maisto bankas

Šiandien „Maisto bankas“ Seime sušaukė Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą. Pagrindinė jo dalyvių visuomenei siunčiama žinia – delsti nebegalima, metas visuotinei kovai su maisto švaistymu. Visuomenininkai kreipiasi į Vyriausybę prašydami suburti specialistų grupę ir imtis kompleksinių priemonių stabdyti maisto švaistymą. Kalnai maisto kasmet lieka nesuvalgyti ir jei ne išmetami, tai atiduodami gyvuliams šerti, biodujoms gaminti ar tampa kompostu.

 Šiandien Lietuvoje prasideda priešvelykinė „Maisto banko“ akcija. Jos pradžią paskelbė naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Nacionalinės akcijos iniciatoriai, jos partneriai ir savanoriai aukoti maisto produktų skurstantiems kviečia jau aštuonioliktąjį kartą.

 Vienus rinkimus keičia kiti – „Maisto banko“ akcijoje penktadienį ir šeštadienį 73 miestuose bus renkamas maistas skurstantiems. Tradiciškai skurdžiai gyvenantiems žmonėms bus prašoma aukoti kruopų, makaronų, aliejaus, miltų, konservų ar kitų ilgai negendančių maisto produktų. Statistikos departamento duomenimis, žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena 610 tūkstančių žmonių. „Spinter“ apklausų duomenimis, pastaraisiais metais maisto paaukoja kas trečias lietuvis.

Socialiai atsakinga veikla – daugelio Lietuvos įmonių kasdienės veiklos dalis. Pastarosios galimybę veikti visuomenės labui vertina kompleksiškai ir tiki – socialinė atsakomybė gimsta iš įmonės vertybių, paliečia visus jos darbuotojus, identifikuoja bendruomenėje vyraujančias problemas ir pasitekusi savo pajėgumus jas sprendžia. Bendrovė „Palink“, valdanti daugiausia parduotuvių turintį prekybos tinklą „IKI“, pernai paramai skyrė apie 1,7 mln. EUR (5,7 mln.

Visi nori gyventi gerai. Turtingai, be rūpesčių, nebijodami rytojaus. Deja, ne visiems tai pavyksta. Kur kas dažniau kasdienis tikslas yra išgyventi, sumokėti sąskaitas už šildymą. Vilniaus gatvėse sutinku ir tų, kuriems sąskaitos nerūpi. Tik ne todėl, kad turėtų daug pinigų, – jie tiesiog neturi namų, už kuriuos tas sąskaitas mokėtų. Dėl tokios situacijos lengviausia ką nors kaltinti. Vieni kaltina tuos pačius nelaimingus žmones, kiti – valdžią.

„Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius ėmėsi eksperimento - kaip išgyventi už 5 litus per dieną. Siekdamas įtraukti kuo daugiau skirtingų visuomenės sluoksnių atstovų, V.Ilgius socialiniame tinkle „Facebook” metė iššūkį ir žinomiems žmonėms. Kiekvieną savaitę vis daugiau jų prisideda prie akcijos ir savo paskyrose dalijasi receptais, įžvalgomis ir įspūdžiais, kaip sekasi maitintis, dienai skiriant vos 5 litus.

Lapkričio 28 dieną LNK televizija ir „Maisto bankas“ kvies žmones pasidalinti gerumu su skurstančiomis šeimomis, kurių Lietuvoje – kas penkta. Prie iniciatyvos prisijungusi populiari dainininkė ir „Lietuvos balso“ mokytoja Katažina Zvonkuvienė pabandė savo kailiu patirti vienos tokių šeimų kasdienybę. Atlikėja neslepia: ją ištiko šokas, kai reikėjo šeimai nupirkti maisto savaitei už 60 litų. Jonavoje gyvenančios 26-erių Viktorijos Pavinkšnytės likimas neglostė.

Penktadienį ir šeštadienį šalyje vykusios „Maisto banko“ akcijos metu sulaukta naujų dosnumo rekordų. Preliminariais duomenimis, parduotuvių lankytojai visoje Lietuvoje paaukojo maisto už daugiau nei 1 mln. 230 tūkst. litų (beveik 357 tūkst. eurų). Tai - kone penktadaliu didesnė suma už pavasarį vykusios „Maisto banko“ akcijos rezultatus. „Maisto banko“ akcijos organizatoriai džiaugiasi ir dėkoja geradariams, kurie taip nuoširdžiai atsiliepė į rudeninį jų kvietimą.

