Apie Vyriausybės pamatą drebinančią baltarusiškų trąšų krizę naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo du buvę premjerai: Seimo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis ir konservatorius, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.
Skvernelis apie Skuodį: tai atrodo apgailėtinai
Šeštadienį Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas mini pirmųjų savo darbo metų sukaktį. S. Skvernelio nuomone, metinių išvakarėse įsisiūbavęs baltarusiškų trąšų tranzito skandalas yra logiškas pirmųjų aštuonioliktosios Vyriausybės metų užbaigimas.
„Ministrų kabinetui pakankamai sunkiai šiuos metus sekėsi. <...> Visi tie liapsusai nuo pirmųjų dienų, ar tai būtų sveikatos srityje, ar vidaus reikalų srityje, ar kitose srityse, jie kaupėsi, vieni aštriau, kiti mažiau, išvirto į metų pabaigą ir pakankamai rimtą krizę“, – konstatavo S. Skvernelis.
Buvęs premjeras teigė, kad susiklosčiusi situacija diskredituoja visą šalies užsienio politiką. Kitas aspektas, anot S. Skvernelio, yra informacijos slėpimas ir sakoma netiesa.
„Viena vertus, šaukti, kad sankcijos reikalingos, bet po to jų neįgyvendinti“, – teigė S. Skvernelis.
Politikas kritiškai įvertino ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pareiškimą, kad jis abejoja, ar darbą galėtų tęsti „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto vadovai.
„Bandymas permesti ant pavaldžių valstybei įmonių vadovų kaltę viso to politinio sprendimo neįgyvendinimo... Tai atrodo apgailėtinai. <...> Dabar iš stalčiaus Skuodis, gelbėdamas savo kailiuką, bando ištraukti dar įstatymo projektą“, – dėstė S. Skvernelis.
Kubilius: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą
„Čia reikia lengviau į tai pasižiūrėti. Liaudiškai tariant, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Kubilius.
Europarlamentaras pastebėjo, kad visa opozicija pradėjo reikalauti nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą, nors prieš tai skeptiškai ir kritiškai vertino Vyriausybės vykdomą užsienio politiką į įtampas su Baltarusija.
„Tai dabar visi susivienijo. Galima čia ir pasidžiaugti“, – sakė A. Kubilius.
Buvęs premjeras pažymėjo, kad Jungtinių Valstijų įvestos sankcijos tiesiogiai negalioja Lietuvoje, tad paprastų teisinių sprendimų šioje situacijoje nėra. Jis sutiko, kad Vyriausybė galėjo geriau pasiruošti šiai situacijai, tačiau metė akmenį ir į prezidento daržą.
„Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus. Kažkaip neteko girdėti per keturis mėnesius po tų įvestų Amerikos sankcijų, kad prezidentas būtų tvirtai pasakęs, kad gruodžio 8-ąją [tranzitas] bus nutrauktas ir viskas“, – Daukanto aikštės rūmus kritikavo A. Kubilius.
„Negirdžiu iš kolegų, kurie čia taip stipriai bando ant šitos krizės pasišildyti ir užsidirbti sau balų, ką jie siūlytų daryti“, – pridūrė konservatorius.
Sako, kad sutartį galima nutraukti dėl force majeure
Pasak A. Kubiliaus, dabartinė situacija sudaro galimybę nutraukti sutartis su „Belaruskalij“.
„Bet remiantis ne Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijomis, kurios teisinės aplinkos Lietuvoje nepakeitė, lygiai tokia pat aplinka buvo iki gruodžio 8-osios <...>. Bet kas pasikeitė, tai pasikeitė politinė aplinka <...> – kyla labai didelė grėsmė valstybės reputacijai. Tą ministrai puikiai supranta, sako, kad gali pasitraukti, jei taip situacija klostosi. O valstybės reputacijos griūtis, mano manymu, galėtų būti teisininkų įvertinta ir pripažinta kaip vienas iš pagrindų taikyti vadinamą force majeure“, – savo siūlymą dėstė A. Kubilius.
Politikas pripažino, kad nėra matęs sutarties su „Belaruskalij“, tačiau tikina, kad kiekvienoje sutartyje turi būti straipsnis apie force majeure – nenugalima jėga.
„Force majeure dažniausiai pripažįstama žemės drebėjimai, kažkokie kataklizmai, kiti dalykai. Bet šioje vietoje, pavojus valstybės prestižui, pavojus prarasti mūsų partnerių pasitikėjimą, gali būti priežastimi, dėl ko tai gali būti vertinama kaip force majeure ir dėl to teisiškai tvarkingai nutraukiama sutartis, nepatiriant nei valstybei, nei Lietuvos įmonėms nuostolių“, – aiškino A. Kubilius.
