maisto bankas

Penktadienį ir šeštadienį didžiuosiuose prekybos tinkluose „Maisto banko“ savanoriai rinks produktus nepasiturintiesiems. „Pastebime, kad dažnai aukoja jaunos šeimos, tėvai pasakoja, jog puikiai atsimena, kaip patys akcijoje dalyvaudavo dar būdami vaikais, todėl gebėjimą pasidalinti bei padėti nori įskiepyti ir savo atžaloms“, – „Maisto banko“ pranešime cituojamas direktorius Simonas Gurevičius.

Rekordiškai pakilusios energetikos, maisto ir būtinų prekių kainos į skurdo spąstus įstumia vis daugiau žmonių. Apie 200 skurstančių lietuvių jau rikiuojasi eilėse gauti maisto prekių krepšelius su konservais, kruopomis, kitais lėtai gendančiais produktais. Pasak nepasiturinčiuosius gelbstinčių organizacijų, neišgalinčių nusipirkti net būtiniausio maisto ir susimokėti už brangstančius energetinius išteklius, ateina vis daugiau. O ties absoliutaus skurdo riba gyvena beveik 4 procentai lietuvių.

Artėjantis ruduo kelia nerimą visiems. Kaip ant mielių augančios elektros kainos ir dar didėsiančios ir taip didelės šildymo kainos ar dviženklė infliacija žada taupų rudenį ir žiemą. Ekspertai įspėja, kad jau laikas atsisakyti nebūtinų pirkinių, buto remontų ar paskolų. Taupyti, matyt, teks ne tik pinigus, bet ir elektrą, šildymą.

Kardelių jūra ir pasipuošusiais vaikais prasidėjo naujieji mokslo metai. Tėvai gali atsikvėpti ir savo mažuosius bei jų rūpesčius patikėti mokytojams, o dalis vaikų neslepia liūdesio, nes vėl teks lankyti pamokas. Šie mokslo metai ypatingi: Lietuvoje mokyklas lankys apie 10 000 ukrainiečių. Dalis jų mokysis kartu su lietuviais, kiti dienas leis specialiose ukrainiečių mokyklose.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Lietuvos miestuose pradėta dalinta antroji šiais metais europinė maisto parama nepasiturintiems gyventojams. Tokios maisto dalijamo akcijos atskleidžia liūdnią realybę. Per porą mėnesių nepasiturinčių žmonių, užpildžiusių prašymus gauti paramą maistu padaugėjo 13 tūkstančių. O kai kurie jų, kad gautų maisto produktų krepšelį, iki dalijimo vietos keliauja ir keletą valandų.

Kitą savaitgalį Lietuvoje Maisto bankas organizuos maisto rinkimo akciją, kurios metu prašoma aukoti ilgo galiojimo maisto produktų.  Maisto banko vadovas Simonas Gurevičius sako, kad produktai bus skirti tiek nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams, tiek nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. „Mes koordinuotai organizuosime milžinišką maisto banko akciją.

Lietuvos gyventojai nebepakelia išaugusių šildymo, paslaugų kainų ir pagalbos prašo maisto produktais, labdara. Skurstantys rikiuojasi eilėse prie seniūnijose dalijamų maisto paketų, į kuriuos įeina ekologiškos kruopos, mėsos konservai, miltai ir cukrus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vien per vasarį pasiruošusi 160 tūkstančių nepasiturinčių asmenų išdalyti tokius maisto paketus.

Kasmet yra iššvaistomos tonos vartoti tinkamo maisto, kurio vertė siekia milijonus eurų. Kovojant su šia problema yra siūloma maisto produktų neišmesti, o atiduoti tiems, kuriems reikia pagalbos. Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikia užsiimti žmonių švietimu, skatinti nepirkti per daug maisto produktų, o jų nesuvartojus atiduoti kitiems. Išmetami geros kokybės produktai Grupės „Maisto atiduotuvė“ įkūrėja Justė Janovičiūtė teigė, kad švaistymo problema yra milžiniška ir su tuo reikia kovoti.

