosime naujų. Tos įmonės irgi nesėdi, nuolat ieško naujų klientų ir visa kitą.
Kai aš buvau „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, Latvija dėjo didžiausias pastangas, kad tą „Belaruskalij“ persimuštų pas save. Klausimą keliu: ar tas „Belaruskalij“ vieną dieną nepasuks per Latviją? Visos sankcijos ties tuo ir baigsis. Mums – tik nuostoliai, o Latvija renkasi pinigus. Kaip latviai perka elektrą iš Astravo ir mums pardavinėja ir mes permokame už tą elektrą. Trąšų mums nereikia, jos iškeliauja į užsienį, čia neužsisėdi, bet mums bus nuostolių.
Tiek premjerė I. Šimonytė, tiek ministrai tikisi, kad greitai bus priimti sprendimai ir trąšų gabenimas per Lietuvą sustos.
Tikriausiai taip ir bus. Dabar tikslas – paimti ir sustabdyti trąšų tiekimą, bet pradėkime nuo pradžių, kodėl, kur ir kiek tai kainuos? Kaip rinksime biudžetą? Uždrausti gali viską, ką dar uždraus? Sako: grąžinsime viską, kai Lukašenka pasitrauks. Bet ne taip lengva viska sugrąžinti. Mane kaltina, kada aš vertybių neturiu ar dar kažko, bet sankcijos turi turėti ribas.
Bet buvo keturi mėnesiai laiko pasiruošti trąšų stabdymui. Kodėl to nepadaryta?
Tikrai turėjo ir uostas, ir geležinkeliai valdyboje svarstyti. Vadovai turėjo būti parengę planą, ką daryti, jei reikės stabdyti („Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešime siųstame teigia, kad paruošta ilgalaikė strateginė kryptis – be „Belaruskalij“ krovinių – aut. past.). Bet po šiai dienai jie neturėtų stabdyti. Bet apie įgyvendinimus kažkokius, pasikartosiu, kad sankcijų „Belaruskalij“ nėra iš ES ir Lietuvos pusės. Visas kamuoliukas yra valdžios pusėje, kad valdžia nepadarė. Jei įves sankcijas – tai jie turės galvoti, kaip tą padaryti.
Įmonių valdybos ir vadovai turi stengtis maksimaliai siekti naudos įmonėms. Jei jiems bus uždrausta kažką daryti, tuomet jie turės suktis iš situacijos, kaip tai padaryti. Bet savarankiškai siūlyti stabdyti, tai čia kaip tik atsakomybė valdybos ar vadovų, kad jie daro nuostolį ar atsisako pelno.
Kas Lietuvai svarbiau – politinė ir reputacinė kaina, kai kovojame pirmuose frontuose už griežtas sankcijas Minskui, bet patys stengiamės išvengti sankcijų poveikio, ar ekonominė žala ir prarasti šimtai milijonų?
Visų pirmą, kada tų sankcijų pradėjo reikalauti, va tada ir reikėjo klausti: kiek tai Lietuvai kainuoja, Lietuva patempia ar ne? Mes ne reputacinė, o mes juokingai atrodome, kai išlendame su tokiais visais. Susimokėsime šimtais milijonų, tai gal nereikėjo pradėti? Aš vertinu, kad mūsų Lietuvos žmonės svarbesni.
