m. lapinskas

Epidemiologinei situacijai negerėjant, kai kurie universitetai ir fakultetai priėmė sprendimą naują pusmetį pradėti nuotoliniu ugdymu. Į nuotolinį ugdymą kuriam laikui pereina Vytauto Didžiojo universitetas, bent vienas Vilniaus universiteto fakultetas, kituose universitetuose bus studijuojama mišriu būdu. Diskusijos dėl nuotolinio ugdymo vyksta ir šalies aukštosiose mokyklose.

Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų bei daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien pakvies ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad praėjome vienas kitą šitaip engti? Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuos politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Politikams aršiai diskutuojant dėl karantino ir pandemijos valdymo priemonių, komunikacijos specialistai pastebi, kad Vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi šiek tiek lengvesnės komunikacijos pandemijos valdymo klausimais. Naujų užsikrėtimų skaičiams augant skelbiama, kad karantino įvesti neplanuojama.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje.

Dar rugpjūčio viduryje Vyriausybė nusprendė, kad į aukštąsias mokyklas studentai galės grįžti tik su galimybių pasu. Visi kiti, kurie galimybų paso neturės, mokytis galės tik nuotoliniu būdu. Universitetai jau paskelbė, kaip tikrins galimybių pasus, o studentai piktinasi, kad tokia tvarka atneša vieną rimtą problemą studentams – nespėjus gauti antros vakcinos nuo COVID-19 dozės, jiems tektų už testus dokumentui gauti mokėti patiems.

Dviejų skirtingų naujienų portalų paskelbtos visuomenės apklausos rodo skirtingus visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe rezultatus. Vienoje matyti, kad Vyriausybe pasitiki kone pusė apklausos dalyvių, o kitoje – kiek daugiau nei trečdalis. Politikos ekspertai pasakoja, kad įtakos skirtingiems rezultatams galėjo daryti netgi paros laikas, kuriuo dalyviai buvo apklausti.

Namie gaminto maisto receptai, nuotraukos su numylėtais augintiniais – nieko naujo, kad šalies politikai rinkėjams bando pasirodyti šeimos žmonėmis. Tačiau, specialistų teigimu, vieni tai sugeba padaryti natūraliai, o kiti jau ne pirmus metus taip ir neranda savo rolės. Ir tuomet visuomenė stebisi, kodėl pirmoji ponia dalinasi velykinio pyrago receptu prezidentūros puslapyje.

Kauno technologijos universitetas (KTU) dėl blogėjančios Covid-19 epidemiologinės situacijos nusprendė visas studijų programas perkelti į nuotolinį mokymą.  Penktadienį priimtas KTU rektoriaus įsakymas, kuriuo privalu keisti studijų organizavimą ir vykdymą spalio-lapkričio mėnesiais.  Truks mėnesį laiko Universiteto vadovybė nusprendė akademinius užsiėmimus nuotoliniu būdu organizuoti mėnesį laiko.

Lietuvos aukštosios mokyklos netrukus atvers duris savo studentams. Tačiau baiminantis Covid-19 grėsmės, universitetai ir kolegijos bent dalį savo veiklos suplanavo vykdyti nuotoliniu būdu. O tais atvejais, kuomet studentai mokysis įprastiniu būdu, kai kurie universitetai numato, kad bus privalu dėvėti apsaugines kaukes. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų ketina organizuoti paskaitas Covid-19 pandemijos metu.

Baigiamųjų darbų gynimas – neišvengiamas žingsnis, laukiantis kiekvieno studento, norinčio pabaigti studijas. Kasmet tūkstančiai studentų jaudinasi prieš šį lemtingą savo žinių ir darbo pademonstravimą prieš komisiją, tačiau šiemet studentų laukia dar neregėtas išbandymas – baigiamuosius darbus dėl karantino teks gintis nuotoliniu būdu. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip karantino metu, kol įvestas nuotolinis ugdymas, atrodys studentų baigiamųjų darbų gynimas didžiausiuose šalies universitetuose.

Pastaruoju metu miestų ir miestelių merai aktyviai bendrauja su žmonėmis socialiniuose tinkluose, nacionalinio masto politikus kasdien matome televizijos ekranuose. Ilgą laiką vienu populiariausių šalies politikų buvusį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį karantino metu išgirsti galima itin retai. Jo atstovai tvirtina, kad V. Matijošaitis nenori reklamuotis šios krizės fone, o naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad meras arba neturi ką pasakyti, arba baiminasi užsikrėsti virusu.

Vyras prieš moterį. Prezidento rinkimų antrajame ture kovos ne tik idėjos ar politinės pažiūros, bet ir paaiškės, ar į svarbiausią valstybės postą grįš vyras, ar bus pratęsta moters prezidentės linija. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigia, kad dalies rinkėjų galvose vis dar vyrauja požiūris, kad vadovavimas šaliai – vyriškas darbas.

Švedijos teisėsaugai trečiadienį atlikus kratas galbūt pinigų plovimo schemose dalyvavusio „Swedbank“ būstinėje Stokholme, o ketvirtadienį dėl banko patiriamo „didelio spaudimo“ atleidus grupės vadovę, vieni komunikacijos ekspertai sako pasigedę tinkamos banko komunikacijos, kiti gi svarsto, jog bankas neprivalo komunikuoti su kiekvienu visuomenės nariu.

