mafija

Tremtyje gyvenantis rusų disidentas ir buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis sekmadienį pareiškė, kad Rusiją užvaldė „mafija“, pasirodęs per Alexo Gibney dokumentinio filmo „Citizen K“, kurį vienas kritikas pavadino Vladimiro Putino valdomos šalies „karčiu portretu“, seansą Venecijoje.

Dar šių metų kovo mėnesį Seime priimtos įstatymų pataisos, dėl kurių iki gyvos galvos nuteistam žmogui po 20 metų įkalinimo suteikta galimybė prašyti teismo peržiūrėti bausmę, jau duoda savo vaisių. Vien per liepą teismo malonės sulaukė trys iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Pirmuoju ištraukusiu laimingąjį būsimos laisvės bilietą tapo 1991 metais taksi vairuotoją itin žiauriai nužudęs tuomet vos 18 metų Rimas Bražinskas.

Kauno apygardos teismo sprendimas penktadienį iš „Lapinų“ grupuotės vadeivos Laimono Lapinsko atėmė viltį anksčiau laiko išeiti į laisvę. Kauno teismas atmetė nuteistojo advokato skundą ir paliko galioti Marijampolės apylinkės teismo verdiktą, kad Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo komisijos sprendimas netaikyti L. Lapinskui lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra buvo pagrįstas.

Dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos gabenimo organizuotoje grupėje nuteistas „Agurkinių“ gaujos lyderis Saulius Velečka 2017-siais už grotų buvo pasiųstas 14,5 metų. Ši bausmė pradėta skaičiuoti nuo 2013-ųjų sausio – būtent tada S. Velečka buvo suimtas ir laukė teismo verdikto už grotų. Tad į laisvę garsios gaujos vadeiva turėtų išeiti 2027-siais. Bet nuobodžiauti už grotų dienas leidžiančiam S. Velečkai nėra kada.

Prieš daugiau kaip du dešimtmečius Klaipėdoje kalbėta, kad kai kuriuos konkurentus Gaidjurginių gaujos „galva“ Sigitas Gaidjurgis įduodavęs policijai. Nauda buvo abipusė – policija parodydavo, kad dirba, o konkurentams atsidūrus už grotų, Gaidjurginių valdžia mieste dar labiau sustiprėdavo. Ir taip elgėsi ne tik S. Gaidjurgis. Apie dvigubus Klaipėdos mafijos atstovų žaidimus rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.

Po daugiau nei metus trukusio kūrybinio darbo, dokumentikos ir faktų analizės, pokalbių su buvusiais legendinio 6-ojo kriminalinės policijos skyriaus pareigūnais, rašytojas Dailius Dargis pristato dokumentinį filmą „Pirmieji kovotojai su mafija”, nukeliantį į aršiausių šalies kriminalinių grupuočių siautėjimo laikus Lietuvoje ir nė kiek nepagražintą, pavojingą kasdienybę pareigūnų, nusprendusių stoti į žūtbūtinę kovą su mafija, rašoma Dailiaus Dargio pranešime spaudai.

Paskutinis XX a. dešimtmetis buvo itin karštas Klaipėdos nusikalstamame pasaulyje. Buvo vykdomi ne tik organizuoti nusikaltimai, bet ir virė nuožmi kova dėl „valdžios“ kriminaliniame kontekste. Ne vienos nusikalstamos gaujos vadeiva Klaipėdoje nuolat taikydavosi į vienvaldžio nusikaltėlių lyderio sostą, užimamą Sigito Gaidjurgio, tačiau nė vienam jo įveikti nepavyko. Apie Klaipėdos gaujų tarpusavio kovas plačiai rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.

„Tokią moterį įsimylėčiau iš pirmo žvilgsnio. Taip ir padariau. Vėl iš naujo įsimylėjau savo žmoną“, – taip apie savo žmoną, žinomą aktorę Valdą Bičkutę, dalyvavusią ir laimėjusią intelektualiame vaidmenų žaidime „Mafija“, kalbėjo jos sutuoktinis, dramaturgas Mindaugas Valiukas. Prieš pusmetį susituokusi pora, ganėtinai retai matoma viešumoje, savaitgalį nepraleido progos apsilankyti ištaigingame vakarėlyje, rašoma pranešime spaudai.

