lazutka

Socialinių reikalų ekspertas Romas Lazutka teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiai atsižvelgia į dalies gyventojų nepasitenkinimą dėl automatinio įtraukimo bei didesnės vienkartinės išmokos, tačiau sistema, anot jo, lieka neteisinga, nes valstybė visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuoja dalies gyventojų kaupimą.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Prieš šio pensijų kaupimo 1,5 proc. prisideda ir valstybė, tačiau ar tai efektyvu? Į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Artėjantis ruduo kelia nerimą visiems. Kaip ant mielių augančios elektros kainos ir dar didėsiančios ir taip didelės šildymo kainos ar dviženklė infliacija žada taupų rudenį ir žiemą. Ekspertai įspėja, kad jau laikas atsisakyti nebūtinų pirkinių, buto remontų ar paskolų. Taupyti, matyt, teks ne tik pinigus, bet ir elektrą, šildymą.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tačiau senstant visuomenei, vis mažėja darbingų asmenų, kurie galėtų uždirbti pensijas. Kaip spręsti šią problemą, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ svarstė ekonomistas Romas Lazutka.

Vyriausybė pritarė Vienišų asmenų išmokų įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų projektams. Seimui pritarus, nuo liepos 1 d. Lietuvoje atsiras nauja išmokų rūšis. Vieniši mažiausių pensijų gavėjai galės pretenduoti į papildomus 28 eurus. Nevyriausybinės organizacijos sveikina tokį žingsnį, tačiau įspėja, kad nereikėtų juo apsiriboti. Anksčiau valdžia žadėjo, kad visiems vienišiems asmenims nauja išmoka ir našlių pensija galėtų būti 42 eurai, tačiau tokio dydžio dar teks palaukti.

Viešumoje nemažai diskusijų sukėlė Europos Komisijos (EK) prognozės, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų. Tačiau nemažai žmonių užtarnauto poilsio išeiti norėtų gerokai anksčiau. Tad ką daryti, kad taip ilgai dirbti nereikėtų? Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai skirtingai atsako į šį klausimą. Viena vertus, anot jų, kuo anksčiau reikia pradėti investuoti į save, skirtingą turtą, vaikus.

Svarstantiems apie šeimos pagausėjimą šiemet teks gerokai pagalvoti, kuris laikas tam bus pats naudingiausias. Nuo to, kada bus priimti ir įsigalios jau rengiami įstatymai, priklausys, kokio dydžio ir kiek laiko vaiko priežiūros išmokas gaus mamos, tėčiai ar seneliai. Specialistai siūlo radikaliai keisti dabartinę išmokų tvarką. Pavyzdžiui, mokėti skirtingą sumą pinigų neatsižvelgiant į sukauptą stažą, kaip reikalaujama dabar, arba iš viso – visiems skirti fiksuoto dydžio išmoką.

Lietuvos ekonomika bene mažiausiai nukentėjo nuo koronaviruos pandemijos visoje Europos Sąjungoje. Užtat bedarbių skaičius pas mus buvo bene didžiausias. O Vyriausybė ne visada rinkosi tinkamas priemones bedarbių skaičių sumažinti. Todėl siūlomos rekomendacijos, kaip tai padaryti.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rinkimų sąraše ekonomistą Romą Lazutką pakeitė švietimo ekspertė Vilija Targamadzė. „R. Lazutka buvo sutikęs kandidatuoti, bet dėl asmeninių priežasčių apsisprendė likti akademinėj veikloj, bet jo socialinės politikos nuostatos ir toliau lieka programoj ir mes toliau bendradarbiaujam“, – BNS sakė socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. R. Lazutka buvo įrašytas penktu numeriu LSDP rinkimų sąraše. Susisiekti su ekonomistu BNS telefonu nepavyko.

Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo rekordiniai. Daugelis tokių pačių ar geresnių tikėjosi ir šiemet. Tačiau COVID-19 pandemija ir jos metu įvestas karantinas ekonomikos augimą sustabdė. Smuko daugelis ekonomikos rodiklių. 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.

Įsivaizduokite, ilgam susirgote, turėjote reabilitaciją, tačiau, pasirodo, jums priklausančią ligos išmoką galite gauti tik pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Iš kokių lėšų gyvensite ir gydysitės tuo metu – jūsų reikalas. Ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos tvirtinimu, tvarkai pakoreguoti daug nereikia, tačiau daliai žmonių tai būtų didelis palengvinimas.

Valdantiesiems apmokestinus bankus, stambius prekybininkus, išplėtus nekilnojamojo turto bei įvedus taršių automobilių mokesčius, į biudžetą nebus surinkta tiek papildomų pajamų, kad jų užtektų finansuoti gerovės valstybės plėtrą, sako ekonomistas Romas Lazutka.  Jis abejoja, kad situacija pagerėtų ir pridėjus gyventojų gautą naudą iš neapmokestinamojo  minimumo didinimo ir prezidento siūlymų, kurių Seimas neatmetė.

Valdžios atstovai nenuilsdami kartoja, kad kitais metais žmonės gyvens geriau. Žadama, kad mažės mokesčiai, didės atlyginimai, bus daugiau „vaiko pinigų“ ir visi galės lengviau atsipūsti. Visgi yra žmonių ir jų, pasak ekonomistų, nėra mažai, kurie jokio palengvėjimo nepajus, bet liks visuomenės paraštėse. Tai – socialines pašalpas, neįgalumo išmokas ir itin mažas senatvės pensijas gaunantys žmonės, tie, kurie neprotestuoja, bet tyliai kenčia jau daug metų.

