Karantino metu ypač suaktyvėjo miestų komunikacija socialiniuose tinkluose. Bene aktyviausi yra Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir sostinės vadovas Remigijus Šimašius. Tačiau dažnai į miestiečius kreipiasi ir mažesnių miestų merai, pavyzdžiui, Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas atsakinėja į miestiečių klausimus tiesioginių transliacijų iš savo namų metu.
Ne politikuoja, o dirba
V. Matijošaičio patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Jarusevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Kauno miesto meras dažnai pabrėžia, kad jis nėra politikas.
„Nuo pat pradžių jis sakė, kad pandemija yra ne vieta ir ne laikas, kur reikia politikuoti ir kelti sau reitingus nuolat rodantis eteryje“, – teigė T. Jarusevičius.
Mero patarėjo tvirtinimu, meras nenutolo nuo darbų, kuruoja įprastas sritis, koordinuoja būtinus veiksmus suvaldyti koronaviruso krizę mieste ir nuolat domisi, kaip pavyksta tai padaryti. Pasak T. Jarusevičiaus, V. Matijošaitis iškart nusprendė, kad nesielgs kaip kitų miestų merai ir nekomentuos naujų koronaviruso atvejų Kauno mieste.
„Tegu kalba medikai, tai jų sritis, tai jų darbas, jie yra profesionalai, kurie turi teisę tą komentuoti. O ne politikai, ne merai, turėtų apie tai kalbėti. Jis tų žodžių laikosi iki šiol“, – aiškino V. Matijošaičio komandos narys.
T. Jarusevičiaus tikinimu, V. Matijošaitis, esant reikalui, kreipiasi į visuomenę, kaip tai padarė prieš Velykų savaitgalį, kai skatino kauniečius likti namuose, nepriiminėti svečių, saugoti save ir aplinkinius.
„Ne kartą mero kartota frazė, kad Seimo rinkimai dar toli, mes dirbame darbus, o nesirūpiname reitingų kėlimu prieš artėjančius rinkimus, nes tai mums nėra aktualu“, – sakė T. Jarusevičius.
Nuotolinio darbo nemėgsta
Pašnekovo teigimu, dėl koronaviruso, anksčiau mero kabinete vykę jo, vicemerų ir visos komandos pasitarimai persikėlė į erdvesnę Kauno miesto savivaldybės tarybos salę.
Kaip pasakojo T. Jarusevičius, V. Matijošaitis kartais pasinaudoja galimybe dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tačiau tokie atvejai reti.
„Jis dažnai sako, kad turi iš arti matyti vykstančius procesus“, – pasakojo mero patarėjas.
Dauguma V. Matijošaičio susitikimų, kurių per dieną būna ne vienas ir ne du, anot T. Jarusevičiaus, persikėlė į virtualią erdvę.
Negali apkaltinti konservatorių
Marketingo ir politinės komunikacijos strategas Mindaugas Lapinskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad V. Matijošaičio įvaizdis daugiausiai buvo paremtas tuo, kad jis – problemų sprendėjas, tvarkantis ilgai miestą valdžiusių konservatorių netvarką.
„Visas jo naratyvas buvo paremtas tuo, kad konservatoriai pridirbo, o jis čia penktus metus kuopia Augėjo arklides, kurias konservatoriai palikę buvo. Dabar, kadangi viruso prisiūt konservatoriams neišeina, tai nelabai yra to objekto, apie kurį būtų galima kalbėti“, – svarstė M. Lapinskas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas tvirtino, kad jį nustebino V. Matijošaičio tylėjimas karantino metu.
V. Dumbliauskas tvirtina, kad iš patikimų šaltinių girdėjęs istorijas, kai V. Matijošaitis vadovavo „Vičiūnų“ įmonių grupei ir nebuvo Kauno miesto meru, tuomet V. Matijošaitis įmonės viešųjų ryšių skyriaus prašydavo, kad kiekvieną dieną jis žiniasklaidoje būtų paminėtas bent po kartą.
„Gal tada jau planavo eiti į politiką, labai norėjo būti žiniasklaidos dėmesio centre“, – pasakojo V. Dumbliauskas.
Politologo teigimu, žiniasklaidos dėmesį V. Matijošaitis mėgo ir būdamas meru, tad V. Dumbliauską stebiną tokia tyla iš Laikinosios sostinės vadovo pusės.
„Man keista. Aiškinčiau, kad gal žmogus labai bijo [viruso]. Mirties baimė kartais taip surakina…“ – teigė V. Dumbliauskas.