Per 1993-iųjų pavasarį uostamiestyje prasidėjusį karą tarp gaujų po velėna amžiams atgulė dvi dešimtys jaunų vyrų. Dar keli pateko už grotų. Apie Klaipėdos mafijos gyvenimo užkulisius rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistai. Kokios kruvinos kovos virė Lietuvos uostamiestyje? Nužudė ne iš pirmo karto 1993-iųjų balandžio pabaigoje buvo pasikėsinta į Sigitui Gaidjurgiui artimą draugą Romualdą Norvaišą (g. 1962 m.), pravarde Cibulia.

 Ispanijos policija antradienį pranešė, kad išardė Italijos nusikaltėlių sindikato „Camorra“ grupę, įtariamą hašišo vagystėmis iš konkuruojančių narkotikų prekeivių Ispanijoje bei narkotikų gabenimu į Romą kemperiais. Per operaciją buvo suimti 14 žmonių ir „visiškai išardytas“ minėto sindikato klanas „Marranella“ Ispanijos pietinėje dalyje esančiame pietiniame Kosta del Solio mieste, sakoma policijos pranešime. Dar dėl septynių asmenų atliekamas tyrimas, priduriama jame.

Uostamiesčio organizuotų nusikaltėlių pasaulio istorija neatsiejama nuo Sigito Gaidjurgio vardo. Kad ir kurį tamsiųjų jėgų veiklos epizodą nagrinėtume, jis vis vien dažniausiai susijęs su S. Gaidjurgiu ar bent jau jo aplinka. Apie Klaipėdoje siautėjusius Gaidjurginius itin plačiai rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose. Pateikiame tv3.lt skaitytojams svarbiausius faktus.

Aukštas pareigas užimančių vieno Rusijos miesto asmenų galimus korupcinius ryšius atskleidęs tinklaraštininkas buvo sulaikytas, o teismas jam paskyrė areštą. Priežastis – internete parodytos vietos nusikalstamos struktūros vado laidotuvės, kuriose galimai dalyvavo ir vietos teisėsaugos vadai. Romoje panašus savo galios demonstravimas prieš kelerius metus baigėsi buldozeriais, kurie griovė nelegalius mafijos statinius, masiniais sulaikymais ir valdžios grūmojimu.

Remigijaus Daškevičiaus-Daškės žūtis Vilniuje 2001-ųjų lapkričio pabaigoje sukėlė didelį rezonansą – tikriausiai tokio nebūta nė po vieno iš daugelio iki tol įvykdytų kriminalinio pasaulio autoritetų nužudymų. Nepraėjus nė parai, visų Vilniaus ir Kauno operatyvinių grupių nariai pradėjo masinę R. Daškevičiaus aplinkos žmonių sulaikymo operaciją. Daugeliui ji visgi buvo netikėta.

1997–1999 metais Remigijus Daškevičius-Daškė rėmėsi ne tik nepriekaištinga reputacija, puikiu taisyklių žinojimu ar būtinu tokio lygio veikėjui „atributu“ – teistumu dėl turto prievartavimo, ne tik ryšiais aukščiausiuose šešėlinės ir realios valdžios sluoksniuose. Tais metais kriminalistams pavyko užfiksuoti jo pirmuosius kontaktus su įtakingais visuomenės atstovais.

Pamatyti Lietuvos mafijos gyvenimą iš arti prieš du ar tris dešimtmečius buvo itin rizikinga. Juolab, kad nusikalstamame pasaulyje dalyvavę žmonės tiesiog nedrįsdavo prabilti. Bet pasitaikė ir išimčių. Viena jų dalijamės su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Įnirtinga kova dėl valdžios mieste, psichologiniai žaidimai, vaidyba, įtampa, sugebėjimas neišsiduoti – būtent taip vakarus leidžia „LadyMafia“ žaidimo dalyvės, pasineriančios į dažnai nepaliečiamo nusikalstamo pasaulio gyvenimą. Už šio pavadinimo slepiasi vienas garsiausių pasaulio vaidmenų žaidimas – „Mafija“. Jį dar 1988 metais sukūrė Dmitrijus Davydovas, o apie žaidimą sklido įvairiausių gandų – net tokių, kad kurtas pagal KGB užsakymą.

