mafija

Šiaulių, tipiško Lietuvos provincijos miesto, bruožas – jį apipynusios legendos. Legendos gaubia 1236 metais prie Šiaulių įvykusį Saulės mūšį, legendos pasakojamos apie netoliese esančio Kryžių kalno atsiradimą. Šiauliuose legendų nestokoja net miesto nusikaltėliai. Sovietmečiu legendos buvo pasakojamos apie spekulianto R. Šiukštos pasakiškus turtus. Vėliau legendiniu tapo Šiaulių „princų“ ketvertukas.

Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui buvo trumpam atsivėrę kolonijos vartai, buvo nušautas Remigijus Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau. Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje Kaune žmogžudysčių buvo nė kiek ne mažiau nei kituose miestuose. Čia irgi po velėna buvo kišami savi, neatsižvelgiant nei į giminystės ryšius, nei į draugystę. Bet visa tai buvo daroma daug subtiliau. „Tulpiniai“, Gaidjurgis ir kiti žudė patys, po to žudydavo tuos, kurie nužudė, ir vis tiek yla išlindo iš maišo. Kauniečiai nagų prie saviškių nekišo.

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Nors Lietuvoje ryškiausios mafijos apraiškos buvo pastebimos praėjusiame šimtmetyje, tačiau ir XXI a. pradžią pavadinti ramia būtų buvę per drąsu.  Norime pasidalinti su tv3.lt skaitytojais kriminaliniais archyvais, kurie buvo aprašyti laikraštyje „Akistata“. Šįkart po mafijos gyvenimo iš arti užkulisius pradėsime naršyti apžvelgdami nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ narių gyvenimą.

Ne kartą esame rašę apie „Vilniaus brigadą“. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad šalia „brigadinių“ sostinėje veikia dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė. Banditai Vilniuje ir jo apylinkėse nužudė 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Jiems vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius. Apie šios gaujos veiklą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose. Konspiratoriai Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus vykdė vien dėl pinigų.

Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.

Lietuvoje ryškiausios mafijos apraiškos buvo pastebimos praėjusiame šimtmetyje, tiksliau – paskutiniame XX a, dešimtmetyje.  Tęsiame straipsnių ciklą apie mafijos gyvenimą iš arti. Šįkart norime pasidalinti su tv3.lt skaitytojais kriminaliniais archyvais, kurie buvo aprašyti laikraštyje „Akistata“. Toliau apžvelgiame nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ narių gyvenimą.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“. Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.

Nuo 200 iki 400 narių vienijusi Kamuolinių gauja – paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią pavyko išaiškinti Lietuvos kriminalistams. Ilgą laiką pogrindyje tupėję grupuotės lyderiai pamažu atsipalaidavo, jie taip kruopščiai nebeslėpė savo prabangaus gyvenimo, važinėjosi itin brangiais automobiliais. Didžiąją dalį nusikaltimų jie vykdė užsienyje, todėl tikėjosi, kad Lietuvoje niekas jų nesugaudys.

Apie garsiausią Klaipėdos mafijos atstovą Sigitą Gaidjurgį XX a. pabaigoje Lietuvoje mažai žinojo net kriminalistai. Anot vieno tuometinio komisaro, nauji darbuotojai net negalėjo atpažinti, kaip atrodo S. Gaidjurgis. Duomenų bazė buvo nulinė. Apie šį nusikalstamo pasaulio šulą seriale „Kriminalinė Lietuvos zona“ pasakoja kriminalinių knygų ir video projektų autorius Dailius Dargis bei 1999-2007 m. Klaipėdos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) vyr. komisaras Vladimiras Plotkinas.

Klaipėdos mafijos tėvu tituluojamas Sigitas Gaidjurgis – viena paslaptingiausių asmenybių kriminaliniame pasaulyje. Straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše – unikalūs kadrai iš S. Gaidjurgio apklausos 2000-siais metais. Per ją mafijos vadeiva teigė, kad jokios grupuotės nebuvo. Jis esą vadovavo tik savo šeimai, savo žmonai.

Po beveik 20 metų slapstymosi Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas Kamuolinių gaujos narys Jonas Snieška. Šis faktas itin reikšmingas tyrime dėl vos 18 metų kaunietės itin žiauraus nužudymo prieš du dešimtmečius. Kraupus nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2002 m. vasario 12-ąją. Tuomet prieš teismą stojo tik vienas Kamuolinių grupuotės narys Klaidas Kanarskas, nes J. Snieška sugebėjo pasprukti ir pasislėpti nuo teisėsaugos. 2003 metais K. Kanarskas buvo išteisintas nužudymo byloje.

