Specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai sako, kad kol kas būrio žmonių, besikreipiančių pagalbos, dar nesulaukė, bet jaučia artėjantį rudenį ir kylantį gyventojų nerimą.
Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, tai sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, praneša Statistikos departamentas.
Didžiausias skurdo rizikos lygis gresia 65 metų ir vyresniems asmenims. Prieš metus jis sudarė 33,4 proc. ir, palyginti su keleriais metais prieš, padidėjo 5,7 proc.
Jaučia artėjantį sunkmetį
„Maisto banko“ atstovė Miglė Petronytė sako, kad žmonių nerimas dėl artėjančio rudens jaučiamas, nors didelio antplūdžio dar nėra, jo laukiama rugsėjo pabaigoje ir spalį.
Šiemet „Maisto bankui“ buvo itin darbingi metai, nes maisto paramos gavėjų padaugėjo 17 tūkst.. žmonių, taigi nuo 143 tūkst. iki 170 tūkst. maisto stokojančių gyventojų. Ir, pasak „Maisto banko“ atstovės, į šį skaičių neįeina pabėgėliai iš Ukrainos, kuriems maisto bankas taip pat suteikė daug paramos maisto paketais ir maisto kortelėmis.
„56 tūkstančiai ukrainiečių gavo paramos korteles, o dar 90 tūkstančių – maisto paketus. Vasara viskas atrodo lengviau, ne mieste gyvenantys žmonės gali užsiauginti kažkiek maisto, dalis jų uogauja, grybauja, gauna papildomų pajamų ar maisto produktų. Todėl vasara didelio antplūdžio mes nejaučiame, bet štai artėjant rudeniui reikalai ima keistis. Tada ten vaikus leisti į mokyklą, mokėti didesnius mokesčius. <...> Jau gauname daug žmonių laiškų, kreipiasi, domisi, kaip galėtų gauti paramą. Mes juos nukreipiama pas socialinius darbuotojus. Bendrą jausmą komanda jaučia, artėja rudens nerimas, nors skaičiais to paremti dar negalime“, – sakė M. Petronytė.
Anot jos, „Maisto bankui“ kiekvienas ruduo yra darbymetis, nes visada atsiranda žmonių, kuriems reikia pagalbos, nors vasarą jos nereikėjo. Šiemet išskirtinumas yra tas, kad vyksta intensyvus planavimas dėl karo pabėgėlių, manome, kad jų link žiemos gali padaugėti.
„Turime įvairios informacijos, ją gauname iš tarptautinių organizacijų, kitų partnerių, jog tikimybė, kad žmonių, bėgančių nuo karo padaugės – labai nemaža“, – sakė ji.
„Maisto banko“ atstovė patikino, kad jie atidžiai seka tai, kas vyksta, mato, jog žmones labai gąsdina augančios elektros ir maisto produktų kainos, su dideliu nerimu laukiama šildymo sezono.
„Seniau žmonės atsirinkdavo produktus, prašydavo gardesnio kąsnio vaikams, o dabar ima viską, ką siūlome. Bendras jausmas, kad sunkesnis laikas artėja – yra“, – tikino M. Petronytė, paaiškinusi, kad žmonėms, kuriems reikia paramos, kurie staiga susigriebė, kad pinigų viskam nebeužtenka, kreiptis į savo seniūnijos socialinius darbuotojus.
Jie mato „platesnį vaizdą“ ir gali duoti nukreipimą ar tai į „Maisto banką“ ar į kitas paramos organizacijas.
„Kartais reikia paramos maistu, o kartais reikia ir drabužių ar kitų dalykų. Priklausomai nuo žmogaus socialinės paramos, galima kreiptis ir į labdaros valgyklas, jų yra gražių ir tvarkingų, bet pirmiausia visgi reiktų kreiptis pas socialinius darbuotojus. Seniūnijoje reiktų parašyti prašymą, galima gauti ir parama maistu ir Europos Sąjungos fondų, tereikia bandyti, jei tik“, – tvirtino M. Petronytė.
Žmonės neturi iš ko taupyti
Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sako, kad artėjantis ruduo ir galimai gresianti krizė kelia daug nerimo tarp skurdžiau gyvenančių žmonių. Jie paprasčiausiai neturi iš ko sutaupyti, todėl pasiruošti artėjančiam, galimam, sunkmečiui, negali.
„Žmonės gyvena nuo algos iki algos, todėl daugeliui susitaupyti tiesiog nėra iš ko. Brangstant šildymui ir elektros energijai, žinoma, yra būdų kaip šiek tiek sutaupyti. Galima gauti kompensaciją už šildymą, tarkime, iš valstybės ir šiemet tokių žmonių tikrai daugės, o ir gauti ją gali būti sunkiau.
Girdime atsiliepimų iš žmonių, kad pažeidžiami žmonės neturi būstų, paskolų imtis neišgali, nuomojasi nelegaliai, todėl negali gauti kompensacijų už šildymą ar nuomą, kurią irgi gali suteikti savivaldybės. Sutaupyti galima ir renovuojant būstą, tie, kurie gauna kompensaciją už šildymą neturi mokėti už renovaciją, bet ne visi žmonės tai žino. Jiems nekainuoja niekas, nei projektavimo darbai, nei kitkas. Tai irgi pagalba, nes apšildžius būstą sumažėjo šildymo išlaidos“, – sake ji.