1989 metai pasižymėjo tolesniu Kauno kriminalinių grupuočių veiklos plitimu, padidėjusiu banditų įžūlumu ir augančiu jų veiklos meistriškumu. Tuo metu viešose vietose Kauno valdovais jautęsi nusikaltėliai šiurkščiais veiksmais siekė įbauginti visuomenę. Apie kriminogeninį Lietuvos TSR foną tuo metu byloja ir 1989-ųjų kovo 27-ąją Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Organizacinio inspekcinio skyriaus parengta slapta pažyma apie kovos su organizuotu nusikalstamumu Lietuvoje būklę.

Kauno „Daškinių“ lyderio Remigijaus Daškevičiaus gyvenime nuolat figūravo skaičius „vienas“. Jo aplinkos žmonės ne kartą yra sakę, kad būdamas dar gyvas Daškė nuolat kartojo, jog pripažįsta tik pergalę ir, savaime suprantama, pirmąją vietą. Tikėtina, kad šio garsaus sportininko ir mafijos vadeivos noras būti „numeriu 1“ atsisuko prieš patį R. Daškevičių. Jis buvo nušautas Vilniaus centre. Simboliška, vieninteliu tiksliu snaiperio šūviu į širdį.

Kalbant apie mafiją Kaune iki šiol visų žvilgsniai krypsta į Pravieniškių pataisos namuose bausmę iki gyvos galvos šiuo metu atliekantį Henriką Daktarą. Jis tapo kone organizuoto nusikalstamumo simboliu visoje Lietuvoje. Nors Kaune po šalies nepriklausomybės atgavimo susibūrė ir daugiau grupuočių, bet visos jos daugiau ar mažiau jau yra nukeliavusios į kriminalines paraštes. Dauguma yra mirę (arba nužudyti), kiti leidžia dienas už grotų, o kai kurių vadeivų teismai tęsiasi iki šiol.

Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus daugiau kaip 20-čia metų atgal. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis. Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau – nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų.

Marijampolės nusikalstamo pasaulio istorijoje savo vietą turėjo Ukrainoje gimęs Valerijus Zaporožčenka (g.1957 m.), pravarde Zazas. Reketininkų klestėjimo laikais Zazas buvo laikomas vienos turto prievartautojų gaujos lyderiu. Prabėgus dešimtmečiams pareigūnai sako, kad Zazo grupuotė jau tada buvo kiek kitokia, nes nuolatinių bendraminčių ir bendražygių jis neturėjo - veikdavo su vadinamaisiais gatvės vaikėzais, kuriems buvo autoritetas.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras apie garsųjį JAV mafijos atstovą Al Kaponę galėjo nebent perskaityti straipsniuose, knygose arba plačiau sužinoti iš apie šį gangsterį sukurtų dokumentinių filmų. Mat Al Kaponė mirė 1947-ųjų sausio 21-ąją, tuo tarpu H. Daktaras gimė tik po dešimtmečio – 1957-ųjų gruodžio 12-ąją. Šįkart į mafijos gyvenimą norime pažvelgti neįprastu kampu. Tikrai nenarpliosime šių dviejų asmenybių padarytų nusikaltimų.

Marijampolės nusikaltėlius išgarsinusi grupuotė - vadinamieji „Raikinai“, buvo laikomi viena įtakingiausių gaujų Marijampolėje. Nors dar 1995 metais du gaujos vadeivos - Raimondas Burba, pravarde Raikinas, ir Nerijus Kanapka, dar vadinamas Tryduku arba Stalčiumi, be kitų nusikaltimų, buvo kaltinami organizavę nusikalstamą gaują ir jos veiklą, šiandien teisėsaugininkai ir šiuo atveju, tarsi dviprasmiškai šaipytųsi net patys iš savęs, oficialiai linkę neigti buvus organizuotą nusikalstamą „Raikinų...

