Vieno iš laikraščio „Respublikos“ leidėjų ir žurnalistų Vito Lingio nužudymas iškart susilaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Operatyvių teisėsaugos pareigūnų dėka buvo sulaikyti šio nusikaltimo organizatoriai, „Vilniaus brigados“ nariai - B. Dekanidzė, I. Achremovas, V. Slavickis ir B. Bobičenka. Teismo salėje į du geležinius narvus susodintų nusikaltėlių ginti stojo visa eilė garsiausių Lietuvos advokatų. Priešingoje barikadų pusėje - valstybės kaltintojas, tuometinis generalinis Lietuvos prokuroras Artūras Paulauskas.
Šios bene garsiausios Lietuvą ir kitas Europos šalis šiurpinusios gaujos istorija aprašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.
Žudikas gailėjosi
Teisme ir V. Slavickis, I. Achremovas liudijo prieš B. Dekanidzę, davusį komandą nužudyti „Respublikos“ žurnalistą. Nepaisant netgi to, kad I. Achremovui, jau būnančiam Lukiškių tardymo izoliatoriuje, buvo grasinta: jei šis duosiąs parodymus prieš „Vilniaus brigadą“, nukentėsiąs ne tik jis pats, bet ir jo artimieji.
„Nors tada ir nebuvo įstatymo, kuris sušvelnintų nusikaltime dalyvavusių liudininkų bausmes, turėjau padaryti sudėtingą sprendimą - priversti nusikaltimo vykdytoją liudyti prieš organizatorius“, - teigė A. Paulauskas. Pasak jo, nusikaltėliui buvo duota reta galimybė rinktis: mirti arba prisipažinti ir išsaugoti savo gyvybę.
Tris šūvius žurnalistui į nugarą ir galvą paleidęs žudikas I. Achremovas teisme aiškiai išdėstė V. Lingio nužudymo aplinkybes. 1993 metų spalio 3-iąją, likus vos savaitei iki V. Lingio mirties, I. Achremovas buvo Latvijoje, Jūrmaloje, kur susitiko su B. Dekanidze, pavedusiu nužudyti žurnalistą. Žudikui buvo parodytos dvi nuotraukos ir duotas popieriaus lapelis, kuriame buvo užrašytas adresas, mašinos modelis, spalva ir valstybinis numeris.
Kitą dieną I. Achremovui B. Dekanidzės siųstas žmogus perdavė polietileninį paketą - jame buvo du pistoletai (vienas didesnis, kitas mažesnis). Susitikęs su savo sėbrais B. Bobičenka ir V. Slavickiu, I. Achremovas išdėstė reikalo esmę, tačiau pastarieji pradžioje nenorėjo prisidėti prie nusikaltimo. Visgi po griežtų „Vilniaus brigados“ boso nurodymų spalio 12 dienos rytas nusidažė krauju.
I. Achremovas aiškino, kad V. Lingio jiedu su V. Slavickiu laukė kitoje namo laiptinėje. Kai V. Lingys norėjo atidaryti mašinos bagažinę, I. Achremovas iššovė. Kiek buvo šūvių - žmogžudys teigė neprisimenąs. Jo teigimu, jis V. Lingio nepažinojo, lietuviškų laikraščių neskaitė, kadangi nemokėjo lietuvių kalbos. Teisėjo paklaustas, kodėl taip ilgai delsė nurodyti nusikaltimo užsakovus, I. Achremovas atsakė, kad žmogus, atėjęs į Lukiškių tardymo izoliatorių, pranešė, jog jeigu tai pasakysiąs, būsią susidorota su jo artimaisiais. Paklaustas, kaip ryžosi šauti į žmogų, žmogžudys atsakė: „Suprantu, kad padariau didžiulį nusikaltimą, bet aš pabijojau. Man reikėjo šauti į Dekanidzę, o ne į Lingį“.
B. Dekanidzės versija
Daugiausia kaltinimų teisme buvo pateikta B. Dekanidzei, tačiau nė dėl vieno iš jų teisiamasis neprisipažino esąs kaltas. „Susidūrėme su labai gerai organizuota ir daugelį lygių bei struktūrinių padalinių turinčia nusikalstama grupuote, užmezgusia stiprius ryšius ir valdančią milžiniškus pinigus“, - prisimindamas teismo procesą pasakojo A. Paulauskas.
Tardymo pradžioje B. Dekanidzė teigė apskirtai negirdėjęs V. Lingio pavardės. Paklaustas, kokie ryšiai jį sieja su I. Achremovu ir kitais teisiamaisiais, vienas iš „Vilniaus brigados“ bosų ciniškai atrėžė: „Restoraniniai“. Teisme B. Dekanidzė sakė nežinąs, kas yra „Vilniaus brigada“, anot, jo - tai gandais grįsti operatyviniai duomenys.