Šiandien, Tarptautinę kovos su skurdu dieną, šalyje prasidėjo tradicinė rudens „Maisto banko" akcija, kurios metu virš 7000 savanorių prekybos centruose kvies aukoti maisto nepasiturintiems. Vilniuje, šalia prekybos centro „IKI Mindaugas“, šios akcijos pradžia buvo pažymėta triukšmingai: vyko „Maisto banko“ ir jo partnerių socialinių ir ne pelno siekiančių organizacijų bendras mitingas, skatinantis kovoti su nepritekliumi, labiau pasirūpinti nepasiturinčiais, pamaitinti alkanuosius.

Šį savaitgalį šalyje vykusios pavasarinės „Maisto banko“ akcijos metu parduotuvių lankytojai paaukoto maisto už daugiau nei 1 milijoną litų. Ši suma dešimtadaliu didesnė už pernai balandžio mėnesį pasiektą geriausią rezultatą. „Maisto banko“ akcijos organizatorių vertinimu, aukštus rezultatus įtakojo kelios priežastys. „Viena vertus, akcija apėmė daugiau miestų ir parduotuvių, maistą rinkti padėjo didesnis savanorių būrys.

Kol vieni marinasi badu ar jaučia geriamojo vandens stygių, kiti maistą išmeta. Kasmet pasaulyje išmetama trečdalis pagaminto maisto, o tam maisto derliui užauginti išeikvojamo vandens kiekio pakaktų visų šalių vartotojų poreikiams patenkinti. Meta dešimtimis kilogramų Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, šie susirūpinimą keliantys faktai išaiškėjo praėjusią savaitę Bukarešte, Rumunijoje, kur vyko kasmetė Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regiono konferencija.

LRT.lt Šalyje prasideda tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu labdaros organizacijų savanoriai kvies parduotuvių lankytojus paaukoti maisto nepasiturintiems. Pranešime spaudai rašoma, kad labdaros akcija nepasiturintiems maitinti šiemet apima 70 Lietuvos miestų.„Maisto banko“ akcijoje pirmąsyk dalyvaus Zarasų, Šeduvos ir Ventos gyventojai. Akcijoje talkinti užsiregistravo 7,5 tūkst. savanorių, jie skurstantiems nupirkti maisto prašys 385 „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ parduotuvėse.

Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, pernai bendrovės parama įvairiems labdaros ir paramos projektams siekė beveik 10 mln. Lt. Didžiąją paramos dalį bendrovė skyrė ilgamečiam partneriui, labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“. Jam per 2013 m. paaukota maisto už daugiau kaip 9,4 mln. litų. „Būdama atsakinga bendrovė, prieš penkerius metus savęs paklausėme, kodėl gi paskutinę dieną galiojančių maisto produktų nepaaukojus jo stokojantiems.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentų organizuojamas tarptautinis verslo konkursas „Creative Shock‘13“ jau trečius metus skelbia socialinio verslo idėją ir kasmet sulaukia vis didesnio užsienio šalių jaunimo susidomėjimo. Šių metų konkurse dalyvauja daugiau kaip 300 studentų iš 42-jų pasaulio universitetų.

Šiųmetinė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija pranoko lūkesčius: maždaug 123 tūkstančiai Lietuvos gyventojų nepasiturintiesiems paaukojo maisto už daugiau kaip milijoną litų. 68 miestuose surinkta 318 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų. Šie produktai, žinoma, padės daugeliui žmonių. Tačiau jei kasdien nešvaistytume maisto, juo būtų galima aprūpinti nepalyginamai daugiau žmonių. Jungtinių Tautų duomenimis 2011 m. pasaulyje buvo iššvaistyta maždaug 1,3 mlrd.

 Savaitgalį per „Maisto banko“ surengtą labdaros akciją parduotuvėse apsilankę šalies gyventojai nepasiturintiems paaukojo maisto už 1 mln. litų. Tai didžiausias kada nors „Maisto banko“ akcijoje surinktas produktų kiekis, pranešė organizatoriai. Pirminiais duomenimis, labdaros akcija vyko 68 miestuose, per ją surinkta kone 318 tūkst. vienetų ilgai negendančių maisto produktų. Organizatorių duomenimis, joje dalyvavo 123 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Jorė Janavičiūtė, LRT televizija, LRT.lt Prasidėjo jubiliejinė, dešimtoji, „Maisto banko“ akcija. Aukoti nepasiturintiems galima penktadienį ir šeštadienį. „Maisto banko“ savanoriai produktų lauks didžiuosiuose prekybos centruose beveik 70-yje Lietuvos miestų. „Aukoti yra svarbu dėl to, kad kas penkta Lietuvos šeima sunkiai suduria galą su galu, nepaisant to, kad, atrodo, ekonomika atsigauna.