Kaune esančiame Dainavos mikrorajone susiformavo vienos garsiausių visų laikų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje žinomos Kamuolinių nusikalstamos grupuotės branduolys – Aguoniniai. Apie šios gaujos gimimą seriale „Kriminalinė Lietuvos zona“ pasakoja kriminalinių knygų ir video projektų autorius Dailius Dargis ir buvęs Kauno Dainavos policijos komisariato darbuotojas Vladas Krivickas.

Uždraustas vaisius visada atrodo saldesnis. Galbūt dėl to daugelį žmonių taip domina nusikalstamas pasaulis ir jo užkulisiai. Laimė, kiek arčiau „prisiliesti“ prie gangsterių gyvenimų, neperžiangiant įstatymų ribos, mums leidžia filmai. Geriausių filmų apie mafiją sąrašą sudarė tv3.lt tinklalaidės apie kiną „Ekrano vergai“ vedėjai Vilmantas ir Laurynas.

Kauno nusikalstamo pasaulio vadeiva Henrikas Daktaras vėl prarado viltį kada nors iš kalėjimo išeiti į laisvę. Kauno apygardos teismas atmetė jo prašymą įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. 64-erių metų Henrikui Daktarui kol kas nepadaugėjo vilčių kada nors išeiti į laisvę. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nepritarė Pravieniškių pataisos namų teikimui dėl terminuotos bausmės skyrimo.

Kadenciją baigianti reformų vyriausybė pranešė, kad ankstesnių vyriausybių valdymo metu Europos Sąjungos (ES) bendrosios rinkos siena su Turkija buvo valdoma nusikalstamų grupuočių, rašo „Politico“. Kadenciją baigianti Bulgarijos vyriausybė, pasinaudodama paskutinėmis valdymo dienomis, paskelbė perspėjimus, kad pagrindinės ES sienos punkto kontrolę perėmė mafija, nepaisanti maisto saugos ir kitų bloko vidaus rinkos standartų.

Nikolajus Aulovas yra svarbus Putino režimo dalyvis. Jis, gerai išmanydamas vidaus saugumo sistemas Rusijoje, padeda jas panaudoti režimo reikmėms. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Nikolajus Aulovas 2006–2008 m. ėjo Rusijos vidaus reikalų ministerijos Centrinės federalinės apygardos vyriausiojo direktorato vadovo pareigas. Taip pat jis yra policijos generolas majoras.

Policija praneša toliau triuškinanti „Kamuolio“ nusikalstamą grupuotę: dėl narkotikų platinimo sulaikytas prieš tai skandalingai išteisintas kaunietis, įtartas merginos išžaginimu ir nužudymu. Teisėsaugininkai maždaug prieš metus gavo informacijos, kad tupėdami ir už grotų, „Kamuolio“ grupuotės nariai toliau vykdo nusikaltimus: organizuoja prekybą narkotikais. Prieš dvi savaites gaujos nusikaltimus tirti baigusi prokuratūra 60-ies kaltinamųjų bylą perdavė teismui.

Policijos pareigūnai per plataus masto operaciją sulaikė dar 10 asmenų, siejamų su „kamuolinių“ gauja, penktadienį pranešė Policijos departamentas. Pasak jo, po daugiau nei metus trunkančio tyrimo kratos atliktos įvairiuose šalies miestuose, įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose. Bendradarbiaujant su Kalėjimų departamento pareigūnais kratos buvo atliekamos ir įkalinimo įstaigose: Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bei Vilniaus pataisos namuose.

Bausmę iki gyvos galvos Pravieniškių pataisos namuose atliekantis Henrikas Daktaras kreipėsi į teismą dėl esą nepagrįstai skirtos nuobaudos. Aiškėja, kad nuteistajam H. Daktarui 2021 m. liepos mėnesį buvo nustatytas apsvaigimas (0,92 prom. alkoholio), todėl jam skirta nuobauda. Tačiau H. Daktaras teigia, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir prašo ją panaikinti. Šios bylos ėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjai.