Pagrindinis daugelio nusikaltimų organizatorius neišsigando pateikti ir savo V. Lingio nužudymo versijos. Anot jo, kažkoks žmogus jį kartą perspėjo, kad Lietuvoje egzistuoja finansinė ir politinė grupė, nusistačiusi prieš žydų biznierius. Esą ši grupė stengiasi išstumti žydų verslininkus iš Lietuvos. B. Dekanidzė taip pat aiškino, kad su I. Achremovu jis buvo susitikęs Latvijos paplūdimyje, tačiau kalbėjo tik apie 5 000 dolerių dydžio skolą. B. Dekanidzės teigimu, visi teisiamieji vieningai susitarę duoti prieš jį parodymus iš savanaudiškų paskatų.
Teisme apklausiamas pagrindinio įtariamojo B. Dekanidzės tėvas G. Dekanidzę, ėmė dėstyti, kad byla nuo pat pradžių buvo suklastota. „Norėčiau, kad teismas atkreiptų dėmesį į tai, apie ką kalbame aš ir mano advokatai: byla suklastota, o liudytojai, duodantys parodymus prieš mano sūnų, turi blogą reputaciją visuomenėje ir yra iš nusikaltėlių pasaulio. Tad pareiškiu, kad mano sūnus visiškai nekaltas“, - taip teisme tvirtino B. Dekanidzės tėvas.
Vėliau buvo bandymų dirbtinai sukurti B. Dekanidzei alibį. Į liudytojų apklausas, baimindamiesi Lietuvos teisėsaugos, neatvyko du žymūs su „Vilniaus brigada“ susiję verslininkai iš Izraelio - Dovydas Kaplanas ir Dovydas Kacas. Didelę reikšmę bylos eigai turėję jų parodymai teismui buvo pateikti raštu.
Prašė skirti mirties bausmę
Įsibėgėjus teismo procesui A. Paulauskas pateikė teisėjams pluoštą dokumentų, liudijančių apie „Vilniaus brigados“ egzistavimą. Dokumentai buvo gauti iš Vidaus reikalų ministerijos bei Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro. Atskirą pažymą apie „Vilniaus brigados“ egzistavimą prie bylos prisegė ir buvęs Krašto apsaugos ministras A. Butkevičius. Buvęs ministras teisme pasakojo, kad pažymoje panaudota visa informacija, gauta iš Žvalgybos ir kontržvalgybos departamento, specialiųjų tarnybų ir KAM informatorių pranešimai. Nors V. Lingio žudikai teisme ir bandė įtikinti apie „brigadą“ žiną tik iš kalbų, pateikti dokumentai aiškiai įrodė, kad „Vilniaus brigada“ - ne kokia nors mistinė organizacija, o reali, turinti savo ryšius ir struktūrinius padalinius nusikaltėlių gauja.
„Prieš jus - pavojingiausios Vilniaus grupuotės „Vilniaus brigada“ vadeiva ir trys jos nariai. Jie ilgą laiką veikė nebaudžiami, tačiau viskam ateina pabaiga ir reikia atsakyti už viską. Šiandien yra ta diena“, - savo kaltinamąją kalbą pradėjo A. Paulauskas. Prokuroras teigė, kad teisme visi teisiamieji nenoriai kalbėjo apie „Vilniaus brigadą“ ir tvirtino apie ją sužinoję tik iš laikraščių, tačiau duodami parodymus patys atskleidė nusikaltimų vykdymo mechanizmą. „Gaujoje egzistavo pavaldumo ir hierarchijos principai, teisiamieji bijojo nevykdyti nurodymų“, - teisme teigė A. Paulauskas.
Išsamią „Vilniaus brigados“ nusikaltimų panoramą vaizdingai nupasakojusio A. Paulausko kalboje atsispindėjo „slaptas“ nusikalstamo pasaulio gyvenimas. „Vilniaus brigados“ bosai puikiai suvokė, kad žiaurus nusikaltimų vykdymas priveda prie liepto galo, todėl jie buvo nusprendę suartėti su verslininkais, užsiimančiais nelegaliu verslu: vengiančiais mokėti mokesčius ir įvairiais būdais „plaunančiais“ pinigus.
Kaltintojas teigė, kad teisiamieji gyvenimo tikslu laikė nusikaltimų vykdymą, todėl jie yra pavojingi visuomenei žmonės, tačiau pripažino, kad I. Achremovas, nužudęs žmogų, padėjo atskleisti šį nusikaltimą ir dėl to gali sulaukti nuolaidos.
Valstybės kaltintojas prašė teismą B. Dekanidzę pripažinti esantį kaltą dėl nusikalstamos gaujos organizavimo, turto prievartavimo, neteisėto ginklo laikymo, rengimosi nužudyti S. Dielniką ir dėl V. Lingio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis (nužudymas žmogaus, vykdančio pilietinę pareigą) ir skirti jam išimtinę - mirties bausmę. I. Achremovui generalinis prokuroras siūlė kalėjimą iki gyvos galvos, o V. Slavickiui ir B. Bobičenkai skirti po 15 metų kalėjimo. „Byla parodė, kad yra viena tiesa. Tai V. Lingio tiesa. Jokio kompromiso su nusikaltėliais negali būti“, - teigė prokuroras.