Nusikaltėlių gaujos Marijampolėje aktyviausiai veikė apie 1990 - 1993 metus. Vėlesni dveji metai, kaip dabar šmaikštauja pareigūnai, buvo „gaujų sodinimo metas“. Pirmieji už grotų atsidūrė vadinamieji „jakštai“, po to toks pat likimas ištiko „raikinus“, Žemę ir Londoną, Zazą.

Panevėžio „tulpiniai“ visada garsėdavo savo žiaurumu. Taip, beje, buvo dar iki šios gaujos vadžias į savo rankas perimant šiuo metu bausmę iki gyvos galvos atliekančiam Algimantui Vertelkai. Šios gaujos nariams nieko nereikšdavo nužudyti neįtikusį žmogų. O nusikaltimų pėdsakus jie dažnai slėpdavo žudydami net ir savo gaujos narius. Taip jie tikėjosi, kad kraupi tiesa neišlįs į dienos šviesą.

Tam, kad „princai“ taptų įtakingiausiais Šiauliuose ir Šiaurės Lietuvoje, neužteko vien policijos bejėgiškumo. „Vladai“ įtaką turėjo išsikovoti neretai rizikuodami gyvybėmis, o savo legendomis apipintą autoritetą stiprino parodomosiomis akcijomis prieš nepaklusniuosius. Privatizacijos metu vos keletas turtingų žmonių bandė nepaklusti mafijos spaudimui per aukcionus, o atvirai pasipriešinti reketininkams Šiauliuose išdrįso gal tik 3-5 drąsuoliai.

Šiaulių, tipiško Lietuvos provincijos miesto, bruožas - jį apipynusios legendos. Legendos gaubia 1236 metais prie Šiaulių įvykusį Saulės mūšį, legendos pasakojamos apie netoliese esančio Kryžių kalno atsiradimą. Šiauliuose legendų nestokoja net miesto nusikaltėliai. Sovietmečiu legendos buvo pasakojamos apie spekulianto R. Šiukštos pasakiškus turtus. Vėliau legendiniu tapo Šiaulių „princų“ ketvertukas, legendinį nusikaltimą įvykdė „mafijos tėvas“ V. Antonovas.

Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“. Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.

Anglų „The Sun“ atskleidė šokiruojančias Cristiano Ronaldo merginos Georginos Rodriguez šeimos paslaptis. Skelbiama, kad portugalo širdies draugės tėvas – pavojingos narkotikų mafijos atstovas. Naujienų portalas lrytas.lt taip pat skelbia, kad merginos tėvas Jose Rodriguezas už nelegalių medžiagų gabenimą ir platinimą kalėjime sedėjęs dukart, o bendrai ten yra praleidęs dešimt metų.

Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui atsivėrė kolonijos vartai, buvo nušautas R. Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau. Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje Kaune žmogžudysčių buvo nė kiek ne mažiau nei kituose miestuose. Čia irgi po velėna buvo kišami savi, neatsižvelgiant nei į giminystės ryšius, nei į draugystę. Bet visa tai buvo daroma daug subtiliau. „Tulpiniai“, Gaidjurgis ir kiti žudė patys, po to žudydavo tuos, kurie nužudė, ir vis tiek yla išlindo iš maišo. Kauniečiai nagų prie saviškių nekišo.

Koncerno „Agora“ prezidento S. Čiapo ir jo vairuotojo nužudymas buvo išaiškintas tik prieš gerą dešimtmetį. O per tą laiką apie šį nusikaltimą buvo rašoma daug teisingų ir tiesos neatitinkančių faktų. Kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ 2003-siais išpublikuotas straipsnis sugrąžina mus būtent į tuos laikus. Kalbame apie 1996-sius, kai Lietuvoje buvo šaltakraujiškas nužudytas žinomas verslininkas ir jo vairuotojas.