Ministrui pirmininkui pareiškus, kad moterys svarbios, bet dar svarbiau profesionalumas, kilo nemažai klausimų. Ką šis pasakymas galėtų reikšti? Tai, kad Lietuvoje nėra profesionalių moterų, ar tai, kad premjeras Saulius Skvernelis neranda nė vienos, kuri galėtų ir norėtų dirbti dabartinėje Vyriausybėj? Pirminėje Vyriausybės sudėtyje buvo trys ministrės, bet jų neliko.

Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną. Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui. S. Skvernelis užtikrina – niekaip, bet su tuo sutinka ne visi. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Penktadienį vyks Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus rinkimai. KTU atstovas atstovas spaudai Mantas Lapinskas BNS sakė, kad penktadienį rengiamas uždaras universiteto Tarybos posėdis, kuriame bus balsuojama dėl rektoriaus. Dėl šio posto varžosi 11 kandidatų. Rektorius išrenkamas, kai vienas kandidatas surenka ne mažiau kaip tris penktadalius visų Tarybos narių balsų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus rinkimai vyks penktadienį. KTU atstovas atstovas spaudai Mantas Lapinskas BNS sakė, kad penktadienį rengiamas uždaras universiteto Tarybos posėdis, kuriame bus balsuojama dėl rektoriaus. Dėl šio posto varžosi 11 kandidatų. Rektorius išrenkamas, kai vienas kandidatas surenka ne mažiau kaip tris penktadalius visų Tarybos narių balsų.

Yra manančių, jog dabartinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio komunikacija primena „ne aš kaltas – aplinka kalta“ tipo strategiją, kuri vienam politikui jau nepasiteisino. Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas rėžia tiesiai – R. Karbauskis viešojoje erdvėje atrodo apgailėtinai, o toliau bus tik blogiau.

Žinių radijas   Seimui po pateikimo pritarus įstatymo projektui, kuriuo visi viešieji užrašai turėtų būti lietuvių kalba, parlamentarė liberalė Dalia Kuodytė sako nemananti, kad nuo tokio įstatymo lietuvių kalba išloštų, o komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas atvirai jį vadina „kvailu“.   „Kai žmonės neturi idėjų, kaip pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą, kaip padaryti, kad jie daugiau uždirbtų, jaustųsi laisvesni ir geriau gyventų, prisigalvoja visokių tokių kvailų įstatymų, užs...

Jei Lietuvos įvaizdį, pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, kas nors ir sugriaus, tai nebūtinai bus peripetijos dėl Darbo partijos bylos, teigia ekspertai, nesutinkantys, kad Lietuvą diskredituoja valdančiųjų požiūris į pareigas suspenduoti nesutinkantį Darbo partijos atstovą, Seimo vicepirmininką Vytautą Gapšį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad šalies įvaizdžiui dėl to gresia pavojus, o parlamento vadovas Vydas Gedvilas jai atsikirto.

Europos Sąjungos (ES) tarybai pirmininkaujančios Lietuvos procedūrose keliamos reikiamos vėliavos, negiedamas Europos himnas ir nėra aišku – kas save laiko sąjungos patriotais. Nors tautininkai dažnai signalizuoja, kad ES ketina tapti valstybe vietoje valstybių sąjungos, žvaigždėtos ES vėliavos patriotizmo perspektyvos – abejotinos. Dabar Taivanyje gyvenanti europietė, lietuvė ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė deklaruoja europatriotizmą. „Taip. Aš jaučiuosi ES piliete.

Gegužės pradžioje numatomuose Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio rinkimuose kova aštrėja. Europos parlamentarą Vytautą Landsbergį palaikąs paskelbė generolas, buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis. Generolas už permainas Socialiniame tinkle "Facebook", J. Kronkaičio paskyroje apie dabartinį pirmininką, ekspremjerą Andrių Kubilių rašoma: „Kad ekonomikos rodikliai ir augimas jo politikos nuopelnai, negali niekas nuginčyti.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas portalo balsas.lt vaizdo konferencijoje abejoja pareigūnų, vadovaujančių „gimdymo namuose bylos“ tyrimui profesionalumu ir veiksmų, kurių imtasi, proporcingumu. Taip pat stebisi netikėtai pasigirdusiomis kalbomis apie sektas ir didelius pinigus, kurie esą slepiasi už noro gimdyti namuose.

„R. Paksas, kaip personažas, vargu ar labai tiktų būti jungtinės „Tvarkos ir teisingumo“ bei Viktoro Uspaskicho vadovaujamos partijos populiarumo lokomotyvu. Jo nišą tvirtai yra užėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – mano viešųjų ryšių specialistas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas. „Dideliam lyderiui iškilti reikia didelių sukrėtimų, didelių perturbacijų, kad jis galėtų pasireikšti.

Ką reiškia, jeigu nepopuliari politikų grupė, ilgai tvirtinusi viena, staiga ima keisti plokštelę, kad patiktų liaudžiai? Atsakymą pakuždės Seimo rinkimų kalendorius. Būnant valdžioje ir priimant nepopuliarius sprendimus, gana naivu tikėtis, kad piliečiai tave išrinks dar kartą. Taigi politikai pasitelkia įvairių priemonių, kad tik pelnytų rinkėjų pasitikėjimą.

Istorija Lietuvai padovanojo tris valstybingumą įprasminančias šventes, bet šalia įprastų, tautines ir religines tradicijas primenančių progų yra sukurta tokių, iš kurių šaipomasi. Švęsti mėgstame Šiemet Lietuva turės 12 nedarbo dienų, neskaitant perkeltų savaitgalio išeiginių, sudarančių vadinamuosius ilguosius savaitgalius. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis „Balsas.