Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. balsų, ir nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda, kurį palaikė 30,93 proc. rinkėjų.
Buvimas moterimi iš trūkumo virto privalumu
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė portalui tv3.lt teigė, kandidato lytis gali veikti kai kurių rinkėjų pasirinkimą, tačiau ar tai gali būti lemiamas veiksnys, politologė neskuba spręsti. Vis tik, asmeninės kandidatų patirtys atskleidžia, kad prezidento posto siejimas su lytimi yra gajus mūsų visuomenėje.
„Pati I. Šimonytė ne kartą yra pasakojusi istorijų, kad prie jos kažkas prieina ir sako, kad gal ji visai ir nieko, bet jau reikia šiame poste vyro. Analogiška situacija, kad turint kurį laiką prezidentą vyrą, prie kito kandidato kažkas prieitų ir sakytų, kad gal jau reikia moters į šitą postą, nelabai įsivaizduojama“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak R. Urbonaitės, visuomenėje, visgi, vyksta pokyčiai, nes anksčiau moterys nebalsuodavo už moteris ir ilgą laiką stabilumą projektuodavo per vyrus, o dabar tyrimai atskleidžia, kad moterys gana aktyviai balsavo už I. Šimonytę. Politinių kampanijų strategas ir komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas sakė, kad lytį iš dalies galima laikyti I. Šimonytės pranašumu.
„Jos lytis švelnina griežtos ir tvirtos asmenybės bruožus. Šia prasme, buvimas moterimi jai duoda privalumą ir aišku dar labiau atskirs nuo G. Nausėdos“, – samprotavo M. Lapinskas.
Grybauskaitės lytis – faktorius „kiaulėms“
Dalia Grybauskaitė buvo pirmoji prezidentė moteris per visą Lietuvos istoriją. R. Urbonaitės teigimu, tai, kad šalį dešimt metų valdė moteris, gali šiek tiek pakenkti I. Šimonytei.
„Atsiras vienas kitas, kuris sakys, kaip mūsų visuomenėje mėgstama išsireikšti, kad tai nemoteriškas darbas. Jei antrajame ture matysime lygiai tokį patį fotofinišą kaip pirmajame, tai galbūt gali nusverti rezultatą, bet nemanau, kad tokių balsų bus labai daug“, – kalbėjo politologė.
M. Lapinskas tvirtino, kad per visus dešimt D. Grybauskaitės valdymo metų tai, kad ji yra moteris, niekada nebuvo vertinama neigiamai.
„Nemanau, kad tai yra faktorius. Nebent kažkokių radikalių šovinistinių kiaulių mentaliteto žmonių tarpe“, – svarstė komunikacijos ekspertas.
Solidus ąžuolas Nausėda ir nepėsčia Šimonytė
R. Urbonaitė tvirtina, kad anksčiau galėdavome tarp rinkėjų matyti norą į prezidentus rinkti kandidatą „iš stuomens ir iš liemens“.
„Esame girdėję, kad ir Algirdas Brazauskas buvo kaip ąžuolas, Artūras Paulauskas kažkada buvo labai gražus prokuroras. Tai galėjo imponuoti moterims“, – kalbėjo politologė.
R. Urbonaitė svarsto, kad G. Nausėda irgi stengiasi kurti reprezentatyviai ir solidžiai atrodančio politiko įvaizdį.
„Galbūt kažkam gali palikti tą įspūdį, kad neblogai atrodantis, bet čia skonio reikalas“, – teigė pašnekovė.
Pasak M. Lapinsko, noras matyti gražų ir solidų vyrą egzistuoja ir Lietuvoje.
„Jeigu G. Nausėdos gerbėjui įpiltum litrą degtinės ir paklaustum, kodėl balsuoji už G. Nausėdą, spėčiau, jog didelė dalis galų gale prisipažintų, kad dėl to, jog jis – gražus vyras“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
R. Urbonaitė pasakojo, kad yra girdėjusi istorijų, jog dalis rinkėjų nebalsuoja už I. Šimonytę, nes ji jiems negraži, o renkasi G. Nausėdą, nes jis jiems gražus.
„Toli gražu nepavadinsi to racionaliu balsavimu“, – įsitikinusi politologė.
M. Lapinsko teigimu, jeigu kalbama ne apie kažkokios subjektyvius „grožio konkurso“ standartus, o apie grožį plačiąja prasme, I. