Jie nustatė, kad žmogaus mirtis – smurtinė. Galvoje žiojėjo šautinė žaizda. Buvo šauta į viršugalvį, o kulka išėjo per kairę akį. Užsegtoje kelnių kišenėje buvo rasti buto ir seifo raktai bei tarnybinis pažymėjimas.
Taip paaiškėjo, kad tai – jau kelios dienos dingusio be žinios Varėnos kriminalinės paieškos poskyrio inspektoriaus Jurgio Grudzinsko kūnas. Apie šį nusikaltimą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.
Pradingo išsiruošęs į darbą
Paskutinę gyvenimo ir darbo dieną inspektorius su dar vienu kolega dalyvavo reide, kurio metu buvo tikrinama materialinių vertybių apsauga Varėnos rajone. Paskutinis patikrinimo objektas buvo Merkinė, nuo kurios visai netoli, Gudelių kaime, gyveno pareigūno motina.
Nupirkęs lauktuvių, inspektorius pasiprašė pavežamas iki mamos namų ir ten liko nakvoti. Vėliau motina pareigūnams pasakojo, kad sūnus apie 6 val. ryto mišku nuėjo autobusų stotelės link. Kad jis nakvojo motinos namuose, žinojo tik jo kolega ir vairuotojas.
Bet penktadienį pareigūnas darbe nepasirodė. Įtarimų niekam nekilo, mat jis buvo užsiminęs, kad prašys laisvadienio padėti motinai nudirbti ūkio darbus. Niekas inspektoriaus nepasigedo ir savaitgalį. Tik pirmadienį, šiam vėl nepasirodžius darbe, kolegos nuvyko į motinos namus. Tos pačios dienos pavakarę jo kūnas buvo surasta Nemune.
Tyrimui mestos gausios pajėgos
Inspektoriaus nužudymas sukėlė didelį rezonansą tuometinėje teisėsaugos sistemoje ir visame Varėnos rajone. Tyrimą kontroliavo aukščiausio rango pareigūnai, o Varėnos rajone darbavosi daug patirties turintys profesionalai.
Nužudymo tyrimas buvo labai įslaptintas. Jį apsunkino tai, kad smarkūs lietūs nuplovė pėdsakus. Į pagalbą pasitelkta kariuomenė iššukavo mišką nuo inspektoriaus mamos namų iki pat Merkinės tilto. Tačiau jokių įkalčių aptikti nepavyko.
Ekspertams pavyko išsiaiškinti, kad J. Grudzinskas pirmiausia buvo apsvaigintas smūgiu į galvą, o tik po to nušautas. Šūvio trajektorija išdavė, kad šauta iš viršaus. Tad auka galėjo tiek gulėti, tiek klūpėti. Iš inspektoriaus buvo pavogtas tarnybinis ginklas ir užrašų knygutė, kurią jis visada nešiodavosi su savimi.
Apsistota ties trimis versijomis – žudikai buvo kolegos, brakonieriai-medžiotojai arba nusikaltėliai.
Argumentai „už“ ir „prieš“
Kalbant apie bendradarbių versiją, teigta, kad J. Grudzinskas buvo labai principingas, su juo nebuvo galima derėtis dėl faktų nuslėpimo. Tad galbūt kažkas iš kolegų pajuto, kad inspektorius žino apie jų slepiamus nusikaltimus. Juolab, kad tik bendradarbiai žinojo, kad J. Grudzinskas liko nakvoti motinos namuose. Įtarimų, vietos gyventojams sukėlė ir tai, kad Varėnos kriminalistai visais būdais bandė įteigti, kad nužudymas – brakonierių-medžiotojų darbas. Bet įrodyti nei pirmos, nei antros versijos nepavyko.
Kalbant apie brakonierių-medžiotojų versiją, tai įvykio vietoje rastas kulkų suvarpytas taikinys bei iš medžio lentų suręsta vieta tykoti medžioklės grobio. Tačiau kas ir kokiais tikslais ten treniravosi, nustatyti nepavyko. Tiriant šią versiją buvo patikrinti medžiotojų sąrašai, vyko apklausos, bet užčiuopti siūlo galo taip ir nepavyko.
Pirmasis kreipėsi dėl „daktarų“
Vienas iš paskutinių J. Grudzinsko tirtų žymesnių nusikaltimų buvo kauniečių vagystės Varėnoje. Jas inspektoriui pavyko atskleisti. Vienas iš kauniečių gaujos lyderių buvo žinomas „Žalgirio“ krepšininkas E. Hakas. J. Grudzinskui buvo žinoma, kad jis susijęs su „daktarų“ grupuotės aplinka.
Varėnos inspektorius pirmasis 1979 metais oficialiai paminėjo „daktarų“ grupuotę užklausdamas tuometinę Kauno miliciją apie šios gaujos veiklą. Kitų metų pavasarį vienam iš kolegų J. Grudzinskas prasitarė, kad E. Hakas turi stogą VRM, todėl bijo susidorojimo. Ir pripažino, kad pirmą kartą gyvenime bijo.
Po kelerių metų vienas nusikalstamo pasaulio atstovų prasitarė, kad inspektorių galėjo nužudyti vienas „daktarų“ grupuotės lyderių – 5 kartus teistas, ypatingu žiaurumu pagarsėjęs J. Visgirdas, kuris, pajutęs pavojų, pasislėpė. Bet ir ši versija galiausiai atsimušė į sieną. Vien ko vertas faktas, kad kūnas buvo įmesta į vandenį, kai tuometiniai nusikaltėliai, kaip taisyklė, slėpdami nusikaltimus užkasdavo savo aukų kūnus.
Inspektoriaus J. Grudzinsko nužudymo byla – „tamsi“. Taip ir liko neišaiškinta, kas ir kodėl nužudė principingą pareigūną.