A. Adomavičienė tikino, kad dėl rudens yra sunerimę ne tik žmonės, bet ir organizacijos, teikiančios jiems paramą. Nevyriausybininkai bijo, kad patys nesugebės susimokėti sąskaitų už šildymą ar elektrą.
„Yra krizių centrai, nakvynės namai, kurių taip pat laukia sąskaitos už šildymą, o ten gyvena ir paslaugas gauna tie, kurie tikrai negali padėti išlaikyti šių pastatų. <...> Sunerimę ir žmonės, bet masinio kreipimosi dar nėra, nors jau laukiama. Manau, kai pradės plūsti tai visur, į valgyklas, prie maisto davinių.
Yra organizacijų, kurios gali padėti iškart, bet tokių nėra daug ir jų resursai nėra begaliniai, todėl žmonės, supratę, kad susidūrė su finansiniais nepritekliais, turėtų kreiptis į savivaldybę. Pagalba yra įvairi, tai arba vienkartinė išmoka arba šildymo kompensacija, periodinės išmokos. Dažnai problema, deja, būna, kad pačios savivaldybės labai apriboja, kam jos teikia pagalbą ir kokia ji turi būti dydžio, nors įstatyme nėra tokių apribojimų“, – pasakojo A. Adomavičienė.
Ji sako, kad žmonės nerimauja, kad ateinantis ruduo gali būti panašus į pirmąjį karantiną, kai daugelį žmonių ištiko šokas, daug kas neteko darbų.
„Vaikai namuose, pajamos sumažėjo, biudžetai nebesusibalansavo, tai tuomet tikrai žmonių, kurie kreipėsi pagalbos, padaugėjo. Buvo tikrai sunku, nes daug kas apribota, pinigų stigo, žmonės buvo ištikti šoko, ypatingai pirmus mėnesius. O ateinanti krizė, jau dabar kelia daug nerimo, manau ji nebus lengva, deja“, – kalbėjo Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė.
Skurdžiausiems kainų augimas yra žiaurus
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad žmonės Lietuvoje yra gerai išmokę išgyventi sunkmečius, todėl banalūs patarimai, kaip taupyti jiems nepadės.
„Jei žmogus galvoja pasikeisti baldus, bet jie nėra sulūžę, o jo pajamos – didelės, tai dabar to daryti nereiktų. Nereiktų imti ir paskolos, įsipareigoti ilgam, nes nežinia, kokia bus ta ateitis, kaip kils kainos. O ir jei infliacija sumažės, tikrai nereiškia, kad sumažės kainos.
Tai tokie patarimai būtų gana paprasti, atsisakyti papildomų pirkinių, taupyti pinigus, jei yra iš ko, neimti paskolų. Tokie pamokymai yra analogiški gydytojų pamokymams nepersivalgyti ir judėti. Jie mažai ką duoda žmonėms, nors jie ir duodami. O štai patarimai konkrečiam žmogui, tai, kaip ir mediko patarimai – reikia žinoti, kaip jis gyvena, kokia šeimos sudėtis, kokios pajamos, kokie įsipareigojimai“, – kalbėjo R. Lazutka.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje, o ir šiaip, žmonės yra gana racionalūs, žino bendrus principus, moka pasitaupyti juodai dienai ir pasitaupo, žino savo situaciją.
„Akivaizdu, kad bus sunku kurį laiką, žmonės tą supranta ir be didesnių pamokymų ima ruoštis. O kas nesiruošia, tai yra gi įvairių žmonių, kitiems svarbiau, tarkime, rūkyti ar išgerti, daugeliui jų tai lieka vieninteliu gyvenimo malonumu. Svarbu yra kaip visuomenė yra pasiruošusi galimai krizei, ar yra pakankamai dėmesio, ar sulauksime pakankamai paramos. Nukentės vidurinis sluoksnis, bet jei išgyvens, o štai skurdžiausiems tas kainų augimas yra labai žiaurus.
Jei jie anksčiau gyveno nuo algos iki algos, tai dabar ta alga baigiasi ne savaite iki kitos, bet dvi. Jiems reikia ateiti į pagalbą. Gali būti ir taip, kad žmogus, kuris gavo vidutines pajamas staiga susirgo, tapo neįgalus. Čia jau turi įsijungti valstybės socialinės apsaugos sistema. Šią sritį reikia stiprinti, pritaikyti prie dabartinių sąlygų.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad sunkesni laikai tikrai ateina, bet tokios krizės, kaip išgyvenome prieš daugiau nei dešimt metų tikėtis nereiktų, nes Lietuvos ekonominė būklė visai kitokia. Gyventojų ir įmonių santaupos šiuo metu – didelės, eksportas stiprus, į Lietuvą plaukia pinigai.
Tokio masto problemų tikėtis sudėtinga, bet kažkoks ekonominis sulėtėjimas, žinoma, galimas. Tai – natūralu, nes šalys, tokios, kaip Vokietija investuos daug į energetinę nepriklausomybę, o laikas, kol bus pereita prie naujų energetinių tiekimo modelių, bus painus, tai gali iššaukti ekonomikos sulėtėjimą“, – sakė jis.