Valdantieji pradeda vartaliotis?
„Esi Vyriausybėje ir visą laiką šauki ir skatini, kad šitos sankcijos „Belaruskalij“ turi būti įvestos, tranzitas turi būti nevykdomas ir tave išgirsta partneriai už Atlanto. Jūsų kolega komiteto pirmininkas išdėstė, kad čia vos ne jo iniciatyva tai buvo padaryta. Tai jau tavo garbės reikalas yra padaryti tai, kad išlaikytum savo reputaciją.
Dabar buvo daroma vienaip, o kai reikėjo įgyvendinti, ne tai, kad nebuvo ruošiamasi tam, bet buvo suvokiama, kad sankcijų nereikės vykdyti. Viskas buvo žinoma, apie teisinę aplinką“, – reagavo S. Skvernelis.
Seimo demokratų lyderio teigimu, valdantiesiems reikėjo aiškiai pasakyti, kad Jungtinių Valstijų sankcijos taikomos Amerikos jurisdikcijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o Lietuvai sankcijos negresia ir baltarusiškų trąšų tranzitas toliau judės.
„Čia būtų labai aiški ir sąžininga pozicija. Bet dabar pradeda vartaliotis“, – pridūrė S. Skvernelis.
Buvęs premjeras netiki, kad „Lietuvos geležinkeliai“ apie savo veiksmus neinformavo I. Šimonytės ir ministrų.
„Tiek kolega Andrius, tiek aš galiu patvirtinti, kad strateginės Lietuvos valstybės įmonės apie savo ketinimus, kas susiję su veikla, veiklos plėtimu, investicijomis, rizikomis visą laiką informuodavo ir ministrus atitinkamus, ir ministrą pirmininką“, – teigė S. Skvernelis.
Pasakė, kad gali padaryti dar didesnę klaidą taisydami situaciją
S. Skvernelis prakalbo ir apie žalą sprendimo, kurį siūlo susisiekimo ministras M. Skuodis.
„Kadangi Vyriausybės nacionalinio saugumo komisija vakar dar nepradėjo sandorio patikros, Vyriausybei pats teikiu įstatymo ir Vyriausybės nutarimo projektus dėl sankcijų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu, kurie šiandien atsidurs ant visų Vyriausybės narių stalo.
Tikiuosi, kad kartu su už sankcijų politiką atsakinga Užsienio reikalų ministerija mes greitai priimsime optimalų sprendimą ir trąšų gabenimas per Lietuvą sustos. Šiandien susitinkame ir su G. Landsbergiu“, – feisbuke rašė susisiekimo ministras M. Skuodis.
„Padarėme jau taip su elektros energija, padarykime taip su trąšom. Tai būtų dvigubas smūgis mums. Nesuvokia, matyt, tie žmonės, esantys Vyriausybėje, kad mes turime kalbėti, jei tokį tikslą turime, visos Europos Sąjungos mastu, kad tai būtų visos Bendrijos įvestos sankcijos.
Kitu atveju, mes atsidursime pačioje blogiausioje padėtyje. Nuo 350 mln. iki pusės milijardo eurų nuostolį patirsime, dėl to, kad negausime to, kas yra suplanuota tiek geležinkeliams, tiek uostui, o tuo pačiu, ir valstybės biudžetui iš pervežimo. Tokiu atveju, trąšos gali judėti per kaimyninės Latvijos uostus, jei sankcijų bendrų nebus. Tai čia ypač didelė klaida daroma, norint ištaisyti jau prastą situaciją“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Reikia pripažinti, kad buvo padarytos kelios klaidos užsienio politikoje. Tas klaidas dabar taisyti darant dar vieną klaidą, tai būtų didžiausia kvailystė“, – pridūrė jis.
Tai tik dalis A. Kubiliaus ir S. Skvernelio diskusijos laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laidą „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį pakartojo, kad apie avansinį mokėjimą lapkričio pabaigoje iš „Belaruskalij“ bendrovei „Lietuvos geležinkeliams“ nežinojo, tačiau yra pasiruošęs trauktis iš užimamų pareigų. Ketvirtadienį jis išsiuntė raštišką atsistatydinimo pareiškimą.
Kad yra pasiruošęs trauktis paskelbė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ministrų likimo apsispręs kitą savaitę.
krize tuos pusprocius reikia teisti Tie parazitai kenkia Lietuvai