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais - „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis - Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Šįkart toliau tęsiame pasakojimą apie kitus Valerijaus Januškevičiaus ir jo sėbrų nusikaltimus. Aukas jie rinkdavosi nežiūrėdami, ar tai paprasti žmonės, ar kokios nors kitos nusikalstamos grupuotės autoritetai. Svarbu tik kad jie turėtų pinigų. Dėl jų banditai buvo pasirengę viskam: šaudyti, mušti, smaugti ar kitaip susidoroti su aukomis. Šiandien galime drąsiai teigti: krauju aplaistyti pinigai laimės neatnešė. Apie tai rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose.

Ne kartą esame rašę apie „Vilniaus brigadą“. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad šalia „brigadinių“ sostinėje veikia dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė. Banditai Vilniuje ir jo apylinkėse nužudė 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Jiems vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius. Apie šios gaujos veiklą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose. Konspiratoriai Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus vykdė vien dėl pinigų.

Lietuvoje ryškiausios mafijos apraiškos buvo pastebimos praėjusiame šimtmetyje, tiksliau – paskutiniame XX a, dešimtmetyje.  Tęsiame straipsnių ciklą apie mafijos gyvenimą iš arti. Šįkart norime pasidalinti su tv3.lt skaitytojais kriminaliniais archyvais, kurie buvo aprašyti laikraštyje „Akistata“. Toliau apžvelgiame nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ narių gyvenimą.

Nors Lietuvoje ryškiausios mafijos apraiškos buvo pastebimos praėjusiame šimtmetyje, tačiau ir XXI a. pradžią pavadinti ramia būtų buvę per drąsu.  Norime pasidalinti su tv3.lt skaitytojais kriminaliniais archyvais, kurie buvo aprašyti laikraštyje „Akistata“. Šįkart po mafijos gyvenimo iš arti užkulisius pradėsime naršyti apžvelgdami nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ narių gyvenimą.

Ši kruvina istorija apie jaunąją Kauno nusikaltėlių kartą, kuri išsiskyrė ypatingu žiaurumu. Kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose aprašomas šis vienas epizodas, bet, savaime suprantama, nusikaltimų būta gerokai daugiau... 2004-siais Kauno vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai sulaikė šešis įtariamuosius keturiolikamečio P. Vileišio vidurinės mokyklos moksleivio Edgaro G. nužudymu.

Rusijos saugumo tarnybos dėl įtariamų ryšių su mafija sulaikė buvusį itin įtakingo Tyrimų komiteto Maskvos skyriaus vadovą, antradienį pranešė šalies žiniasklaida. Tai naujausias daug dėmesio sulaukęs aukšto rango pareigūno areštas. Generolą Aleksandrą Drymanovą Federalinė saugumo tarnyba (FST) areštavo pirmadienio vakarą jo bute, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

1993 metais nužudyto žurnalisto Vito Lingio byla sutelkė tuomet dar jauną nepriklausomą Lietuvos valstybę kovai su organizuotu nusikalstamumu. Šios bylos nagrinėjimas tapo rimtu išbandymu ne tik teisėsaugos sistemai, bet ir visai šalies demokratijai. Visa to meto spauda šiam tragiškam įvykiui nušviesti skyrė pirmuosius puslapius. Pradėti rengti straipsnių ciklai informavo visuomenę apie žmogžudystę, jos įvykdymu įtariamus nusikaltėlius ir užsakovus.

Prieš 25 metus nužudyto žurnalisto Vito Lingio bylos tyrimas atskleidė daugybę iki tol nežinomų faktų apie Lietuvos sostinę kontroliavusios nusikalstamos grupuotės veiklą. Bene plačiausiai nuskambėjęs Lietuvoje teismo procesas demaskavo „Vilniaus brigados“ struktūrą ir į dienos šviesą ištraukė nusikalstamo pasaulio garsenybes. Vieno iš laikraščio „Respublikos“ leidėjų ir žurnalistų Vito Lingio nužudymas iškart susilaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

Nepriklausomybės metais užaugusi jaunoji Lietuvos karta jau neprisimena, kaip buvo kuriama mūsų šalies demokratija, kokios aukos sudėtos ant laisvosios spaudos aukuro. Daug kas ir iš vyresniųjų pamiršo, nuo ko prasidėjo žodžio laisvė mūsų šalyje. Prieš 25 metus, spalio mėnesį, visą Lietuvą sukrėtė tragiškas įvykis. 1993 metų spalio 12 dienos rytą vieną laikraščio „Respublika“ leidėjų ir žurnalistų, Vitą Lingį, pakirto samdomo žudiko kulka.

