Šiandien dirbantis lietuvis privatiems pensijų fondams sumoka mažiausiai du kartus. Šitaip teigia socialinių mokslų daktaras profesorius Romas Lazutka.
Skaičių ekvilibristika
Baigiantis metams visu balsu prabilo Lietuvoje veikiantys privatūs pensijų fondai. Jie pasigyrė, kad nuo pensijų reformos 2003–iaisiais pradžios iki 2010 m. lapkričio mėn. pabaigos iš viso sukaupė 3,75 mlrd. Lt, o papildomus 32,01 mln. Lt fondai jau išmokėjo pasitraukusiems (į pensiją išėjusiems ar mirusiems) dalyviams – iš viso 3,78613 mlrd. litų.
Toliau pateikiama dar pora įspūdingų skaičiukų. Esą nuo 2003 m. iki 2010 m. “Sodra" į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose pervedė iš viso 3,577 mlrd. litų. O patys pensijų fondai iki lapkričio pabaigos uždirbo 209,13 mln. litų. Pastaroji formuluotė suraityta taip, kad būtų kuo mažiau aišku, per kokį laikotarpį toks iš pirmo žvilgsnio didelis pelnas buvo uždirbtas. Ir tik pasinagrinėjus atidžiau tampa aišku – nuo tų pačių 2003–iųjų. Nuo reformos pradžios.
Linksmoms šventėms ir taip džiugiai nusiteikusiems Lietuvos gyventojams privatūs pensijų fondai parengė ir dar vieną staigmeną, kuri gyventojus lyg ir turėtų dar labiau pradžiuginti. Fondai pasiskelbė, kad dalį iš “Sodros" gautų pinigų investavo į mūsų Vyriausybės leidžiamas obligacijas.
„Pensijų fondai gautas lėšas privalo išskaidyti taip, kad žmonės gautų didžiausią naudą, palyginti su prisiimta rizika. Dalį lėšų jie gali investuoti ir į Lietuvos Vyriausybės obligacijas. Paprastai Vyriausybės išleistas obligacijas tarptautinėse rinkose išperka užsienio bankai – tai reiškia, kad palūkanas mokame svetimiems. Pensijų fondų investicijos į Vyriausybės obligacijas grąžina palūkanas į Lietuvą, jos tenka žmonėms, kurie taupo senatvei", – gerąją investavimo į mūsų Vyriausybės vertybinius popierius pusę “Respublikai" atskleidė pensijų fondams atstovaujantis viešųjų ryšių specialistas Ernestas Naprys.
Katučių pensijų fondams ploja ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). „Jei Vyriausybė platina vertybinių popierių emisijas tikėdamasi vėliau juos supirkti, reikėtų manyti, kad tai valstybei yra naudingiau nei skolintis iš komercinių bankų ar užsienio rinkose, nepaisant to, kas vertybinius popierius superka. Investicijos Lietuvoje neapsiriboja Vyriausybės vertybiniais popieriais – investuojama ir į įmonių akcijas, o tai skatina Lietuvos ūkio augimą", – E.Napriui antrino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė.
Sumokame du kartus
Anot R.Lazutkos, privatūs pensijų fondai daug išleidžia viešiesiems ryšiams ir reklamai, kad tik būtų žinomi, kad būtų sudaryta geresnė nuomonė apie jų veiklą. “Atkreipkite dėmesį, kad visi tie dalykai daromi ne iš kur kitur, o iš "Sodros" pervestų pinigų. Ypač iš jų buvo smarkiai reklamuojamasi prieš kelerius metus, kai fondams reikėjo visuotinio žinomumo", – teigė profesorius.
Tačiau realybė, anot jo, yra daug juodesnė. Gal net – visiškai juoda. “Užtenka panagrinėti vieną skaičių. „Sodra" privatiems pensijų fondams pervedė 4 mlrd. litų, o fondai iš jų per septynerius metus tesugebėjo uždirbti 200 mln. litų. Vos 0,5 proc. Apverktinas skaičius. Net jei “Sodra" būtų tuos pinigus padėjusi kaip terminuotąjį indėlį su mažiausiomis 2 proc. metinėmis palūkanomis – ir tai efektas būtų buvęs keturiskart didesnis. O juk buvo metas, kai terminuotųjų indėlių palūkanos siekė beveik 10 proc.", – dėstė socialinių mokslų daktaras.