Valdžia ketina įvesti maždaug 240–250 eurų dydžio minimalių poreikių krepšelį, parodantį, kiek žmogui reikia per mėnesį turėti pajamų, kad jis išgyventų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, šį krepšelį būtų galima taikyti jau nuo kitų metų – su juo susieti bent kai kurias išmokas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt  Socialinės nelygybės problema, panaikinus PVM lengvatą šildymui, būtų ne išspręsta, o pagilinta, sako ekonomistas Romas Lazutka. „Trečdalis gyventojų negeba apmokėti šildymo sąskaitų, šilumininkai praneša, kad nuo praeitų metų dar yra apie 100 mln. skolų. Vadinasi, kainą reikia mažinti. Tą daryti galima šiek tiek neapmokestinant, o ne atvirkščiai“, – tikina ekonomistas.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Dalį pensijos kaupti savo lėšomis, tai yra trečiosios pakopos pensijų fonduose, kol kas apsisprendė vos daugiau kaip šeštadalis pensijų sistemos dalyvių, o apklausos rodo, kad dalis gyventojų visai nežino, kokį variantą rinktis. Ekonomikos analitikas R. Lazutka prognozuoja, kad nuolat dailinamą pensijų kaupimo sistemą netrukus vėl gali tekti taisyti, o nežinantiems, ką daryti, patarimo siūlo kreiptis į savo išrinktus politikus.

Ketvirtus kadencijos metus pradėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė daugiausia energijos kreipia toliau žabodama ekonomiką žalojančias monopolijas ir korupciją, tačiau kitas ūkiui svarbias sritis tarsi palieka savieigai. Seimo narių ir ekonomistų pastebėjimu, D. Grybauskaitė trečiaisiais vadovavimo šaliai metais palaikė Vyriausybės ekonominę politiką ir nei aktyviai kritikavo politikus, nei jų pačių buvo kritikuojama. Lygiai taip pat politikų nesutelkė, nors tokių galimybių esą turėjo.

Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Be to, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc., to taip pat nebūtina nurodyti ant pakuotės. Mėsa, pienas, kiaušiniai – GMO bombos? „Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO.

Pensinis amžius turėtų būti ilginamas ne mechaniškai, o lanksčiai, kad žmonės galėtų pasirinkti jiems priimtinesnį variantą - dirbti ilgiau ir gauti didesnę pensiją ar atvirkščiai, teigia Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. „Būtų gerai, kad žmonės ilgiau dirbtų, bet kad nebūtų pašalinių neigiamų poveikių ir kad būtų geresnis tokio pailginimo rezultatas. O jis gali būti geresnis, jeigu mes ne visiems mechaniškai ilgintume, bet tai darytume lanksčiai.

Panevėžio apygardos teismas kadaise Rokiškyje gyvenusį panevėžietį Vygandą Šimkų (44 m.) pripažino kaltu dėl prieš daugiau kaip 15 metų įvykdytos žmogžudystės. Nušovė „gąsdindamas“ Už dar 1996 metų kovo pabaigoje paleistus šūvius V. Šimkui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o prie jos prijungti 5 metai dar neatbūtos nelaisvės. Tad buvęs kadaise garsios Šiferinių gaujos narys pataisos namuose praleis dar 20 metų.

Šiandien dirbantis lietuvis privatiems pensijų fondams sumoka mažiausiai du kartus. Šitaip teigia socialinių mokslų daktaras profesorius Romas Lazutka. Skaičių ekvilibristika Baigiantis metams visu balsu prabilo Lietuvoje veikiantys privatūs pensijų fondai. Jie pasigyrė, kad nuo pensijų reformos 2003–iaisiais pradžios iki 2010 m. lapkričio mėn. pabaigos iš viso sukaupė 3,75 mlrd. Lt, o papildomus 32,01 mln.

Per didelė ir vis didėjanti skolų našta gali privesti mūsų valstybę prie bankroto. Kaip atrodytų bankrutavusi Lietuva? Kaip vyktų ši visiems piliečiams skaudaus įvykio procedūra? Apie tai, kaip bankrutuoja valstybės, aiškino du profesoriai Romas Lazutka ir Rimantas Rudzkis. Profesorius R.Lazutka patikino, kad valstybės, skirtingai nuo įmonių, bankrutuoja kiek kitaip. Anot jo, kai įmonė bankrutuoja, pasikeičia jos savininkai.

Statistikos departamentas pažėrė naujų nerimą keliančių duomenų apie smarkiai išaugusį emigracijos mastą, gimstamumo ir Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą. Dar baisiau, kad specialistai sako: priežastys, dėl kurių atsirado tokios tendencijos, nedings dar labai ilgai. Naujausias oficialus Lietuvos gyventojų skaičius, remiantis Statistikos departamentu, - 3 mln. 281,4 tūkst. Tai - rugpjūčio pradžios duomenys. Vien šiais metais mūsų sumažėjo net 47,6 tūkst.

Užuot karpiusi ir taip mažas bedarbių pašalpas, valdžia galėtų pakelti mokesčius turtingiesiems. Taip mano ekonomistas Romas Lazutka, rašo "Balsas.lt savaitė". Valdžia, maksimalią bedarbio išmoką sumažinusi iki 650 litų, elgiasi labai neapgalvotai, nes dėl tokių sprendimų labiausiai nukentės kvalifikuoti, didesnes įmokas „Sodrai“ mokėję žmonės, todėl daug sutaupyti irgi nepavyks. „Niekur pasaulyje taip nedaroma. Bedarbio pašalpos turi būti siejamos su buvusia alga.