Lietuvos gyventojai kviečiami paaukoti maisto nepasiturintiems žmonėms. „Maisto banko“ savanoriai penktadienį ir šeštadienį maisto produktų lauks didžiuosiuose prekybos centruose. Jau dešimtmetį vykstančios „Maisto banko“ akcijos rengėjai sako, kad nepaisant ekonomikos atsigavimo, dalis Lietuvos žmonių gyvena skurdžiai. Statistikos departamento duomenimis, šalyje skurdo riziką patiria kas penktas žmogus. Lietuvos gyventojai maistui išleidžia beveik trečdalį savo pajamų.

„Maisto bankas“ – tai labdaros ir paramos fondas, renkantis paramą maistu ir dalinantis ją nepasiturinčiais žmonėmis besirūpinančioms organizacijoms. Nemažai socialiai remtinų šeimų šis fondas teikia didžiulę pagalbą. Tačiau kartais parama atkeliauja ir su nepageidautinais priedais. Balsas.lt redakcija gavo laišką nuo vilnietės Julios, kuri pasipiktinusi “Maisto banko” dalinamų produktų kokybe – gautose kruopose knibžda kirmėlės.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vargstančius klaipėdiečius nemokamai maitinti siūlosi „Maisto bankas“. Taip savivaldybė sutaupytų pinigų, tikimasi, kad pavalgyti galėtų daugiau sunkiai besiverčiančių žmonių. Tačiau nemokamo maitinimo paslaugai pirkti pagal įstatymus reikia skelbti viešą konkursą. Šiuo metu nemokamą maitinimą uostamiesčio vargšams, neturintiems galimybių karšto maisto pasigaminti namuose, organizuoja Klaipėdos socialinės paramos centras.

Panevėžio varguoliams net prieš šventes nebereikalingas nemokamas cukrus, aliejus, miltai, makaronai ir kruopos. Maisto paketus iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų dalijančio „Maisto banko“ sandėlyje – tūkstančiai pakelių panevėžiečių neatsiimtų produktų ir vos vienas kitas davinio atėjęs skurstantysis.

Daugiau nei pusšimtis panevėžiečių nešini šaukštais ir tuščiais plastmasiniais indeliais kiekvienos darbo dienos popietę susirenka prie sukrypusio medinio namelio praeivių retai lankomoje Katedros aikštės dalyje. Nemokamos sriubos valgytojai pietų niekada nevėluoja. Dažnam jų du samčiai karšto viralo – vienintelis maistas per visą dieną. Drąsiausieji urzgiančius pilvus dar nuramina užkandžiais, aptiktais šiukšlių konteineriuose.

Prie jau veikiančių labdaros organizacijų prisijungus naujoms, ir šios remtinųjų nepristinga. Panevėžio Liepų alėjos, Marijonų ir kitų gatvių gyventojai jau puikiai žino apie jų rajone įsikūrusį Pagalbos centrą. Bėdai prispaudus, žiūrėk, ir suka jo link. „Didesnių problemų gal ir neišspręsime, bet kai kuriais atvejais žmonėms padėti tikrai galime“, – sako šio centro įkūrėja ir vadovė Valė Polchovienė. Vienas svarbiausių centro veiklos prioritetų – parama vaikams, jų užimtumas.

Brangstant maistui auga skurstančiųjų skaičius. Lietuvoje penktadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Visavertė mityba, „Maisto banko“ žiniomis, yra sunkiai pasiekiama prabanga daugiau nei pusei milijono mūsų šalies piliečių. Todėl maisto švaistymas pastaruoju metu ypač bado akis, praneša LTV naujienų tarnyba.„Kasmet 27 Europos Sąjungos šalyse narėse išmetama maisto už 89 mln. litų,vienam europiečiui tenka 179 kg tinkamo vartoti išmesto maisto.

