Skaičiuojama, kad labdara, skiriama nevyriausybinėms organizacijoms, per krizę susitraukė beveik perpus. Verslininkai teigia labdaros projektų neatsisakantys – jie kartais išauga į savarankiškas organizacijas, kurioms pagalbos nebereikia.
Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar verslininkai vis dar užsiima labdara. Ir verslininkai, ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sutaria, kad šventės nebėra vienintelė priežastis užsiimti socialinėmis iniciatyvomis, o įmonės nevyriausybinėms organizacijoms padeda įvairiais būdais: ne tik pinigais, bet ir prekėmis, paslaugomis ar nuolaidomis. Vieni linkę duoti iš savo kišenės, kiti ragina prie labdaros prisidėti ir klientus. Tačiau verslininkai sako, kad pagrindinis motyvas užsiimti labdara – socialinė atsakomybė, nes apčiuopiamos naudos iš gerumo verslas negauna.
Remia žinomus
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) direktorius Martinas Žaltauskas skaičiuoja, kad ekonominiam sunkmečiui užklupus šalį verslo skiriama parama traukėsi perpus.
„Paramos labai mažėja: palyginti su ikikriziniu laikotarpiu nuo 2007 metų, paramos sumažėjo perpus ir neprognozuoju pagerėjimo artimiausiu metu, – sako jis. – Jei kalbėsime apie labdaros pasiskirstymą pagal sritis, daugiau nei pusė skiriamos paramos tenka sporto sektoriui – krepšinio ir futbolo klubams, iki penktadalio – kultūros renginiams. Visa kita lieka socialinėms problemoms spręsti.“
Anot M. Žaltausko, rėmėjams patraukliausios yra žinomos ir atpažįstamos organizacijos, mat įmonė, aukodama joms, gauna žinomumo grąžą. Nedideles vietos organizacijas labiausiai linkę remti vietos verslininkai.
„Kaip labiausiai remiamas įvardyčiau „Maisto banką“, „Gelbėkit vaikus“, „Caritas“, „Maltos ordiną“, www.aukok.lt, „Bėdų turgų“, – sako NIPC direktorius. – Labdarai rinkti labiausiai trukdo tai, kad nėra susiformavusių tradicijų ir verslininkai neturi aiškių strateginių krypčių, ką ir kaip remti.“
Anot jo, įmonėms, kurios neturi rėmimo strategijos, bet vis dėlto nori teikti labdarą, labiausiai pagelbėtų bendruomenės fondai, kurie administruoja įmonių paramą.
Svarbios gairės
Didžiosios bendrovės, nuolat užsiimančios socialinės atsakomybės projektais, paprastai numato bent jau gaires. Pavyzdžiui, kaip pasakoja telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius Valdas Kaminskas, įmonė kasmet peržiūri turimą rėmimo portfelį.
„Kasmet peržiūrime projektų sąrašą ir biudžetą, – patirtimi dalijasi jis. – Pastaruoju metu biudžetas traukiasi, bet tai natūralu: keičiasi projektai, atsiranda naujų, kiti išauga iš savo kelnyčių ir reikalauja didesnių rėmimo išteklių – tuomet jiems jau laikas plaukti į didesnius vandenis. Treti projektai uždaromi. Todėl griežtai neplanuojame, tai daugiau nusistovėjusios kryptys, bet laikomės reguliarumo.“
V. Kaminskas pasakoja, kad „Teo LT“ rėmimo portfelį skirsto į dvi dalis: rėmimus, susijusius su įmonės veikla, tikslais ir artimiausia aplinka, bei socialines investicijas.
„Pirma dalis galbūt teikia didesnę prekių ženklų sklaidą, o antroji tiesiogiai verslui įtakos nedaro. Įmonė šiaip projektais atlieka pilietinę pareigą“, – sako V. Kaminskas ir priduria, kad šventinis laikotarpis bendrovėje nesureikšminamas, todėl projektai remiami visus metus. Prieš žiemos šventes, kaip ir visi operatoriai, „Teo LT“ aukų rinkimo akcijoms, pavyzdžiui, Išsipildymo akcijai, „Kalėdinei sriubai“ ir pan., suteikia savo numerį.
