Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikia užsiimti žmonių švietimu, skatinti nepirkti per daug maisto produktų, o jų nesuvartojus atiduoti kitiems.
Išmetami geros kokybės produktai
Grupės „Maisto atiduotuvė“ įkūrėja Justė Janovičiūtė teigė, kad švaistymo problema yra milžiniška ir su tuo reikia kovoti.
„Maisto atiduotuvę sukūriau iš intencijos, kad dalintis visada lengviau, negu prašyti. Pagrindinis tikslas buvo pabandyti prisidėti prie gero, valgomo maisto išmetamo kiekio mažinimo ir padėti žmonėms. Nuo pat vaikystės artimoje aplinkoje mačiau kaip smagu yra dalintis, ir tai, manau, paskatino pabadyti suburti bendruomenę, kurioje žmonės galėtų laisvai dalintis maisto produktais“, – kalbėjo J. Janovičiūtė.
Ji pasakojo, kad įkūrus grupę teko susidurti su stigma – žmonės neskubėjo dalintis maisto produktais.
„Grupės įkūrimo pradžioje susidurdavau su nuomone, kad žmonėms bus gėda dalintis maisto produktais. Tai mane liūdino, tačiau gyliai širdyje tikėjau, kad pavyks surasti bendraminčių, kuriems kaip ir man, dalinimosi idėja bus artima“, – atkreipė dėmesį J. Janovičiūtė.
„Maisto banko“ duomenimis, 2020 metais buvo surinkta ir išdalinta beveik 8 tūkst. tonų maisto, kurių vertė siekė 13,2 mln. eurų. Per mėnesį paramą gauna 143 tūkst. žmonių.
68 proc. viso pernai surinkto ir išdalinto maisto buvo nuo išmetimo išgelbėti maisto produktai. Didžiausią dalį, 58 proc. sudarė iš prekybos tinklų surinkti paskutinę dieną galiojantys maisto produktai bei neparduoti vaisiai ir daržovės.
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė kalbėjo, kad kasmet yra iššvaistomos tonos valgyti tinkamo maisto.
„Skaičiuojama, kad pasaulyje iššvaistoma net trečdalis viso pagaminto ir užauginto maisto. Kiek jo prarandama Lietuvoje, atsakyti sunku, nes nėra atliktų išsamių tyrimų. „Maisto bankas“ kasmet nuo iššvaistymo išsaugo vis didesnius kiekius vartoti dar tinkamo maisto. Praėjusiais metais išgelbėto maisto kiekis buvo šiek tiek didesnis nei 5,3 tūkst. tonų, šių metų tikslas – išgelbėti 6 tūkst. tonų maisto ir panašu, kad šį tikslą pasieksime“, – pasakojo M. Petronytė.
Ji teigė, kad „Maisto bankas“ surenka parduoti nebetinkamus produktus ir juos perduoda labdarai.
„Priimame bandomuosius ir eksperimentinius (vartoti saugius) gaminius, maisto produktus su netinkamu ženklinimu, neprekinės išvaizdos produkciją, perprodukciją, šalutinius gamybos produktus, produktus su pažeistomis išorinėmis ar sezoninėmis, proginėmis pakuotėmis.
Taip pat dėl klaidų transportavimo grandinėje tikslo nepasiekusius maisto produktus, taip pat produktus, kurių galiojimo terminas „geriausias iki” yra pasibaigęs, tačiau pagal galiojančius teisės aktus juos dar kurį laiką galima perdavinėti labdarai“, – atkreipė dėmesį komunikacijos vadovė.
Ji pabrėžė, kad žmonės nėra išrankūs ir džiaugiasi gavę bet kokią paramą.
„Paramą gaunančiųjų žmonių poreikiai labai skirtingi, tačiau žmonės visada džiaugiasi gavę bazinių produktų (miltų, aliejaus, duonos), visada džiugina vaisiai, daržovės. Prieš šventes gauname užklausų ir dėl saldumynų, kuriais stokojantieji norėtų pradžiuginti savo vaikus ar pagardinti šventinį stalą“, – komentavo M. Petronytė.
Dalijamasi įvairaus tipo maisto produktais
Grupėje „Maisto atiduotuvė“ žmonės dažniausiai dalinasi ilgai galiojančiais produktais, tačiau kartais kviečia pasiimti ir įvairių skanumynų.
„Dažniausiai žmonės dalinasi konservuotais maisto produktais, uogienėmis, medumi. Taip pat ilgai galiojančiais: makaronais, kruopomis, kava, arbata, prieskoniais, saldainiais, kūdikiams skirtais mišinėliais. Žinoma, pasitaiko ir tokių, kurie atiduoda ir įmantriausių tortų, ir namų gamybos mėsainių“, – užsiminė J. Janovičiūtė.
Ji pasakojo, kad grupėje atiduodami produktai skiriasi skirtingu metų laiku – po švenčių dalinamasi ir gaminiais.
„Po didžiųjų metų švenčių padaugėja norinčių pasidalinti pagamintu maistu – įvairiais pyragais, mėsos gaminiais. Vasarą ir rudenį padaugėja atiduodančių užaugintą daržovių ir vaisių derlių“, – kalbėjo įkūrėja.