Sostinės Žirmūnų mikrorajone įsikūrusi pirmoji Lietuvoje socialinė parduotuvė „Sočiai“ jau per pirmąsias darbo savaites sulaukė daugybės lankytojų. Nors iš pirmo žvilgsnio ši parduotuvė visai neprimena prašmatnaus prekybos centro, praėjusių metų lapkričio 25 dieną duris atvėrusi įstaiga kasdien sulaukia apie 30-40 lankytojų. Čia apsilankyti galima kartą per savaitę ir už keturių litų mokestį įsigyti 3-4 kilogramų maisto paketą. Naujienų portalas „Balsas.

Europarlamentarų skatinimas mažiau švaistyti maisto produktus aktualus ir lietuviams. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią imtis skubių priemonių maisto švaistymui sumažinti. Kaip „Panevėžio balsas“ jau rašė, viena tokių siūlomų priemonių – dvigubas maisto produktų galiojimo termino žymėjimas: iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada – vartojamas. Dalį maisto produktų, dar ir pasibaigus nurodytam realizavimo laikui, vis dar galima kurį laiką valgyti.

Šiaulių valstybinės kolegijos studentei Dovilei Anusaitei Šiaulių ROTARY klubas įteikė vardinę stipendiją. Jaunų ir gabių žmonių skatinimas atitinka ROTARY klubo principus: padėti artimam, skatinti iniciatyvas, padrąsinti ir nukreipti jaunų žmonių potencialą tinkama linkme bei raginti juos siekti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo.Dovilė Anusaitė – Sveikatos priežiūros fakulteto Socialinio darbo studijų programos (nuolatinė studijų forma) 2 kurso studentė.

Metų pabaiga labdaros akcijų rengėjams virsta karščiausiu darbymečiu – apeliuodami į žmonių norą ir poreikį būti geresniems, jie rengia vis daugiau renginių. Miestų aikštėse ir gatvėse garuoja karšta sriuba, nešini dovanomis įvairių organizacijų atstovai lanko globos namuose gyvenančius vaikus ir senelius, televizijos laidose šmėkščioja liūdni sergančių vaikų veidai. Tačiau vis didėjantis tokių akcijų skaičius kai kuriems sukelia priešišką reakciją.

Viltis, kad ateinančiais metais vargšai be kruopų neliks, greičiausiai išsipildys. Metams artėjant į pabaigą mažiau nei 525 litus vienam šeimos nariui gaunančios šeimos buvo sunerimusios, nes sklandė kalbos apie numatomas permainas maisto iš intervencinių atsargų tiekimo programoje. Europos maisto bankų atstovai tuomet prakalbo apie kitąmet gresiančią krizę.

Skaičiuojama, kad labdara, skiriama nevyriausybinėms organizacijoms, per krizę susitraukė beveik perpus. Verslininkai teigia labdaros projektų neatsisakantys – jie kartais išauga į savarankiškas organizacijas, kurioms pagalbos nebereikia. Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar verslininkai vis dar užsiima labdara.

Mišrios grupės Seimo narių iniciatyva, įregistruotas 33 Seimo narių pasirašytas siūlymas valstybės biudžete numatyti papildomas lėšas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kurios būtų naudojamos paramos maistu organizavimo programai įgyvendinti. Pasak Seimo narės Agnės Zuokienės, Seimui pritarus, 300 tūkst. litų būtų skirta organizuoti maisto produktų surinkimą ir perdavimą nepasiturintiems asmenims . Skaičiuojama, kad papildomai galima būtų išdalinti paramos už 4,2 mln. litų.

Pustrečio šimto po „Maisto banko“ akcijos vėliava susibūrusių organizacijų šį savaitgalį tikisi surinkti 120 tonų ilgai negendančių maisto produktų. 50 miestų esančiuose „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ prekybos centruose savanoriai prašo žmonių nupirkti maisto ne tik sau, bet ir tiems, kam sunku sudurti galą su galu. Paaukotas maistas prieš Kalėdas teks vargingai gyvenantiems. „Akcijoje dalyvaus keli šimtai „Caritas“ savanorių, kurie įsijungs į bendrą talką renkant maistą stokojantiems.

Skurstantieji Lietuvos žmonės kitąmet gaus net keturiskart mažesnę Europos Sąjungos paramą maisto produktais. Europos Komisija jau patvirtino, kad kitąmet paramai maistu iš intervencinių atsargų nepasiturintiesiems bus skirta tik per 6 mln. litų vietoj šiemet skirtų 27 mln. Nors vargingų žmonių, prašančių tokios paramos, nemažėja. Lietuvoje jų – pusė milijono. Šiomis dienomis dalijamų maisto paketų skurstantieji skuba atsiimti paskutinį kartą šiemet.