Rugpjūčio mėnesį nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais ketvirtoji pagalba maisto produktais, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Sunkiau besiverčiantiems gyventojams bus dalinamas devynių maisto produktų krepšelis, kurį sudarys grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, kiaulienos ir vištienos konservai, konservuota raugintų agurkų sriuba, saldintas sutirštintas pienas, keptos pupelės pomidorų padaže, rapsų aliejus ir avižiniai sau...

Nors kasmet Lietuvoje tendencingai kyla minimalus atlyginimui, tačiau nepasiturinčiųjų gretos nemažėja. Karantino metu į savivaldybes ir socialines organizacijas kreipiasi ir tie, kuriems anksčiau žemiau skurdo ribos neteko atsidurti. Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus paramos maistu gavėjų skaičius išaugo daugiau nei 10 tūkstančių.

„Renault“ nuo balandžio 19 d. „Maisto bankui” skiria 3 hibridinius automobilius. Organizacijos savanoriams trijų savaičių laikotarpiui skiriami spalio mėnesį Lietuvoje pristatyti naujieji „Renault Clio E-Tech“, „Renault Captur E-Tech Plug-In“ ir „Renault Megane E-Tech Plug-In“ hibridiniai automobiliai. Automobiliais bus išvežiojama ir išdalinta parama labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Anot „Maisto banko“, lengvieji automobiliai yra didelė pagalba organizacijai.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi ponia Irena, kurios kaimynas Petras jau kurį laiką badauja. Kas privedė vyrą prie tokio skurdaus gyvenimo ir kaip galima jam padėti, aiškinosi gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Apie badaujantį kaimyną Irena sužinojo eilinį kartą nešdama maisto likučius paukščiams. Tai pastebėjusi jos kaimynė ėmė ją drausminti, sakydama, kad ši geriau maitintų ne varnas, o skurstantį Petrą.

Dėl koronaviruso pandemijos įvesti karantino apribojimai paskatino smurtą ir konfliktus šeimose, o ypač sunki dalia teko vargingai gyvenantiems vaikams, kurių tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, teigia nevyriausybinės organizacijos. Ekspertai sako, kad atstatyti suprastėjusią žmonių emocinę savijautą prireiks daug laiko, o valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti edukacijai, kaip tvarkytis su įtampa, pavyzdžiui, mokomiesiems filmukams per televiziją.

Karantinas Lietuvoje – metas, kuomet įvairioms organizacijoms ir socialinėms grupėms kaip niekada reikalinga pagalba. Priekinėse linijose su koronavirusu kovojantiems medikams šalyje į pagalbą stojo savanoriai. Labdaros organizacijoms, kurios rūpinasi pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, savanorių poreikis taip pat išaugo. Dalis Lietuvos universitetų labdara užsiimančioms organizacijoms pasiūlė pagalbą.

Kreivos karantino grimasos. Skurstančių eilės prie labdaros valgyklų išaugo bent kelis kartais. Karšto maisto laukia šimtai ką tik darbo netekusių tautiečių ir net Lietuvoje per pandemiją užstrigę užsieniečiai. Tuo metu profesinės sąjungos pastebi ir dar vieną liūdinančią karantino tendenciją. Rinkdamiesi, ką atleisti, darbdaviai dažniausiai atsisuka į vyresnio amžiaus darbuotojus. Vidurdienį prie labdaros valgyklos sostinėje zuja savanoriai.

Per karantiną karštligiškai šluotos kruopos ar makaronai, kaip rodo tyrimai, taip ir liko nepaliesti kone pas pusę gyventojų. Maisto bankas ragina kaip tik dabar šiomis atsargomis pasidalinti su skurstančiaisiais. Mat per pastaruosius mėnesius prašančių paramos maistu padaugėjo maždaug tris – keturis kartus.

Pilnos spintelės neišnaudotų maisto produktų – šiandienos lietuvių kasdienybė: pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, rodo „Malsenos“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Pusė iš jų – sukauptų atsargų taip ir neišnaudojo. Tuo metu „Maisto banko“ remiamos organizacijos prašo vis daugiau maisto, paramos gavėjų sąrašai ilgėja – skurstančiųjų kiekis auga, o maisto atsargų socialiai remtiniems – katastrofiškai trūksta.

