Metų pabaiga labdaros akcijų rengėjams virsta karščiausiu darbymečiu – apeliuodami į žmonių norą ir poreikį būti geresniems, jie rengia vis daugiau renginių. Miestų aikštėse ir gatvėse garuoja karšta sriuba, nešini dovanomis įvairių organizacijų atstovai lanko globos namuose gyvenančius vaikus ir senelius, televizijos laidose šmėkščioja liūdni sergančių vaikų veidai.
Tačiau vis didėjantis tokių akcijų skaičius kai kuriems sukelia priešišką reakciją. Tarpusavyje konkuruoti pradedančios organizacijos mažina žmonių pasitikėjimą jomis.
Labdaringų renginių bumas
Nors lietuviai nuolat dejuoja dėl juos užgriuvusių sunkumų, kalėdinių labdaros akcijų rengėjai džiaugiasi, kad norinčiųjų aukoti atsiranda vis daugiau. Tiesa, vargu ar taip yra dėl išsipūtusių piniginių. Veikiau dėl to, kad žmonės pamažu tampa supratingesni, labiau atjaučia tuos, kuriems gyvenimas pašykštėjo vienų ar kitų dalykų. Žinoma, prie visuomenės geranoriškumo nemažai prisideda ir miestuose bei miesteliuose sklandanti šv. Kalėdų dvasia.
„Aukojimas neretai susijęs su tradicijomis. Lietuvoje jų kol kas nedaug, o viena stipriausių ir yra kalėdinių labdaros akcijų tradicija“, – sakė interneto svetainės www.aukok.lt projektų vadovė Rūta Makauskienė. Jai pritaria ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ lėšų paieškos ir komunikacijos vadovė Laura Narbutaitė-Bilotienė.
„Kalėdos mūsų visuomenėje asocijuojasi su gerumu. Todėl ir nevyriausybinės organizacijos, kurios rūpinasi socialiai jautriomis žmonių grupėmis, ir įvairios paramą siūlančios įmonės aktyviau veikia būtent šiuo laikotarpiu. Aišku, labdarą ir paramą teikiančios organizacijos dirba ištisus metus, ne tik prieš Kalėdas“, – kalbėjo moteris. Nuolat besirūpinančių žmonėmis organizacijų, draugijų, fondų Lietuvoje yra daug. Jų nuostata – žmonės turi aukoti ne tam, kad nuramintų širdį, o kad galvotų, kaip gali padėti šalia esančiajam visus metus.
Gausa kelia įtarimų
Graudūs pasakojimai per televiziją daugeliui išspaudžia ašarą. Tačiau kai panašius vaizdus matai kiekvieną dieną, atsiranda atsparumas. O kai kurie net ima piktintis tokia akcijų gausa. Aukotojų pasitikėjimą dar labiau mažina į viešumą išlindę kai kurių labdaros organizacijų tarpusavio nesutarimai. Kartais susidaro įspūdis, kad jos konkuruoja tarpusavyje. O juk konkurencijos šioje srityje neturėtų būti.
„Su žmonių nepasitikėjimu susiduriame kasdien. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ viešina savo skaidrumą, joje kiekvienais metais atliekamas auditas. Nepasitikėjimo priežastys suprantamos – jei žmogus aukoja didelę sumą, jis nori grąžos, t. y. įsitikinti, kam konkrečiai tie pinigai atiteko. Tačiau manau, kad svarbiausias yra pats sprendimas taip elgtis“, – sakė L.Narbutaitė-Bilotienė.
R.Makauskienė mano, kad įvairių labdaros ir paramos organizacijų ir jų rengiamų akcijų ateityje tik daugės. „Palyginti su JAV ar Europos Sąjungos šalimis senbuvėmis, aktyvių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje nedaug. Tikėtina, kad augant visuomenės pilietiškumui jų daugės“, – kalbėjo ji. Tačiau moteris taip pat pripažįsta, kad stebint labdaros akcijas neretai pasigendama aiškumo, kam tiksliai bus skirtos paaukotos lėšos, o ataskaitos dažnai nepasiekia aukotojų arba išvis neparengiamos.