„Remiame savanorystę, šviečiame visuomenę, teikiame pagalbą įvairioms vaikų ir jaunimo linijoms, – vardija V. Kaminskas. – Kadangi gausėja išorinio finansavimo, t. y. organizacijos turi daugiau galimybių pritraukti lėšų iš valstybės, struktūrinių ar kitokių fondų, mūsų anksčiau remti projektai pasidaro rimtos administracinės mašinos ir jiems mūsų paramos nebereikia.“
Remti reikia visada
„Senukų prekybos“ generalinis direktorius Saulius Raudys pritaria, kad gerumo akcijomis užsiimti reikia ne tik per šventes, bet visus metus.
„Visus metus rėmėme įvairias originalias studentų iniciatyvas, įvairių šalies miestų sunkiausiai besiverčiančius žmones, o dabar prisidedame prie akcijos „Kalėdinė sriuba“, jai skyrėme 25 tūkst. litų, – pasakoja jis. – Garbinga padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos: esame stabili, pelningai dirbanti kompanija, o ir darbuotojai džiaugiasi, kad esame socialiai atsakingi.“
Paskatinti krizės
O štai bendrovę, valdančią aukcionų portalą TukTuk.lt, krizė paskatino organizuoti labdaringą projektą. Antrą kartą šiemet rengiamame interneto aukcione parduodami žymių žmonių paaukoti daiktai, o surinktos lėšos bus skiriamos „SOS Vaikų kaimo“ kalėdiniam renginiui organizuoti.
„Mūsų grupės partneriai iš Estijos – aukcionas Osta.ee – jau rengė analogišką projektą, todėl kreipėmės į tą pačią organizaciją Lietuvoje, nes jie jau turėjo patirties, – sako TukTuk.lt atstovė Viktorija Steponavičiūtė. – Krizė mus paskatino padėti tiems, kuriems reikia lėšų. Šie projektai įmonei naudingi, nes tampame daugiau socialiai atsakingi, gauname kitokios patirties ir plėtodami, ir kurdami idėjas. Taip pat yra emocinis pasitenkinimas, kad gali kam nors padėti, auga portalo žinomumas.“
Vis dėlto V. Steponavičiūtė tvirtina, kad labdaros aukcionas skirtas daugiausia nuolatiniams TukTuk.lt lankytojams, mat jis nėra reklamuojamas. O investicijas į projektą ji skaičiuoja darbo laiku: „Patys viską programuojame, ruošiame, ieškome žmonių, kurie galėtų paaukoti daiktą, svarstome, ar tas daiktas sulauks lankytojų dėmesio, fotografuojame, dedame ir administruojame visą procesą. Visa tai yra mūsų įmonės sąnaudos.“
Šiuo metu daugiausia lankytojų dėmesio sulaukia aukcione parduodamas Rasos Martens žiedas, Gedimino Juodeikos paveikslas, Rimos Valentienės sporto apranga ir kamuolys, Gabrielės Martirosionaitės pakabutis. Tačiau, anot V. Steponavičiūtės, sunku prognozuoti, kuris daiktas bus populiariausias ar brangiausiai parduotas, nes paskutinėmis dienomis padėtis keičiasi. Tiems, kurie nelinkę įsigyti žinomų žmonių daiktų, kaip alternatyvą TukTuk.lt siūlo paaukoti 3 litus.
„Domimasi ir aukcionu, ir paprastu aukojimu, – sako V. Steponavičiūtė. – Tikiu, kad iki akcijos pabaigos susidomėjimas dar turėtų gerokai išaugti.“
FAKTAI: Parama
Praėjusiais metais Lietuvoje skirta daugiau nei 322 mln. litų paramos.
2010 metais parama daugiausia teikta piniginėmis lėšomis (79,6 proc.), parama materialinėmis vertybėmis sudarė 18,6 proc., paslaugos – 1,8 proc.
Daugiausia paramos teikė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, o didžiausią paramą - finansinės ir draudimo veiklos įmonės – vidutiniškai apie 178 tūkst. litų.
Juridiniams asmenims leidžiama iš pajamų du kartus atskaityti paramai skirtas išmokas neviršijančias 32,5 tūkst. litų grynais pinigais, taip pat perleisto turto, suteiktų paslaugų vertę, bet ne didesnes kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų.
Praėjusiais metais tarp didžiausių paramos gavėjų buvo „Maisto bankas“, Kauno, Santariškių klinikos, SOS Vaikų kaimų bendruomenė bei VU vaikų ligoninė.