Nuo šio pirmadienio žiūrovus prie TV3 ekranų pritrauks tamsiąją pasaulio pusę bei nusikaltėlių kasdienybę atskleidžiantis serialas „Prakeikti 4“, kuriame laukia dar daugiau įtampos, veiksmo ir paslapčių. Taip pat – ir staigmenų, kadangi būtent šiame sezone žiūrovai išvys ir daugybę naujų veidų.  Vieni jų – jau matyti ir žiūrovams puikiai pažįstami, o kiti prie senbuvių prisijungę neseniai.

Meksikoje – dar vienas šokiruojantis kartelių nusikaltimas. Tiesiai prie miesto merijos pastatytame sportiniame automobilyje į darbą atėjęs gubernatorius rado 10 lavonų. Manoma, kad taip narkotikų prekeiviai jam siunčia žinutę, kas regione vadovauja iš tiesų. Policijos išvežamame sportiniame Mazda automobilyje ankstyvą ryto valandą ir rasti 10-ties žmonių kūnai. Automobilis buvo pastatytas tiesiai prieš Sakatekaso valstijos meriją prie kurios vis dar stovi Kalėdinis miestelis.

Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.

Filmų apie mafiją bei gangsterius gerbėjams – gera žinia. Jau šį vakarą, iškart po pirmojo „X faktoriaus“ finalo, žiūrovų laukia tikros istorijos įkvėpta juosta apie gangsterį „Nužudyti airį“. Kai kurie netgi sako, kad tai – vienas geresnių filmų apie mafiją po „Krikštatėvio“. Iš tiesų JAV įvykusi istorija pritrauks dėmesį tų, kurie domisi nusikalstamu pasauliu.

Nuo 200 iki 400 narių vienijusi Kamuolinių gauja – paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią pavyko išaiškinti Lietuvos kriminalistams. Ilgą laiką pogrindyje tupėję grupuotės lyderiai pamažu atsipalaidavo, jie taip kruopščiai nebeslėpė savo prabangaus gyvenimo, važinėjosi itin brangiais automobiliais. Didžiąją dalį nusikaltimų jie vykdė užsienyje, todėl tikėjosi, kad Lietuvoje niekas jų nesugaudys.

Rašytojas Dailius Dargis daugiau nei po metų pristato naujausią paskutinės ir vienos žiauriausių šių laikų gaujų Lietuvoje – Kamuolinių gyvenimo istoriją. Rašytojo teigimu, ši nusikaltėlių šutvė, vadovaujama Giedriaus Janonio-Kamuolio ir Tomo Gaidankos-Ilgo, gali būti drąsiai laikoma grėsme nacionaliniam šalies saugumui ir tik pareigūnų pastangomis Lietuvai pavyko išvengti milžiniškų kruvinų nusikaltimų, kuriuos būtų galima palyginti su Meksikos ar Kolumbijos narkomafijos kartelių veikla.

Ispanijos policija penktadienį pranešė suėmusi Barselonoje vieną svarbiausių nusikalstamo sindikato „Ndrangeta“ vadeivų, laikomą vienu pavojingiausių Italijos ieškomų bėglių. Ispanijos civilinė gvardija – sukarinta policijos struktūra – nurodė, kad 34 metų įtariamasis, įvardytas tik inicialais G. R., buvo sulaikytas Barselonoje veikiančiame Šv. Gervazo ūkininkų turguje po sekimo operacijos, į kurią buvo įtrauktas vienas bėglio šeimos narys.

Už grotų dienas leidžiančio „Agurkinių“ lyderio Sauliaus Velečkos žmoną Mariną Bui-Velečkienę pasiekė nemalonios žinios. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai patvirtino, kad antstolis pagrįstai areštavo jos įsigytą visureigį BMW. Garsi moteris nesėkmingai bandė įrodyti, kad automobilį įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis. M. Bui-Velečkienė teismui aiškino, kad prie automobilio įsigijimo prisidėjo ne jos sutuoktinis, o tėvas, kuris dar 2016 m. dukrai padovanojo 100 tūkst. eurų.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetui Henrikui Daktarui nepavyko įtikinti teismo, kad jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą. Šį ketvirtadienį Henytei nepalankų sprendimą priėmė Kauno apygardos teismas. Tai buvo jau antrasis toks teikimas, kurį H. Daktaro prašymu parengė Pravieniškių pataisos namų administracija. Tik su įkalinimo įstaigos teikimu toks prašymas apskritai galėjo būti svarstomas teisme.