Aukoja dosniau
Organizacijoje „Gelbėkit vaikus“ dirbanti L.Narbutaitė-Bilotienė mano, kad polinkis visur įžvelgti norą pasipelnyti išlikęs nuo senesnių laikų. „Ypač daug kritikos sulaukiame, kai organizuojame paramą kitose šalyse gyvenantiems vaikams. Mažai kas supranta, kad privalome tai daryti, nes esame tarptautinio tinklo dalis. Mėgstu sakyti, kad nė vienas geras darbas neliks nenubaustas. Kartais rankos svyra, bet kitą dieną keliesi ir vėl tai darai, nes žinai, kad išsikelti tikslai ir uždaviniai yra geri“, – apie darbo labdaros organizacijoje sunkumus pasakojo moteris.
Nors aukojančių žmonių skaičius auga, daugėja ir tų, kuriems reikia paramos. „Ekonomikos krizė kirto visiems. Išsilaikyti darosi vis sunkiau, todėl skatiname žmones tapti nuolatiniais aukotojais. Iš tikrųjų paramos žmonėms reikia ne tik per šventes“, – sakė L.Narbutaitė-Bilotienė. Vis dėlto lietuviai aukoja vis daugiau.
„Šiais metais geros valios žmonės portale www.aukok.lt jau paaukojo 19 proc. didesnę sumą nei per visus 2010 m. Kaip ir pernai, dosniausiai aukojama vaikams skirtiems projektams. Tiesa, tokių projektų portale yra daugiausia. Taip pat žmonės noriai remia gyvūnų globos tarnybas, aukoja sveikatos ir neįgaliųjų projektams. Vidutinė aukojama suma išaugo penktadaliu ir pasiekė 76 litus“, – džiugiai skaičius vardijo R.Makauskienė. Praėjusiais metais pinigų labdarai aukojo 61 proc. lietuvių ir vidutiniškai skyrė apie 29 Lt. Panašiai turėtų būti ir šiemet.
Politikai pinigines atveria prieš rinkimus
Labdaros ir paramos organizacijų bei fondų taikiniu tampa labiausiai socialiai jautrūs sergantys ar ypač skurdžiai gyvenantys vaikai bei vieniši senoliai. Nors dauguma akcijų yra skirtos vaikams, seneliai taip pat nelieka pamiršti. Tiesa, paramos prašyti tenka jiems patiems, siūlančiųjų atsiranda retai. „Nuolatinę paramą gauname iš didesnių organizacijų, bet patys remti niekas nesisiūlo. Kartais padeda pavieniai ūkininkai. Esame išlaikomi savivaldybės. Už buvimą globos namuose, kiek gali, moka ir patys klientai. Nesame pamiršti, bet gauname mažai. Aktyviai kuriame projektus, prašome paramos.
Organizacijų labdara ir parama yra daugiau orientuota į vaikus“, – įsitikinusi kalbėjo Kapčiamiesčio (Lazdijų r.) senelių globos namų direktorė Lina Janulevičienė.
Prieš didžiąsias metų šventes senolius džiugina tik vietos mokiniai, kurie juos aplanko ir atneša savo pačių kurtų rankdarbių. Senelių globos direktorė džiaugiasi ir tuo, nes dėmesys čia gyvenantiems ir daug gyvenimo patirties turintiems žmonėms yra ne mažiau svarbus nei drabužiai ar sriubos lėkštė. Moteris pabrėžė ir tai, kad dėmesio daugiau sulaukia ne prieš Kalėdas, o prieš rinkimus. „Politinių partijų atstovai atvažiuoja agituoti gyventojų ir atveža dovanų, puodelių su partijų šūkiais ir kt.“, – pasakojo L.Janulevičienė.