Feisbuke Matijošaičio nesimato
M. Lapinskas svarsto, kad, net jei ir norėtų dažniau kreiptis į visuomenę ir būti dėmesio centre, V. Matijošaičiui šiuo metu tai būtų gana sunku padaryti, nes Kauno miesto meras neturi terpės, per kurią transliuotų savo žinutes.
Komunikacijos eksperto teigimu, nacionalinio masto politikai, premjeras Saulius Skvernelis, prezidentas Gitanas Nausėda ar sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra matomi per televiziją, o daugelio miestų merai, norėdami komunikuoti su piliečiais, naudoja socialinius tinklus.
„Matijošaitis neturi feisbuko, tai jis neturi ir kanalo, nuosavos medijos. Ko gero, tai viena iš priežasčių, kad mes sakom, kad mes jo nematome. Toks vaizdas susiklosto, kad visuomenė žiūri į socialinius tinklus, pamato grubliauskus ir šimašius, o Matijošaičio nesimato“, – samprotavo M. Lapinskas.
Komunikacijos ekspertas teigė, kad vien paskyros susikūrimas „Facebook“ tinkle problemos neišspręs, nes, kaip sako M. Lapinskas, politikas ne tik turi turėti kanalą, bet ir turi turėti, ką per jį pasakyti.
„Tačiau tylėti, ko gero, yra pats blogiausias įmanomas sprendimas“, – tvirtino M. Lapinskas.
Matijošaitis kelsis į socialinius tinklus?
V. Matijošaičio patarėjas T. Jarusevičius teigė, kad Kauno miesto meras visą laiką skeptiškai žiūrėjo į socialinius tinklus, dėl to ir neturi paskyros nė viename iš jų.
„Kiek tekę bendrauti, jis sakydavo, kad man tokia reklama nereikalinga, žmonės mato, ką aš darau pagal nuveiktus darbus, o ne pagal tai, ką aš kalbėsiu socialiniuose tinkluose. Jam ir šeimos nariai patarė nesivelti ir negaišti laiko. Jis kartoja, kad geriau tą laiką skirs konstruktyviam darbui ir rezultatų siekimui, o ne kalboms ir reklamai“, – aiškino T. Jarusevičius.
Tačiau, anot jo, netrukus tokia mero nuostata gali pasikeisti. V. Matijošaitis ne pirmus metus yra tarp dešimties populiariausių šalies politikų, tad, T. Jarusevičiaus teigimu, Kauno miesto meras turi, pašnekovo žodžiais, „moralinę pareigą būti arčiau žmonių“.
„Šitą klausimą mes būtinai rimtai apsvarstysime pasibaigus karantinui ir išsprendus dabar vyraujančias problemas“, – tikino T. Jarusevičius.
Kodėl pasibaigus karantinui? V. Matijošaičio patarėjo tvirtinimu, šiuo metu mero žengimas į socialinius tinklus būtų priimtas kaip reklaminis triukas, o to, anot T. Jarusevičius, V. Matijošaitis itin nemėgsta.
Svarsto apie pasitraukimą?
Nors, kaip sako M. Lapinskas, tai, kad dabar V. Matijošaitis nesiveržia į viešąją erdvę, nėra tragedija, tačiau tai gali pakenkti Kauno mero politinei ateičiai.
„Neatmesčiau, kad politinėje kovoje, jei reikės Matijošaitį stumti, tai garantuoju, kad jo oponentai šitą klausimą iškels, ką gerbiamas Visvaldai veikėte visą šitą mėnesį“, – samprotavo M. Lapinskas.
V. Dumbliauskas svarsto, kad galbūt V. Matijošaitis nebeplanuoja siekti trečiosios kadencijos Kauno miesto mero poste.
„Politika yra toks žaidimas, kad jei nesirodo viešumoje, gal jis galvoja neiti į rinkimus“, – kalbėjo politologas.
V. Matijošaičiui neseniai suėjo 63 metais, prieš keletą metų Kauno merui buvo atlikta širdies operacija. V. Dumbliausko nuomone, V. Matijošaitis galbūt nusprendė pasitraukti iš politikos po trečiosios savo kadencijos, tad nebemato reikalo būti žiniasklaidos dėmesio centre.
„Iš elgesio sprendžiant, jis mąsto apie politinės karjeros pabaigą. Pirmojoje kadencijoj jis buvo labai aktyvus, keldavo intrigas dėl kandidatavimo į prezidentus, jis žaidė su žurnalistais, matėsi, kad jam įdomu. Dabar nebe. Matyt, jis padėjo tašką“, – versiją, kad tai gali būti paskutinė V. Matijošaičio kadencija, kėlė V. Dumbliauskas.
V. Matijošaitis Kauno miestui vadovauja antrą kadenciją iš eilės, meru tiesioginiuose rinkimuose pirmą kartą išrinktas 2015 metais.