Kauno apygardos teisme antradienį buvo svarstomas iki gyvos galvos įkalinto ir Pravieniškėse dienas leidžiančio Henriko Daktaro prašymas skirti jam terminuotą bausmę.  Tai jau antrasis toks teikimas, kurį H. Daktaro prašymu parengė Pravieniškių pataisos namų administracija. Tik su įkalinimo įstaigos teikimu toks prašymas apskritai gali būti svarstomas teisme.

Viena širdgėlos apimta motina, kurios dukrą pagrobė ir nužudė Meksikos narkotikų kartelis, matydama teisėsaugos neveiksnumą, pati ėmėsi nusikaltimo tyrimo. Ilgus metus trukusi dukters grobikų medžioklė – ilgainiui pasibaigusi tragiškai – primena holivudinio filmo scenarijų. Miriam Elizabeth Rodriguez Martinez iš San Fernando tapo tikra legenda Meksikoje po savo dukters Karen Aljandra Salinas dingimo 2012-aisiais.

Paskutiniame XX a. dešimtmetyje, Lietuvai žengiant pirmuosius nepriklausomybės žingsnius, šalyje vyravo chaosas, kuriuo sėkmingai naudojosi nusikalstamo pasaulio atstovai. Tais laikais miestus valdė gerai organizuotos gaujos. Jos ne tik sėjo baimę tarp verslininkų, bet ir žiauriausiais būdais konkuravo viena su kita. Suplanuotos žmogžudystės, sprogdinimai, reketas tą kruviną dešimtmetį pavertė atviru mūšio lauku dėl pinigų ir įtakos.

Klaipėdoje sulaikyti asmenys, įtariami turto prievartavimu ir pasikėsinimu tyčia sugadinti turtą visuotinai pavojingu būdu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas Klaipėdos miesto policijos komisariate, 2020 m. liepos mėn. gavus nukentėjusiojo asmens pareiškimą dėl bandymo padegti gyvenamąjį namą Klaipėdoje bei jo kieme stovėjusį vienai uostamiesčio įmonių priklausantį automobilį. Rasta ir narkotikų 2020 m. liepos mėn.

Lazdijuose įvykdytas į 1990-sius sugrąžinantis nusikaltimas. Pirmadienio popietę į privatų namą įsiveržę trys kaukėti asmenys surišo ten buvusią moterį ir jos nepilnametę dukrą, o šeimos vyrą apipylė degiu skysčiu bei padegė. Nuo užpuolikų nukentėjo Giedrius Vilčinskas. Anksčiau šis vyras buvo baustas dėl kontrabandos. Maža to, jo pavardė figūravo vienoje rezonansinėje istorijoje, kur vežant kontrabandą pasieniečių buvo nušautas kartu su G. Vilčinsku automobiliu vykęs asmuo.

Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje prieš keletą dešimtmečių valdė ne tik Vilnių, bet ir turėjo svarų žodį kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Todėl kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms įprastai likdavo tik nusikalstamo pyrago trupiniai. Viena tokių grupuočių, tais laikais antra po „Vilniaus brigados“ pagal įtaką laikyta „Smauglių“ grupuotė.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje vienu įtakingiausių Šiaurės Lietuvoje laikytam šešėlinio pasaulio atstovų Vladui Baranauskui (pravarde – Baranis) ne kelis kartus pavyko išvengti mirties. Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.

Tam, kad „princai“ taptų įtakingiausiais Šiauliuose ir Šiaurės Lietuvoje, neužteko vien policijos bejėgiškumo. „Vladai“ įtaką turėjo išsikovoti neretai rizikuodami gyvybėmis, o savo legendomis apipintą autoritetą stiprino parodomosiomis akcijomis prieš nepaklusniuosius. Privatizacijos metu vos keletas turtingų žmonių bandė nepaklusti mafijos spaudimui per aukcionus, o atvirai pasipriešinti reketininkams Šiauliuose išdrįso gal tik 3-5 drąsuoliai.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo naujas etapas šalies istorijoje. Tuo suskubo pasinaudoti ne tik verslūs žmonės, bet ir banditai, kuriems 1990-ieji tapo klestėjimo metais. Šiuo šaliai sudėtingu bei iššūkių kupinu laikotarpiu iš pradžių krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi buvo, o 1991-ųjų pradžioje ir krašto apsaugos ministru tapo Audrius Butkevičius. Jis papasakojo, kodėl tuometinė Lietuva buvo tinkama terpė klestėti įvairaus plauko banditams.