Savivaldybių paramos skyriai sako, kad karantino metu padaugėjo prašančiųjų padėti. Vieni prašo anksčiau nei įprasta išmokėti pašalpas, antri skambina ir ieško bet kokios pagalbos. Tiesa, specialistai pasakoja, kad yra ir tokių, kurie labdaros prašo ne iš sunkaus gyvenimo, o tikintis tiesiog išpešti naudos. Davinį kas savaitę mama parneša 2 iš savo 9-ių vaikų, besimokantiems vienoje Šiaulių mokykloje.

Vargstantys prieš Kalėdas sulaukė sotesnių maisto paketų. Krepšelį sudaro ne tik miltų mišinys pyragui išsikepti, vištienos ir paruoštos sriubos konservai, aliejaus ar sutirštinto pieno, kaimo žmonės sulaukė  ir razinų, ir riešutų mišinio. Be to, šalia maisto produktų gruodį dalinami ir higienos reikmenys. Tiesa, jie kai kuriems vargstantiems nepasirodė jau labai ir reikalingi. Prie sandėlio už seniūnijos pastato Krekenavoje rikiuojasi vargstančiųjų eilutė.

Maisto švaistymas – tai skaudžiai pulsuojanti viso pasaulio opa. Skaičiuojama, jog per metus išmetama net penktadalis Europos Sąjungoje pagaminamo maisto, o vienam gyventojui tenka daugiau nei 170 kg maisto atliekų. Kol vienus ši statistika šiurpina, kiti stoja į kovą su problema. Pasak šios srities flagmanu tituluojamo labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“, kasdienėje buityje turėtume labiau atsižvelgti į savo įpročius ir į maisto švaistymo problemą žiūrėti atsakingiau.

Su maisto švaistymo problema kovojantis paramos ir labdaros fondas „Maisto bankas“ kasdienėje veikloje susiduria su daugybe iššūkių. Vertindamas išdalinamo maisto kiekius ir paramos mastą, „Maisto banko“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius prisipažįsta, jog be geradarių ši veikla būtų praktiškai neįmanoma ir džiaugiasi, kad šiemet sukanka jau 10 metų nuo bendradarbiavimo pradžios su didžiausiu fondo rėmėju maistu – prekybos tinklu IKI.

Skurstant kas penktam šalies žmogui, „Maisto bankas“ kviečia vienytis ir palengvinti vargstančių senelių, vaikų, nepasiturinčių šeimų kasdienybę – parūpinant jiems maisto. Visą savaitgalį didžiuosiuose šalies prekybos centruose tautiečiai vėl galės paaukoti svarbiausių maisto produktų tokių kaip kruopos, ar aliejus. Akcijos savanoriai atskleidžia, kokių kuklių norų šįsyk akcijos metu turi skurstantys šalies senukai ar vaikai. Cukrus, grikiai.

Mažas pajamas gaunančius šalies gyventojus pagaliau pasiekė rekordinis maisto paketų davinys. Šį kartą kiekvienas sunkiai besiverčiantis tautietis gaus net 10 skirtingų produktų ir dar po 4 papildomus kaip kompensacija už negautus metų pradžioje. Maisto dalytojai pastebi, kad prašančiųjų paramos maistu šalyje daugėja. Avižinių sausainių pakelis, grikiai 0,5 kg, vištienos indelis 400 g, sriubytė pusės litro.

 Teismas paskelbė verdiktą – maisto tiekėjo „Pontem“ vištienos konservai nėra tinkami tiekti skurstantiems. Taip atmestas ir verslininkų skundas dėl maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimo, kad produktas neatitinka reikalavimų. Iš viso tokių konservų iš bendrovės buvo ruošiamasi pirkti per milijoną, visgi dabar daugiau nei pusė skardinių renka voratinklius sandėliuose. Vietoj vištienos gabaliukų – masė, labiau primenanti košę.