J. Janovičiūtė užtikrina asmenų anonimiškumą, bet vis daugiau žmonių kreipiasi savo vardu.
„Grupės įkūrimo pradžioje daugiau žmonių apie turimą maistą rašydavo man, kaip administratorei, su prašymu paskelbti apie jų norą pasidalinti, bet išlikti anonimiškais. Šiai dienai, vis dažniau žmonės įkelia informaciją patys, savarankiškai. Tai rodo, kad žmonės drąsėja, laisvėja“, – džiaugėsi J. Janovičiūtė.
Nepaisant kilniaširdiškos idėjos, kartais pasitaiko ir nesąžiningų žmonių – jie būna pašalinami iš grupės.
„Retkarčiais pasitaiko žmonių, kurie apgaulės būdu bando išvilioti pinigų, tačiau akyliausių grupės narių dėka tokius apsišaukėlius pavyksta greitai atpažinti ir išmesti iš grupės. Grupėje yra nustatytos aiškios taisyklės, kurias rekomenduoju perskaityti prieš įstojant į grupę. Viena jų – patyčios ir įžeidinėjimai grupėje netoleruojami. Jeigu žmogus taisyklių nesilaiko, yra išmetamas iš grupės“, – pasakojo įkūrėja.
„Maisto banko“ duomenimis, daugiausia yra išsaugojama vaisių ir daržovių.
„Daugiausiai nuo iššvaistymo išgelbėjama ir išdalinama vaisių bei daržovių (net 34 proc.). Toliau rikiuojasi duonos ir pyrago gaminiai (22 proc.), pieno produktai (16 proc.). Gelbėdamas šiuo produktus „Maisto bankas“ ne tik prisideda prie taršos mažinimo, tačiau ir turi puikią galimybę padėti stokojantiems žmonėms suformuodamas jiems visavertiškus paramos krepšelius“, – kalbėjo M. Petronytė.
Didžiausias kiekis maisto produktų yra surenkamas iš prekybos vietų, maistą taip pat aukoja ir visuomenė.
„Maisto banko“ savanoriai kiekvieną dieną vykstą į daugiau nei penkis šimtus parduotuvių iš kurių surenka neparduotus, paskutinę dieną galiojančius maisto produktus. Todėl būtent iš prekybos vietų surinktas maistas ir sudaro didžiausią kiekį, toliau rikiuojasi gamybos įmonės, ūkininkai, augintojai, HoreCa. Prie nuo iššvaistymo išgelbėto maisto prisideda ir visuomenės paaukotas ilgo galiojimo maistas, jis sudaro 3 procentus visos per metus išdalinamos paramos“, – teigė komunikacijos vadovė.
Darbai nestoja, reikia savanorių
Pandemija darbų nesustabdė, „Maisto bankas“ veikė dar intensyviau nei prieš tai.
„Pandemijos metu „Maisto bankas“ dirbo ir dirba dar intensyviau, nei įprastai. Siekdami išvengti žmonių susibūrimų ir kontakto, didinome paramos dalinimo punktų skaičių, visus praėjusius metus senjorams paramą vežiojome į namus, surinkinėjome atlikusį maistą iš tuo metu užsidariusių mokyklų ar darželių valgyklų, dirbti negalėjusių kavinių ir restoranų“, – užsiminė M. Petronytė.
Jos nuomone, su nauja situacija „Maisto bankas“ susitvarkė sėkmingai, paramos tiekimas nenutrūko.
„Užsidarius daliai mūsų remiamų organizacijų siekėme, kad parama jų globojamiems žmonėms nenutrūktų, todėl atvykę į rajonus paramą dalindavome tiesiai iš autobusiuko. Visų šių veiklų užtikrinimui reikėjo didelio būrio savanorių ir daugiau finansinių resursų. Pandemija ne menkas išbandymas, tačiau ji parodė, koks efektyvus „Maisto bankas“ gali būti krizinėse situacijose“, – džiaugėsi komunikacijos vadovė.
Ji komentavo, kad „Maisto bankui“ savanorių trūksta, jų labiausiai reikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Maisto bankui“ nuolatos reikia savanorių, kurie galėtų vairuoti autobusiukus ar padėti sandėliuose rūšiuojant ir skirstant maistą darbo metu. Šiuo metu didžiausią savanorių stygių jaučiame Vilniuje ir Kaune“, – teigė M. Petronytė.
J. Janovičiūtės nuomone, žmonės turėtų patys kreipti didesnį dėmesį ir nešvaistyti maisto.
„Maisto švaistymas šiomis dienomis yra didelė problema ir norint tai sustabdyti reikėtų pradėti pirmiausia nuo savęs. Manau, kad vienas iš paprasčiausių sprendimo būdų mažinant maisto švaistymą – pirkinių krepšelio planavimas. Prieš einant į parduotuvę svarbu kruopščiai apmąstyti, kokių maisto produktų prireiks gaminamiems patiekalams, ir taip nepririnksime į krepšelį „per daug“, – užbaigė J. Janovičiūtė.
