Prie jau veikiančių labdaros organizacijų prisijungus naujoms, ir šios remtinųjų nepristinga.
Panevėžio Liepų alėjos, Marijonų ir kitų gatvių gyventojai jau puikiai žino apie jų rajone įsikūrusį Pagalbos centrą. Bėdai prispaudus, žiūrėk, ir suka jo link.
„Didesnių problemų gal ir neišspręsime, bet kai kuriais atvejais žmonėms padėti tikrai galime“, – sako šio centro įkūrėja ir vadovė Valė Polchovienė.
Vienas svarbiausių centro veiklos prioritetų – parama vaikams, jų užimtumas. Tačiau nė vienas, pabeldęs į Marijonų gatvės 36 name įsikūrusio centro duris, neatstumiamas.
Užsiklos naujai
Kelioms dienoms iki Žolinės švenčių likus, Pagalbos centro duris pravėrė pagyvenusi moteris. Prisipažino jau kelios dienos vaikštanti aplink, bet vis nedrįstanti užeiti. „Turiu bėdą“, – prisipažino moteriškė ir papasakojo, kad jau seniai neišgalinti nusipirkti naujos patalynės.
Dar iš anų laikų turėtoji jau visai suplyšo, geresnė net ir dėvėtų drabužių parduotuvėse nepigiai kainuoja, o apie naują nėra ko ir šnekėti.
Kiekvieną litą skaičiuojanti menkos pensijos gavėja pasakojo bandanti verstis pati, be niekieno pagalbos, bet pasirodė, jog tai neįmanoma.
Namo buvusio bendrabučio Marijonų gatvėje gyventoja išėjo patenkinta, nešina dviem dar gana gerais patalynės komplektais.
„Šiuo atveju padėti nebuvo sudėtinga, kaip tik neseniai gavome paramos siuntą iš Švedijos, joje buvo nemažai patalynės, drabužių“, – sako V. Polchovienė.
Ponai neateina
Su „Maisto banku“ bendradarbiaujantis Pagalbos centras remia skurdžiai gyvenančias šeimas maisto produktais.
Vos paskelbus, jog viename iš Marijonų gatvės namų vargšams bus dalijami produktai, tuoj susidarė pagalbos reikalingų maždaug septynių šimtų žmonių sąrašas.
„Ponai čia neateina, tik tie, kurių kišenėse iš tikrųjų švilpauja vėjai ir kuriems kiekvienas dovanotas daiktas ar maisto produktas yra svarbus ir reikalingas“, – teigia V. Polchovienė.
Ji pamini net kelis per tuos metus buvusius atvejus, kai šiek tiek tvirčiau ant kojų atsistojusi šeima paramos atsisakė. „Ačiū, gavau darbo, dabar patys versimės“, – sakė žmonės, tikintys, jog pagaliau pavyks atsikratyti vargšų vardo.
Dažniausi Pagalbos centro lankytojai – socialinės rizikos šeimos, bedarbiai, gausios šeimos.
Štai šiomis dienomis centro savanoriai padėjo žmogui tvarkyti ir spręsti teisinius reikalus, kitam rūpintis dokumentais, reikalingais socialinei pašalpai gauti. „Ateina kartais ir kelių litų pasiskolinti. Jeigu turime, paskoliname, dažniausiai grąžina“, – sako Paramos centro vadovė.
Svarbiausia – vaikai
Paramos centrą remia labdaros organizacijos iš Švedijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų, paramą suteikia „Maisto bankas“, kiti geradariai. Tačiau miesto valdžios dėmesio prieš pusantrų metų įkurta organizacija vis dar nesulaukia.
„Iš to, ką gauname, remiame visus stokojančius, bet daugiausia dėmesio skiriama vaikams, studentams, profesinių mokyklų moksleiviams“, – sako Pagalbos centro vadovė.
Pagalbos centre dirba keletas savanorių, už labdaringą veiklą, kaip ir pati vadovė, negaunantys jokio atlyginimo.
Prie šios veiklos prisideda ir daugiau žmonių. Pagalbos centras yra pasirašęs sutartį su Panevėžio darbo birža, bendradarbiauja pagal programą „Laikinasis užimtumas“ – dviem mėnesiams įdarbinant bedarbius. Jiems atlyginimus moka Darbo birža, o žmonės labdaros organizacijoje daug gero gali nuveikti.
Ateina padirbėti ir Pataisos inspekcijos atsiųstieji, kuriems už vienokius ar kitokius nusižengimus skirta bausmė – neatlygintinai dirbti nustatytą valandų skaičių.
Apie keturiasdešimt vaikų dalyvauja Pagalbos centre esančiame Vaikų užimtumo centre. Darbo dienomis nuo 13 iki 17 valandos vaikai laiką leidžia meninės kūrybos užsiėmimuose, žaidžia, vyksta į ekskursijas, lankosi kultūriniuose renginiuose.
Kartą per dieną vaikai maitinami užkandžiais. Produktai jiems paruošti gaunami iš „Maisto banko“ bei perkami už užsienio rėmėjų skirtus pinigus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