Kaune įsikūrusioje gausių šeimų asociacijoje „Vaivorykštės taku“ besiburiančios daugiavaikės mamos sako negalinčios tylėti apie plika akimi nesunkiai pastebimą neteisybę. Labiausiai esą stebina tai, jog už maistą ir kitokio pobūdžio labdarą joms tenka susimokėti nustatytą fiksuoto dydžio mokestį.

Maisto paketus šimtams tūkstančių lietuvių dalijantis „Maisto bankas“ sugalvojo, kaip varguolius paskatinti iš naujo atrasti kasdienes kruopas. Tad surengė šeimininkavimo mokymus, o be praktinių gaminimo kursų, skaito paskaitas dar ir apie taupymą. Tačiau, rodos, net ir čia taupyti mokantys nustemba, kad švaistyti ir jie linkę rūkalams ar kavai iš aparatų. Ant viryklės puode jau kunkuliuoja kruopos, o šalia virėjos morkas aliejuje čirškina dvi maisto paketų gavėjos.

„Tai – geriausias iki šiol pasiektas „Maisto banko“ akcijos rezultatas. Šio ryto duomenimis, skurstančiųjų maitinimui perduota 432 tūkst. 817 vienetų ilgai negendančių maisto produktų, kurių preliminari vertė sudaro 496 tūkst.193 eurus”, – pranešime spaudai cituojama „Maisto banko” vadovė Deimantė Žebrauskaitė. Maisto per praėjusias dvi akcijos dienas paaukota 140 tūkst. 172 kartus.

 Penktadienį prasideda šimtmečiui skirta „Maisto banko“ akcija, vyksianti šimte Lietuvos miestų ir miestelių. „Šimtas miestų ir miestelių – simbolinis siekis, iškeltas pažymint šiemet minimą atkurtos Lietuvos šimto metų sukaktį. „Maisto banko“ akcijos savanoriai pasiruošę dirbti dar plačiau ir energingiau, kad gerumo vajus apimtų ir tas vietoves, kurios į labdaros rinkimą įtrauktos nebuvo“, – sako „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Vos galą su galu suduriantys lietuviai sulaukė gerų žinių. Prekybininkai ar viešojo maitinimo įmonės nuo šiol labdarai galės atiduoti daugiau įvairių maisto produktų. Didėja ne tik racionas, bet ir pratęsiamas tam tikrų produktų vartojimo terminas. Tiesa, tai daroma ne vien dėl skurstančiųjų gerovės – lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, vis dar išmeta kosminius kiekius maisto, tad ir Europos Komisija ragina produktus verčiau panaudoti geriems darbams.

Dvidešimt penktąjį kartą organizuotoje „Maisto banko“ akcijoje žmonės per kelias dienas paaukojo maisto nepasiturintiems už 460 tūkst. eurų. Anot organizaatorių, tai – didžiausia kada nors „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė. Rekordinis kiekis ir paaukotų maisto produktų, skaičiuojant vienetais – beveik 400 tūkstančių. Į „Maisto banko“ kvietimą padėti pamaititni nepasiturinčius atsiliepė virš 140 tūkst. šeimų, vidutiniškai paramai skyrusių 3,27 euro.

Už gyventojų paaukotas lėšas didžiausia labdaros ir paramos organizacija visoje šalyje didina savo veiklos apimtis ir geografiją. Be kitos, jau anksčiau už paramos lėšas įsigytos įrangos, „Maisto banką“ taip pat pasiekė trys nauji maisto transportavimui pritaikyti „Iveco“ krovininiai automobiliai su šaldymo įranga.

Sustabdytas „Maisto banko“ produktų tiekimas vienai labdaros organizacijai. Ši, savo valgykloje per dieną pamaitina apie 40 žmonių. Organizacijos atstovai mano, jog maisto produktų nebegauna, nes viešai prabilo, apie supelijusios duonos siuntą. „Maisto banko“ atstovai tokias kalbas neigia. Esą bendradarbiavimas nutrūko dėl visai kitų priežasčių. Klaipėdoje evangelikų liuteronų parapijos labdaros ir kultūros draugija „Sandora“ veikia nuo 1989 metų.