Policijos atstovai pranešė sulaikę tris įtariamuosius dėl 2001 metais įvykdyto Remigijaus Daškevičiaus nužudymo. Sulaikant nužudymo organizavimu įtariamus asmenis dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai. Tad kaip atrodė paskutinės nužudytojo vyro gyvenimo akimirkos? Po beveik 20 metų trims Lietuvos piliečiams pateikti įtarimai dėl nužudymo veikiant organizuotoje grupėje.

Kolumbijos narkotikų kartelio nariai ir vietinės gaujos šalyje įveda savo kruvinas koronaviruso karantino taisykles – ir žudo tuos, kurie nepaklūsta joms, skelbiama naujoje „Human Rights Watch“ ataskaitoje. Skelbiama, kad ginkluoti asmenys, dalis kurių yra vis dar šalyje veikiančios, pusę amžiaus trunkančio pilietinio karo grupuotės, nužudė mažiausiai aštuonis civilius.

Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino baudžiamąją atsakomybę „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariams. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. priimtą nuosprendį byloje, kurioje sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais buvo kaltinta dvylika asmenų, tarp jų ir nusikalstamo susivienijimo lyderis S. Velečka.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo naujas etapas šalies istorijoje. Tuo suskubo pasinaudoti ne tik verslūs žmonės, bet ir banditai, kuriems 1990-ieji tapo klestėjimo metais. Šiuo šaliai sudėtingu bei iššūkių kupinu laikotarpiu iš pradžių krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi buvo, o 1991-ųjų pradžioje ir krašto apsaugos ministru tapo Audrius Butkevičius. Jis papasakojo, kodėl tuometinė Lietuva buvo tinkama terpė klestėti įvairaus plauko banditams.

Prabėgo beveik 30 metų, kai prie savo namų, Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone, šūviais iš pasalų buvo nužudytas dienraščio „Respublika“ redaktoriaus pavaduotojas Vitas Lingys. Pačiu kraupiausiu būdu išsipildė viename iš paties V. Lingio rašinių 1987-siais pacituoti britų atlikėjo Cliffo Richardso žodžiai: „Rytojus. Niekada negalvok apie rytojų. Nes rytojus kartais gali ir neišaušti.

Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje valdė ne tik Vilnių, bet turėjo svarų žodį ir kituose miestuose bei užsienyje. Tad nieko keisto, kad kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms likdavo tik trupiniai. Viena tokių grupuočių, tais laikais antra po „Vilniaus brigados“ pagal įtaką laikyta „Smauglių“ grupuotė. Informacijos apie „Smauglių“ (iš pradžių vadinta „Udavų“, kas išvertus iš rusų kalbos reiškia smauglių rūšį – aut. past.

Prieš tris dešimtmečius dėl nepriklausomybės kovojusioje Lietuvoje būrėsi arba savo įtaką bandė stiprinti organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurių laukė sava „kova“ dėl vietos po saule. Į sudėtingą ir žiaurų paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuvos žiūrovus sugrąžins jau balandžio 20 d. startuojantis didžiausios vaizdo transliacijų internetu platformos Baltijos šalyse  Go3 sukurtas serialas „Gaujų karai.

Jo rengiamų intelektualių vaidmenų žaidimų „Mafija“, vykstančių ištaiginguose Vilniaus ir Londono viešbučiuose, nepraleidžia garsenybės. Verslininkai jo sumanytoje „Derybų lygoje“ išbando savo įgūdžius, rašoma pranešime spaudai. Įžymybių saviugdos treneris Laimonas Diškevičius su skaitytojais dalinasi savo įžvalgomis, kaip nesusipainioti manipuliacijų pinklėse. Pasak L. Diškevičiaus, jam teko pastebėti, jog pastaruoju metu Lietuvoje ženkliai padaugėjo skyrybų, ypač žinomų žmonių gretose.

Teismui perduota organizuotos trijų latvių ir trijų lietuvių grupuotės byla, joje šeši asmenys kaltinami neteisėtu informacijos rinkimu, disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir suklastotais asmens dokumentais, pasikėsinimu visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės turtą. Taip pat jie kaltinami pasikėsinimu sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą ir dviem pasikėsinimais nužudyti asmenį dėl savanaudiškų paskatų, penktadienį pranešė prokuratūra.