Sriubos valgė mažiau
Maltos ordino Panevėžio skyriaus vadovė Virginija Vainikevičienė taip pat pripažino, kad seneliams aukojama gerokai mažiau. Per šiais metais Panevėžyje vykusią „Kalėdinės maltiečių sriubos“ dalijimo akciją buvo surinkta rekordiškai maža suma – vos 587 Lt. Tai – mažiausia gyventojų paaukota suma nuo pat 2007 m. Nors miesto savivaldybė gyventojus kvietė koncertais ir kitomis pramogomis, liko keliasdešimt litrų neišpilstytos sriubos.
„Eidami pro šalį, žmonės gal ir aukotų, bet specialiai dėl to kojos iš namų niekas nekelia. Žmonės patys sunkiai gyvena, daug dirba ir jų visai nedomina akcijos ar renginiai“, – kalbėjo V.Vainikevičienė. Tačiau ji nemano, kad žmonės ėmė mažiau pasitikėti labdaros akcijomis. Anot jos, tą rodo rekordinės sumos, kurios surenkamos per televizijos transliacijas.
Be kasmet organizuojamų labdaros akcijų, yra ir nuolat veikiančių labdaros ir paramos fondų, kurie rūpinasi ne tik kasdieniais žmonių poreikiais, bet ir įvairiapusišku jų lavinimu. Almos Adamkienės, Vytauto Landsbergio, Mstislavo Rostropovičiaus, Lino Kleizos, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondai bei kitos panašios organizacijos skatina ir remia neeilinių Lietuvos talentų – vaikų, jaunuolių, turinčių išskirtinių gabumų muzikai, menui, mokslui, sportui, ugdymą.
Brolis Pijus Eglinas
Visuomenė yra tokia, kokia yra. Pastaruoju metu ypač jaučiamas žmonių susvetimėjimas. Šiandien žmonės visame pasaulyje išgyvena žmonijos, kaip visuomenės, krizę. Tad nieko nuostabaus, kad kiekvienas žiūri tik savo kiemo, savo reikalų ir jam neįdomu, kas vyksta už kampo. Rengdamos tokias laidas televizijos užsitikrina gerus reitingus, tačiau momentiniai gerumo proveržiai geriau nei nieko. Žmonės, kurie dalyvauja tose laidose ir kurie jas žiūri, yra auklėjami, mokomi, kad svetimo skausmo nebūna.
Juk šiandien nelaimė ištiko jį, o kitą dieną ir mums gali kas nors nutikti. Šiandien daug kalbama apie bendruomeniškumą, bet žmonių elgesys rodo ką kita. Žmonės svetimėja ne dienomis, o valandomis. Tikrai yra vargstančių žmonių. Ačiū Dievui, nėra mirštančių iš bado. Aktyviai dalyvaudamas įvairiose labdaros ir paramos akcijose siekiu parodyti draugiškumą. Įvairios organizacijos atstovauja ne tik pačios save, bet ir visą Lietuvą. Reikia padėti bent mažais dalykais.
Lietuviai – vieni iš pasyviausių aukotojų
„Charities Aid Foundation“ paskelbė valstybių sąrašą, kuris sudaromas pagal gyventojų aukas labdarai. Lietuva iš 153 šalių yra dešimtoje vietoje nuo galo. Šalys reitinguotos pagal pasaulinį aukojimo indeksą, kurį sudarant atsižvelgiama į žmonių norą aukoti, savanoriavimą, laiką, praleistą padedant nepažįstamiesiems. Pasauliniu mastu pastebėta, kad per metus pagalba jiems išaugo 2 proc., savanoriavimas – 1 proc., tačiau 1 proc. sumažėjo aukų labdaros organizacijoms.
Pagrindinės akcijos ir jų metu surinktos sumos
• „Išsipildymo akcija 2011" – daugiau kaip 2 mln. Lt
• „Už kiekvieną vaiką" – daugiau nei 0,5 mln. Lt
• „Ištiesk gerumui ranką" – daugiau nei 150 tūkst. Lt
• „McHappy Day" – daugiau nei 58,5 tūkst. Lt
E. Valionienė
