Per didelė ir vis didėjanti skolų našta gali privesti mūsų valstybę prie bankroto. Kaip atrodytų bankrutavusi Lietuva? Kaip vyktų ši visiems piliečiams skaudaus įvykio procedūra? Apie tai, kaip bankrutuoja valstybės, aiškino du profesoriai Romas Lazutka ir Rimantas Rudzkis.
Profesorius R.Lazutka patikino, kad valstybės, skirtingai nuo įmonių, bankrutuoja kiek kitaip. Anot jo, kai įmonė bankrutuoja, pasikeičia jos savininkai. Tarkime, kas nors nuperka gerokai nuvertėjusias įmonės akcijas ar visą jos turtą. Blogiausiu atveju bankrutavusi įmonė restruktūrizuojama ar likviduojama.
O valstybės bankrotas vyksta kiek kitaip. R.Lazutka paaiškina: „Būna, kad valstybė praneša kreditoriams, kuriems išplatino savo obligacijas, jog finansiškai nepajėgi jų išpirkti. Tada ta valstybe niekas nepasitiki, neskolina. Taip buvo ir Argentinai, ir Rusijai. Tačiau praeina 10-20 metų. Viskas užsimiršta ir vėl pradeda skolinti".
Kentės gyventojai
R.Lazutkos paaiškinimas paguodos nesuteikia. Argentina ir Rusija yra didelės, naudingųjų iškasenų telkinių turinčios valstybės, o Lietuva - maža. Galų gale kaip gyvena bankrutavusios valstybės gyventojai tuos 10-20 metų? Juk 20 metų - tai pusė darbingo žmogaus gyvenimo. Štai šiems Lietuvos žmonėms, jei valstybė bankrutuotų, profesorius R.Lazutka negali pažadėti jokių iliuzijų.
Profesoriaus teigimu, bankrutavusi Lietuva negalėtų vykdyti įsipareigojimų gyventojams, pritrūktų pinigų apmokėti už jų teikiamas paslaugas.
„Suirutė gali kilti. Dažnai keistųsi valdžios", - neslepia R.Lazutka.
Ar šalis būtų išparduota?
Ar kiltų grėsmė, kad prasiskolinusios Lietuvos skolas perpirktų kita valstybė? Tarkime, Rusija? R.Lazutka taip nemano. Mat jei Lietuvos valstybė pati nepajėgtų išpirkti savo obligacijų, jos būtų ne kažin kiek tevertos. Jas įsigijęs kitas pirkėjas finansiškai rizikuotų.
Kita vertus, turtingas Lietuvos valstybės obligacijų įsigijėjas juk nebūtinai turi vadovautis tik finansine logika. Juk galima vadovautis politine logika - „nusipirkti" Lietuvą, kad ji vėl atsidurtų įtakos zonoje. Kitas pavojus - Lietuva už skolas gali atiduoti kreditoriams dar likusį savo turtą. Tiesa, skolinimosi sutartyse tai nebuvo numatyta, bet, anot R.Lazutkos, valstybė, ieškodama išeities, gali imtis papildomo privatizavimo.
„Juk ir dabar, kai savivaldybių biudžetai deficitiniai, miestų valdžios kalba, kad reikia kažką parduoti. Kaip prasigėrusieji ieško pinigų paskutiniam buteliui. Ir Vilniaus savivaldybė ketino parduoti savo pastatą, o paskui jį nuomotis", - aiškino R.Lazutka.
Kitas bankrutavusios valstybės kapstymosi būdas - parduoti dalį savo teritorijos. Profesorius priminė, kad prasiskolinusiai Graikijai jau buvo pasiūlyta parduoti vieną Viduržemio jūros salą.
R.Lazutka neabejojo, kad bankrutavusi Lietuva jau negalės kalbėti apie rimtesnį politinį savarankiškumą ar politinę įtaką. Juk turtingosios Danijos balsas daug svaresnis nei Lietuvos.
Pensijos aukojamos
O kas lauktų Lietuvos gyventojų? R.Lazutka prognozuoja, kad bankrutavus valstybei jos gyventojų lauktų dar didesnis nuskurdimas. Įmonės, gaminančios ar teikiančios paslaugas vietos rinkai, imtų užsidarinėti, nes pritrūktų mokių pirkėjų. Negamintų, nes negalėtų parduoti. Jei visai negamintų ar maksimaliai sumažintų gamybą, dar padaugėtų bedarbių.
„Tai uždaras ratas. Valstybės nemokumas būtų nurašomas žmonių sąskaita. Valstybė nesugebėtų išmokėti algų biudžetininkams - mažintų jų etatus. Nesugebėtų išmokėti pensijų - mažintų pensijas. Sumažėtų studijų krepšelių, sumenktų medicinos paslaugos. Tai - defektuota demokratija. Jau dabar, jei neturėtume skolų, galėtume 2-3 mlrd. litų išleisti pensijoms didinti. Lenkijoje pensijos didesnės trečdaliu nei pas mus. Graikai per metus 14 pensijų gauna ir tai išėjo į gatves", - pastebi R.Lazutka.
Suveiks savisauga?|
Profesorius Rimantas Rudzkis mano, kad iš bedugnės reikia kapstytis patiems.
„Nors dabar visi galvoja, kad savaime viskas susitvarkys, bet kai supras, jog savaime nesusitvarko, prabus savisaugos instinktas, - prognozavo R.Rudzkis. - Nors yra tokių atvejų, kai šalys bankrutuoja".
O ką darytume, jei ir Lietuva atsidurtų tarp bankrutavusių šalių? Profesorių R.Rudzkio ir R.Lazutkos prognozės šiuo atveju sutampa: „Lietuva paskelbtų esanti nemoki, o kreditoriai tartųsi. Įsikištų Tarptautinis valiutos fondas, keltų mums griežtus reikalavimus. Dalį skolų paprastai nurašo, o kitas restruktūrizuoja. Kreditorių klubas pradeda derybas, kaip nukelti skolų mokėjimą mainais už griežtesnius įsipareigojimus".
Tad su bankrutavusia valstybe jau žaidžiama kaip daug riebių kačių su liesa pele?
R.Rudzkis atsako: „Kreditoriai pageidautų, kad Lietuva nešvaistytų pinigų, o tai paveiktų visas socialines išmokas. Gali pareikalauti, kad būtų devalvuojamas litas. Tarkime, trisdešimčia procentų. Atitinkamai sumažėtų žmonių santaupos, algos, pensijos. Visiems tai atsilieptų. Reikia tvarkyti valstybės finansų reikalus dabar.
Matyčiau kitą kelią. Reikia skatinti verslą. Bet jei jis neskatinamas, tenka veržtis diržus. Jei šiais metais paišlaidausime, kitais metais teks dvigubai susiveržti. Reikalingas Lietuvos visuomenės pertvarkymas. Susikūrėme tokią biurokratinę visuomenę! Reikėjo Saulėtekio komisijai leisti normaliai dirbti. Pašalinti tas biurokratines užtvaras, kad verslas lengviau atsipūstų. Jei nesugebame apsivalyti, nė viena kontroliuojančia institucija nesumažėjo, nors turime 150 kontroliuojančių institucijų, belieka tik veržtis diržus".
kalbino Olava STRIKULIENĖ
