Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas portalo balsas.lt vaizdo konferencijoje abejoja pareigūnų, vadovaujančių „gimdymo namuose bylos“ tyrimui profesionalumu ir veiksmų, kurių imtasi, proporcingumu. Taip pat stebisi netikėtai pasigirdusiomis kalbomis apie sektas ir didelius pinigus, kurie esą slepiasi už noro gimdyti namuose.
Ne vieną policijos vadovą rengusios aukštosios mokyklos dėstytojas J. Žilinskas, kuris pats byloje jau yra apklaustas, kaip liudytojas, sakė savo kailiu patyręs, koks rimtas dalykas įtarimas, kuomet apie jį dargi paskelbiama viešai. Jis patvirtino, kad jaučiasi padarytas sektantu.
„Aš priklausau toms 450 šeimų, kurios yra užkabintos tyrimo, ir sužinojau netikėtai, kad policija turi įtarimų, jog mes priklausome kažkokiai sektai. <...> Aš nežinau ar tai yra policijos viešieji ryšiai. Man tai yra panašu į tam tikrą neprofesionalumą. Jeigu kalbėti palyginimais, tai yra operacija, kurią galima atlikti skalpeliu, o yra operacija, kurią galima atlikti kokiu nors ten dideliu ir sunkiu kirviu. Tai man toks įspūdis, kad policija šitoje byloje naudoja kirvį“,- sakė jis, komentuodamas teisėsaugos atstovų veiksmus ir retoriką neseniai padarytus pareiškimus.
Balsas.lt primena, kad kilus dalies visuomenės pasipiktinimui policijos veiksmais prieš gimdyti namuose pasiryžusias motinas ir kratas žinomų menininkų namuose, policijos vadovai surengė spaudos konferenciją. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas kalbėjo apie verbavimą į sektas, „didžiulius pinigus“, aiškinimąsi, kur dingo 11 vaikų, galimą tyrimą dėl prekybos žmonėmis.
Pasak teisėsaugos atstovų, kraupios prekybos vaikais ir sektantizmo apraiškos pareigūnams paaiškėjo tiriant vieną naujagimio mirties atvejį.
Viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas portalo balsas.lt vaizdo konferencijoje siūlė labiau pasitikėti policijos veiksmais. „Jeigu tai būtų policijos viešųjų ryšių akcija tai akcijos objektas arba auka buvo parinkta labai labai nesėkmingai. Šiaip, jei jau nori kažką gąsdinti automatais, jei jau nori kažkokių efektingų veiksmų, tai šimtą kartų geriau yra pagauti tokius, dėl kurių visuomenė daugiau ar mažiau sutinka, dėl kurių visuomenė daugiau ar mažiau sutinka, jog jie yra sukčiai – atlikti operaciją Gariūnuose, pagauti kokius nors muitininkus. Tai čia ir garbės gausi, ir mažai kas rėks ir televizoriuje gražiai atrodys tie suguldyti žmonės, ir pan. Prieš žymius žmones, menininkus, intelektualus, visuomenės veikėjus iškėlęs bylas didelio PR turbūt nepasidarysi“, - sakė jis, nurodydamas, kad pareigūnų spaudos konferencija, kur paskelbta apie siaubingas versijas, greičiau buvo gynybinė reakcija į visuomenėje ir viešojoje erdvėje pasklidusią pareigūnų veiksmų kritiką.
Pasak jo, visa problema susiveda į tai, jog visuomenė nepasitiki valstybe. O kai nėra pasitikėjimo, esą bet kuriuo atveju galima gauti pylos. Kartu jis pastebėjo, kad jei vadovausimės vien pasitikėjimo institucijomis kriterijais ir reitingais, tai tyrimą reiktų patikėti pačiai prezidentei Daliai Grybauskaitei arba ugniagesiams gelbėtojams, kurių reitingai didžiausi. Pirmieji viešųjų ryšių akcijas prieš teisėsaugą, anot M. Lapinsko, pradėjo tie įžymūs žmonės, kurių namuose padarytos kratos.
J. Žilinskas savo ruožtu, pastebėjo, kad piliečiai turi teisę piktintis ir reikšti savo nuomonę. Ypač turint omenyje, kad valstybė savo pusėje turi jėgą. Kartu jis neigė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Pupeikienės teiginius, kad nuo pat 1992 metų gimimo namuose šalininkai ir propaguotojai nesiėmė jokių priemonių, idant šis procesas būtų tinkamai teisiškai sureguliuotas. Šiuo metu namie gimdyti nedraudžiama, tačiau medikams draudžiama teikti pagalbą apsisprendusiems tai daryti.
„Klausimas keliamas nuolatos. Problema yra ta, kad šitas dalykas Lietuvoje nuolatos susidurdavo su didžiuliu priešiškumu. <...> Kodėl ir į Strasbūrą jau kreiptasi dėl to dalyko? Kodėl sekama Vengrijos pavyzdžiu (Europos Žmogaus Teisių teismas dar 2010 m. yra nutaręs, byloje Ternovszky prieš Vengriją, kad pasirinkimas gimdyti namuose – teisė, kuri turi būti užtikrinta, - balsas.lt) ? Kodėl latviai jau susitvarkė normaliai? Kodėl lenkai jau susitvarkė? Tam reikia pastangų, tam reikia noro, tam reikia darbo“, - sakė teisininkas.
J. Žilinskas taip pat abejojo ir K. Lančinsko išsakytais teiginiais, kad gimdymo namuose palaikymo veikla pradėta tik tyrimo metu, o dabartine menininkės Inesos Kurklietytės (kurios namuose buvo atlikta krata, ieškant įkalčių) ir gimdymo namuose šalininkų veikla tik siekiama išvengti atsakomybės ir ji esą nukreipta prieš patį tyrimą. O ypač kalbomis apie įtakingas grupes ir pinigus. Pasak jo, jokių tamsių lobistinių grupuočių nėra.
„Iš kur jos gali būti? Aš net neįsivaizduoju teoriškai – kam gali būti tai naudingas gimdymo namuose skatinimas arba draudimas? Na, dar dėl draudimo tam tikrų minčių turiu. Bet skatinimas kam gali būti naudingas man visiškai nėra aišku, nes tų žmonių tikrai nėra daug“, - sakė J. Žilinskas.
Viešųjų ryšių ekspertas M. Lapinskas pastebėjo, kad teisinio reguliavimo trūkumai nėra policijos kaltė ir kėlė klausimą: „Kas būtų, jeigu kokia nors gėjų šeima nuspręstų, kad tai, jog jiems neleidžiama įsivaikinti, yra neteisinga ir gan atvirai parodytų, kad tai vis tiek kažkaip daro, o gal net ir filmą apie tai susuktų?“
Visą vaizdo konferenciją žiūrėkite čia:
