„Buvo dvi pagrindinės grupės gyventojų, kurie skundėsi – tai automatinis įtraukimas, kai žmonės nespėja susigaudyti ir ne visi domisi tomis tvarkomis, kai kurie pastebėdavo, tik kai gaudavo algą ir ji būdavo mažesnė. (...). O antras dalykas, buvo nusiskundimų, kai žmonės sukaupė ne tiek daug, keletą tūkstančių ir jie negali atsiimti visos sumos, o tik rinktis periodinę išmoką ir jos būdavo paprastai mažos, apie 20 eurų per mėnesį“, – BNS sakė ekonomistas.
Visgi, R. Lazutkos teigimu, sistema „nėra vykusi“, nes valstybė ją finansuoja, tačiau dalyvauja ne visi. Anot jo, valstybės subsidijų neturėtų būti, nes tai privati sistema.
„Dalyvauja ne visi, o valstybė yra mokesčių mokėtojai, tai vieni mokesčių mokėtojai subsidijuoja kitiems antros pakopos pensiją, nors nebūtinai tų, kurie nedalyvauja, algos yra didesnės. Dalyvauti kaip tik sunkiau tiems, kurių mažos algos“, – sakė R. Lazutka.
„Jei jau yra įsitikinimas, kad sistema reikalinga, naudinga žmonėms ir valstybei, tai tada reikėtų ir sakyti, kad visi įtraukiami privalomai. Bet to irgi nedaroma, tai valstybės finansavimas iš biudžeto dalies gyventojų, kurie dalyvauja, nėra pagrįstas. Paprastai, kai valstybė moka, tai remia skurstančius, o čia yra labai įvairūs“, – kalbėjo jis.
Ekonomisto vertinimu, jau kaupiantys pensijai gyventojai turėtų turėti galimybę stabdyti įmokų mokėjimą ilgiau nei vieneriems metams.
„Yra numatyta, kad metus gali pasiimti žmonės atostogų nemokėti įmokų, bet kitiems gali būti 20 metų sunku mokėti ir žmonių gyvenimas labai keičiasi, galėjo būti ir patys savanoriškai įsirašę, kol jauni, neturėjo šeimos, gyveno su tėvais, paskui sukuria šeimą, ima būsto paskolas, gyvena nuo algos iki algos, bet jie tada jau negali sustabdyti. Reikėtų leisti žmonėms sustabdyti įmokų mokėjimą, jeigu jie nebenori, o, pavyzdžiui, kai išmoka būsto paskolas, lieka koks 15 metų iki pensijos, jie vėl galėtų grįžti“, – teigė R. Lazutka.
Ministerija siūlo sukaupusiems iki 10,8 tūkst. eurų leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Sukaupusiems 5,4–10,8 tūkst. eurus nebeliktų privalomų periodinių išmokų.
Pasak R. Lazutkos, pinigų pasiėmimas yra keblus, nes tai nėra vien tik pačių dalyvių pinigai.
„Ilgą laiką tai buvo iš „Sodros“ pervedama ir dėl to buvo mažesnės dabartinių pensininkų pensijos. (...) Leisti kada nori atsiimti yra keblu, net ir kai atsiimdavo iki 5 tūkst., o dabar iki 10 tūkst. – tai gali bet kas, kuris nedalyvavęs, paklausti, o kodėl iš mano mokesčių sumokėtų finansuojama, o kaimynas pasiima, ir pasiima ne pensijai, o gal automobiliui nusipirkti“, – teigė jis.
„Kadangi privati pensija, reikėtų žmonėms leisti pasirinkti, kada jie kiek nori kaupia ir nefinansuoti kitų mokesčių mokėtojų pinigais. Čia esminiai pakeitimai, kurie dalyvių skaičių gal ir sumažintų, bet tai būtų tie, kuriems riekia, nori ir turi iš ko kaupti“, – pridūrė ekonomistas.
Jis pabrėžė, jog valstybės pareiga gerai tvarkyti pirmą pakopą, kurioje yra socialinė apsauga.
„Čia nėra socialinė apsauga, nes nėra jokio įsipareigojimo, kad anuitetai bus tam tikro dydžio, kad jie nenuvertės, niekas neprisiima tos rizikos“, – BNS sakė R. Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė numatyti lankstesnes sąlygas naujai į antros pakopos pensijų fondus įtrauktiems žmonėms – atsisakę dalyvauti pensijų kaupime jie pakartotinai būtų kviečiami tik vieną kartą, be to, per pirmus tris mėnesius jie galėtų nuspręsti pasitraukti iš sistemos.
Siūlymai bus teikiami Vyriausybei, o po to – Seimui, kuris turėtų juos svarstyti pavasario sesijoje.