Tik iki vasario skurstantys panevėžiečiai dar valgys sočiau – paskui jiems teks durti dar bent po vieną diržų skylutę. „Ar tiesa, kad kitais metais „Maisto bankas“ nebedalys maisto produktų?“ – tokiu nepaprastu klausimu į dienraščio korespondentus kreipėsi panevėžietė trijų vaikų mama Angelė (pavardė redakcijai žinoma). Kažkur išgirdusi informaciją apie permainas Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems žmonėms programoje, moteris ne juokais sunerimo.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studentų atstovybė (ISM SA), prisijungdama prie „Tarptautinės verslumo savaitės“, organizuoja konkursą studentams „Creative Shock“. Visi Lietuvos studentai, besidomintys rinkodara, jos tendencijomis ar valdymu, yra kviečiami burtis į 3-4 asmenų komandas bei iki lapkričio 5 d. registruotis dalyvauti konkurse. Šių metų tema – rinkodara.

Žinomi žmonės net tik šildosi šlovės spinduliuose teatro ar muzikos scenoje, kartais gerbėjų numylėtos žvaigždės imasi labai žemiškų darbų, tokių kaip maisto produktų dalijimas „Maisto banke“. Savanorystę maisto produktus varguoliams teikiančioje organizacijoje išbandė ir žinoma aktorė bei šokių projektų dalyvė Ineta Stasiulytė. Į klausimą, ar jai yra tekę savanoriauti anksčiau, pašnekovė atsakė: „Taip, dar besimokydama mokykloje dirbau pagalbos linijoje.

„Šį šeštadienį mėginsiu įtikti visų žiūrovų skoniams. Pastebėjau, kad yra keletas dalykų, kuriuos visada rasi restoranų meniu ir kurie visuomet išlieka populiarūs. Žinoma, skirtingomis dienomis norisi ragauti skirtingo valgio, bet tie patiekalai, kuriuos gaminsiu šeštadienį, lengvai gali būti vadinami ‚top hitais' ir šlageriais“, – pasakoja TV3 laidos „Beatos virtuvė“ šeimininkė Beata Nicholson. „Vienas meniu pasiūlymas bus ne toks oficialus ir alsuos Viduržemio jūra.

Nuo spalio 1 d. „Maisto banko“ paramą gaunančios organizacijos pradėjo mokėti nedidelį maisto tvarkymo mokestį. Planuojama, kad šis mokestis padengs 10 proc. visų paramos maistu organizavimo išlaidų. Paramą gaunančių organizacijų teigimu, gaunama nauda atperka įvedamą rinkliavą.

Lietuvos „Caritas“ griežtai pasisako prieš maisto tvarkymo mokestį, kurį ketina įvesti labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Fondas ginasi: mokestis bus tikrai nedidelis, užtat padės išsilaikyti organizacijai. Ilgai trukęs bendradarbiavimas tarp „Carito“ ir labdaros bei paramos fondo „Maisto bankas“ organizacijų, padedant vargstantiesiems maisto produktais, gali būti visiškai sustabdytas dėl „Maisto banko“ noro įvesti tam tikrą maisto tvarkymo mokestį už gaunamus maisto produktus.

Per paskutiniuosius metus 39 proc. lietuvių aukojo ar padėjo kitiems žmonėms maistu ir įvairiais daiktais. Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų (25 proc.) per paskutiniuosius metus yra padėjęs kitiems žmonėms maistu, 22 proc. – paaukoję įvairių daiktų ar drabužių. Maistą ir vyrai, ir moterys aukoja panašiai, o daiktus ir drabužius dvigubai dažniau aukoja moterys. Tai atskleidė naujausias gyventojų nuomonės tyrimas. „Aukodami žmonės galvoja apie tuos, kurie sulauks jų paramos.

Niujorkas ketina gaudyti įkyrias žąsis, keliančias grėsmę oro uostuose kylantiems ir tupiantiems lėktuvams, jas kepti ir maitinti vargingai gyvenančius. Šio Niujorko valdžios pristatyto plano tikslas – išvengti panašių incidentų, kaip nutikęs 2009 metais, kai „LaGuardia“ oro uoste kilęs lėktuvas susidūrė su skrendančių žąsų pulku ir buvo priverstas leistis Hudsono upėje.