 „Maisto banko“ akcijos metu per pastarąsias dvi dienas parduotuvėse pirkėjai nepasiturintiems paaukojo maisto už 421 tūkst. eurų. Tai – didžiausia „Maisto banko“ akcijoje paaukoto maisto vertė, skelbiama pranešime. Organizatoriai sako, kad rekordinę aukštumą lėmė dalies dažniausiai aukojamų maisto produktų brangimas. Palyginti su ankstesniais metais, daugiau sumokėta už aukojamas kruopas, makaronus, miltus ar aliejų.

Rokiškyje bus teisiama buvusi socialinė darbuotoja, kuri kaltinama neišdalinusi „Maisto bankui“ skirtos labdaros ir padariusi organizacijai tūkstantinę žalą. Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, 47–erių metų D. K. pareikšti kaltinimai dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo bei dokumentų suklastojimo. Skaičiuojama, kad „Maisto bankui“ ji galėjo padaryti beveik 7,5 tūkst. eurų siekiančią žalą.

Dviejų vaikų mamą, vilnietę Valeriją Tiuriną, vyras paliko po to, kai sužinojo, kad jiems gimęs vaikas – autistas. Dabar ji priversta visiškai viena auginti du vaikus – 19-metę dukrą ir 10-metį sūnų autistą. Kankina finansinės bėdos Vietoje to, kad ji galėtų mėgautis motinyste ir visą dėmesį skirti savo vaikams, ji priversta bent kartą per metus kreiptis į „Maisto banką“ ir prašyti maisto davinio. Spalio 17-ąją Lietuvoje minima kovos su skurdu diena.

 Didžiausiam šalyje labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ stingant tinkamų sąlygų savo veiklai, startuoja socialinė akcija „Gera kaina – Geras darbas“. 10 savaičių gyventojai galės prisidėti prie finansiškai prie „Maisto banko“ rėmimo tiesiog kasdienių apsipirkimų metu. Parama bus skirta esminiams organizacijos poreikiams – automobiliams, šaldikliams, sandėlio įrangai ir priemonėms.

Prekybos tinklas „Iki“ paramos ir labdaros fondui „Maisto bankas“ per praėjusius metus iš viso perdavė per 3,7 tūkst. tonų maisto, kurio vertė siekė daugiau nei 10 mln. eurų. Šie maisto produktai išdalinti nepasiturintiems Lietuvos žmonėms.

Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusioje „Maisto banko“ akcijoje pirkėjai pademonstravo naujas dosnumo aukštumas, teigia organizatoriai. Per dvi dienas žmonės „Maisto banko“ akcijos savanoriams perdavė 360 tūkst. vienetų įvairių ilgai negendančių maisto produktų. Pirminiais duomenimis, akcijos aruodą papildė maisto atsargos už 412 tūkst. eurų. „Palyginti su praėjusiu pavasariu, žmonių paaukoto maisto kiekis yra 18 proc. didesnis.

Prieš Velykas skurdžiausiai gyvenantiems lietuviams maisto bankas tiesia pagalbos ranką. Šalyje prasideda pavasarinė maisto banko akcija. Jos metu lietuviai kviečiami aukoti kruopas, aliejų, duoną ir kitus būtiniausius maisto produktus. Vilnietė Vanda į Maltiečių pagalbos tarnybą keliauja du kartus per savaitę. Čia ji nemokamai gauna besibaigiančio galiojimo maisto produktų: vaisių, daržovių bei duonos. Maisto produktai čia atkeliauja maisto banko dėka.

Skurstantys šalies gyventojai jau sulaukė pirmųjų šiemet maisto davinių: sriubos, pupelių, mėsos konservų, makaronų, grikių, avižų kruopų. Tokią pagalbą gaus beveik 150 tūkstančių žmonių. Tiesa, kai kas net ir dovanotomis gėrybėmis skundžiasi. Štai viena klaipėdietė penkis pakelius avižų košės tiesiog sumetė į šiukšlių dėžę. Žmonės labiau nori mažiau sveikų dalykų - cukraus, miltų ir aliejaus.