Tačiau, R.Lazutkos tvirtinimu, ir tai dar ne viskas. „Šiais laikais vos pusę procento per septynerius metus siekiantis pelnas – joks uždarbis. Jei toks ir galėjo būti, jį visą suvalgė infliacija, kuri 2003–2010 m. svyravo nuo 1,2 proc. (2004 m.) iki 11,1 proc. (2008 m.)", – sakė pašnekovas.
Bet ir čia, profesoriaus tikinimu, tėra tik daigeliai. „Iš to vadinamojo prieaugio reikėtų atimti ir tuos pinigus, kurių neteko dabartiniai pensininkai. Jeigu milijardai iš “Sodros" kišenės nebūtų buvę pervesti į privačių pensijų fondų sąskaitas, pinigai būtų buvę išmokėti dabartiniams pensininkams. O dabar pensijoms valstybė skolinasi užsienio ir savose rinkose. Tuos pačius milijardus. Už kreditus visi mokame milžiniškas palūkanas. Tuo tarpu privačių pensijų fondų dalyviai sumoka dar ir dvigubai, nes fondai už „Sodros" jiems pervestus pinigus nieko neuždirbo, jų pensijos bus mažesnės nei iš valstybinio socialinio draudimo fondo nepasitraukusių tėvynainių, bet nuo atlyginimų valstybė vis tiek atskaičiuoja sumas paskolų palūkanoms mokėti", – pasakojo R.Lazutka.
Situacija, kai iš „Sodros" pervestų pinigų fondai perka mūsų Vyriausybės obligacijas, o palūkanas už paskolas moka tie patys privačių pensijų fondų dalyviai, R.Lazutkai išvis primena anekdotą.
„Įsivaizduokite situaciją, kai žmogus paima paskolą banke už 8 proc. metinių palūkanų tam, kad padėtų indėlį tame pačiame banke už 2 proc. metinių palūkanų. Tikrovėje mažų mažiausiai tokį žmogų pavadintume pamišusiu. Bet mūsų valstybė elgiasi panašiai. Atiduoda privatiems fondams pinigus už dyką, kad po to juos pasiskolintų už dideles palūkanas. Jas sumokame visi mes", – stebėjosi profesorius.
Kam tai naudinga?
Pasak R.Lazutkos, toks privačių pensijų fondų modelis, koks taikomas pas mus, daugiau niekur kitur pasaulyje, išskyrus Pietų Ameriką, neegzistuoja. „Bandyta jį įsiūlyti Vakarų Europai, netgi Jungtinėms Valstijoms, tačiau šios šalys tokio modelio atsisakė", – tvirtino profesorius.
Jo nuomone, modelis galėtų veikti, jei „Sodros" biudžetas būtų perteklinis. “O dabar esame priversti elgtis keistai. Privatiems fondams atiduodame pinigus, iš kurių jie išlaiko savo struktūras, neaišku, kaip pinigus investuoja, o patys tuos pačius milijardus skolinamės ir skolų pavidalu užkrauname ateities kartoms", – sakė profesorius.
„Kam buvo reikalingi privatūs pensijų fondai? Pirmiausia – tiems, kas jiems vadovauja ar yra jų savininkai. Menu, praėjusiame amžiuje fondų idėją aktyviausiai stūmė Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Fondus įkurti nutarta 2000–aisiais prie valstybės vairo stojus praėjusios kadencijos Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. Tuomet jo patarėja buvo A.Morkūnienė. Dabar ji – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, uoliai ginanti privačių pensijų fondų interesus", – prisiminė R.Lazutka.
Paklaustas, ar profesoriui niekad nebuvo kilęs klausimas „kas galėtų paneigti?", R.Lazutka atsakė neigiamai. Tačiau profesorius neabejoja, kad privatūs pensijų fondai yra didžiulė žala Lietuvai, todėl sistemą reikėtų peržiūrėti.
Vidmantas UŽUSIENIS