Naktis mieste… Bunda mafija! Ši frazė bene geriausiai nusako Lietuvoje sparčiai populiarėjantį žaidimą, pavadinimu „Mafija“. Praėjusį savaitgalį šią intelektualią pramogą išbandė atlikėjų pora Indrė Launikonytė ir Vladas Kovaliovas bei iliuzionistas Arvydas Stonys su širdies drauge Jolanta. „Imperial Hotel & Restaurant“ vykęs ištaigingas vakaras buvo paskutinis šio sezono „Mafija“ žaidimo vakaras. Prabangiame viešbutyje buvo galima išvysti elegantiškus vyrus bei ištaigingas damas.

Tik 2016-ųjų birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį „daktarų“, su jos vadeiva Henriku Daktaru priešakyje, gaujoms nariams. Be kitų inkriminuotų nusikaltimų, H. Daktaras su „bendražygiu“ Egidijumi Abariumi buvo nuteisti ir dėl su „daktarais“ sieto, bet vėliau „atskilusio“ Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymo. Šis, byloje surinktais duomenimis, H. Daktaro ir E. Abariaus buvo nužudytas 1993-ųjų gruodžio pabaigoje.

„Tu – kitokia, nes Tau patinka tai, kas tikra, unikalu, sukurta su meile, iš širdies...“ – tokiu šūkiu prasidėjo jau antrasis aktyvių ir stilingų moterų renginys Birštone, kurio metu buvo pristatytos naujausios mados, meno, SPA tendencijos moterims. „Tu Kitokia“ renginių ciklas sulaužo stereotipą, kad nedideliame mieste moterys mažiau domisi mada, stiliaus tendencijomis. Didžiulis būrys moterų susirinko į moterims skirtą, pavasario tendencijas pristatantį stilingą vakarą.

Praėjusį penktadienį prie „IMPERIAL HOTEL&RESTAURANT“ 5 žvaigždučių viešbučio vėl buvo galima išvysti pasitempusius kostiumuotus vyrus bei nepakartojamai atrodančias elegantiškas damas.

Palyginus su tuo, ką šiuo metu regime Lietuvos kasdieniame gyvenime, tai nė iš tolo neprimena ankstesnių laikų. Mat pažvelgus vos kiek daugiau kaip dviem dešimtmečiais atgal – suprastume, ką iš tikrųjų reiškia žodžiai – „neramumai“, „banditai“, „mafija“. Taip, tam tikri nusikaltimai kartojasi. Nužudymų, kartais net brutalių, išvengti, greičiausia, taip niekada ir nepavyks, bet.

Italijoje Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl įtariamo dalyvavimo mafijos sprogdinimuose, kuriais šalis buvo terorizuojama 1993 metais, antradienį sakė ekspremjero ir žiniasklaidos magnato advokatas. Florencijos prokurorai tyrimą pradėjo po to, kai pernai vienas mafijos bosas, kurio pokalbių buvo klausomasi, kitam kaliniui pasakė, kad S. Berlusconi asmeniškai ragino jį vykdyti smurto aktus prieš valstybę.

Nuo penktadienio kino teatrai jus pakvies atiduoti duoklę širdies reikalams ir pasižiūrėti romantišką, kalifornietiškai šiltą filmą „Meilė angelų mieste“. Meilė – svarbiausias filmo leitmotyvas, jame kiekvienas galės bent akimirką pamąstyti ir apie savo jausmus Veiksmas vyksta svajonių mieste – Los Andžele, kuriame kasmet milijonai jaunų, gražių ir talentingų atvyksta įgyvendinti savo svajonių. Čia visi savi, vietiniai, bet ir visi svetimi.