Praėjusį savaitgalį vykusios „Maisto banko“ akcijos metu paaukota maisto už 370 tūkst. eurų. Kaip pranešė „Maisto bankas“, tai rekordinė suma, viršijanti prieš dvejus metus pasiektą ankstesnį 357 tūkst. eurų rekordą. „Augantis nepakantumas skurdui ir nepritekliui tampa akivaizdus. Tai, kad XXI amžiuje Europos Sąjungos šalyje ties skurdo riba atsidūręs kas penktas – netoleruotina.

Lietuva jau yra tokia valstybė, kurioje maisto pakaktų visiems, jei jis būtų vienodai paskirstytas, sako pirmadienį minint Tarptautinės kovos su skurdu dieną labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akciją atidariusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Priešvelykinėje „Maisto banko“ akcijoje, kuri, trukusi dvi dienas, baigėsi šeštadienį, šalies gyventojai nepasiturinčiųjų maitinimui suaukojo produktų už daugiau negu 300 tūkst. eurų ir tai lenkia iki šiol vykusių tokių pavasario akcijų rezultatus, sekmadienį pranešė Lietuvos radijas. „Maisto banko“ atstovas Vaidotas Ilgius pastebi, kad šioje akcijoje aukoti brangesni maisto produktai.

Degtinę 75-erių jonavietė gamino, spėjama, vietinei alkoholikų rinkai. Pareigūnai moters palėpėje rado ne tik  200 l degtinės, bet ir patį naminukės virimo aparatą, apie 1000 l raugo plastikinėse statinėse bei dar nemažai ir maisto produktų – maišus su cukrumi ir mielių, skirtų naminei degtinei gaminti. Pareigūnai iš nelegalios degtindarės konfiskavo pusšešto šimto kilogramų gero cukraus. Kaip ir visus kitus rastus įkalčius, jį reikėjo sunaikinti.

Per dvi dienas trukusią „Maisto banko“ akciją šalies prekybos centruose surinkta maisto nepasiturintiems už beveik 330 tūkst. eurų, sako organizatoriai. „Rezultatai išties yra džiuginantis – tai yra antras pagal dydį kada nors buvęs akcijos istorijoje rezultatas. Preliminariais duomenimis, maisto paaukota už 329 tūkst. eurų.

Artimiausias dvi dienas daugelyje parduotuvių galėsime nupirkti maisto skurstančioms šeimoms. Maisto banko vykdoma akcija iš dosnių žmonių tikisi surinkti bet du šimtus tonų produktų, ir šiemet prašo ne tik makaronų ar kruopų, bet ir ko nors skaniau: vaisių konservų, riešutų, saldėsių. Savanoriai prie parduotuvių įėjimo dalina lapelius, kuriuose parašyta, ką būtų galima nupirkti ir paaukoti skurstantiems. Dosnių žmonių visoje Lietuvoje suskaičiuojama arti pusantro šimto tūkstančių.

Varguoliai, atėję atsiimti maisto davinių, vėl rado makaronus, miltus, kruopas. Nors vasara jau baigiasi, vaisių ir daržovių – nė kvapo. Nemokamai dalijamų maisto produktų žmonės neatsisako, tačiau norėtų geresnių ir sveikesnių. Labdaros organizacija „Maisto bankas“ pripažįsta, kad produktų sąrašą reikia tobulinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad visiems įtikti neįmanoma – esą vieni nori daržovių, o kiti – kondensuoto pieno.

 Europos Parlamentui (EP) priėmus rezoliuciją, numatančią, kad prekybos centrai būtų įpareigoti neparduotus produktus skirti labdarai, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad toks privalomumas gali duoti atvirkštinį rezultatą. „Maisto banko" vadovas Vaidotas Ilgius nurodė, kad toks EP sprendimas nebūtinai palengvins skurstančiųjų dalią.