Nacionalinė Europos dienos šventė, kurioje bus galima daug pamatyti, išgirsti, sužinoti ir net – padirbėti, Kaune sekmadienio vidurdienį prasidės aitvarų akcija Laisvės alėjoje. Kauniečiai rinksis prie Kauno miesto savivaldybės ir dalyvaus Kauno „Europe Direct“ Europos informacijos centro rengiamoje akcijoje „Užrašyk, kas Tau yra savanorystė“. Vėliau visi su eiseną lydinčiu orkestru „Ąžuolynas“ žygiuos į Senamiestį, kur aitvarus paleis į orą slėnyje prie Nemuno.

Nors maisto produktai brangsta, į „Maisto banko“ savanorių prašymą nupirkti maisto nepasiturintiesiems šį savaitgalį atsiliepė daugelis panevėžiečių. Produktai varguolius pasieks prieš Velykas. Panevėžiečiai jau vienuoliktą kartą dalyvavo „Maisto banko“ akcijoje ir pirko būtiniausius maisto produktus skurdžiau gyvenantiesiems. Per dvi akcijos dienas Panevėžyje nupirkta 12 tūkstančių 587 vienetai produktų už 34 tūkstančius 895 litus.

Susumavus išankstinius savaitgalį vykusios„Maisto banko“ akcijos rezultatus paaiškėjo, kad sunkmetis nesumažino aukotojų dosnumo. Penktadienį ir šeštadienį 48 miestų parduotuvėse šurmuliavusiame labdaros vajuje surinkta maisto už 670 000 litų. Tai šiek tiek daugiau, nei pernai pavasarį „Maisto banko“ aruodus papildžiusios atsargos. Parduotuvėse pirkėjus kvietę aukoti maisto nepasiturintiems savanoriai suskaičiavo daugiau nei 125 tonas paaukotų ilgai negendančių maisto produktų.

Per pavasarinę šių metų „Maisto banko“ akciją žmonės aukojo ne menkiau negu pernai. Organizatoriai sako surinkę produktų, kuriais galės sušelpti apie 30–40 tūkstančių žmonių, praneša LTV Naujienų tanyba. Šį penktadienį ir šeštadienį perkantieji produktus 48-ų miestų prekybos centruose galėjo jų paaukoti gyvenantiem s skurdžiau. Nupirktieji produktai jau suvežti į aštuntus metus šias akcijas organizuojančio „Maisto banko“ sandėlius.

Šiandien popietę startuoja „Maisto banko“ akcija, daugelio šalies miestų prekybos centrų lankytojus pakviesianti paaukoti maisto nepasiturintiems. Paramą maistu parduotuvėse priims „Maisto banko“ akcijos savanoriai, o surinkti maisto produktai bus perduoti įvairių socialinių organizacijų globojamiems žmonėms – mažas pajamas turinčioms šeimos, neįgaliesiems, seneliams, vienišoms vaikus auginančioms mamoms. Artėjant Velykoms labdaringa maisto rinkimo akcija rengiama jau trečius metus.

„Išvirti košei reikia pieno, kruopų, margarino. Yra žmonių, kuriems stinga pinigų tokiai košei. Padėkite pamaitinti nepasiturinčius“ – tokiais žodžiais „Maisto bankas“ kviečia į šį penktadienį ir šeštadienį 47 miestų beveik visuose prekybos centruose vyksiančią maisto produktų rinkimo akciją. Nors šalies vadovai ir ekspertai prakalbo apie krizės pabaigą, sunkmetis neskuba trauktis iš labiausiai nepasiturinčių žmonių gyvenimo.

Kontrolieriams baigus tikrinti Lietuvos žemės ūkio maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą ir pradėjus sudarinėti sutartis su tiekėjais, jau paaiškėjo tiksli maisto dalijimo vargšams iš intervencinių fondų data. Vos galus suduriančios šeimos maisto atsargų aruodų greitai nepapildys. Nuo pat Naujųjų metų laukiami pirmieji šiųmečiai „Maisto banko“ dalijami produktai ant Velykų stalo nepateks.

Ateinantį pirmadienį, nors ir buvo žadėta, vargšams kruopų niekas nedalys. Maisto produktų iš intervencinių atsargų dalijimą sustabdė paslaptingi biurokratiniai reikalai – imtasi tikrinti produktus perkančią ir skirstančią agentūrą. Kovo 21-osios daugelis vos galus suduriančių šeimų laukė kaip išganymo – juk buvo pažadėta, kad tą dieną bus pradėti dalyti maisto produktai iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų fondų.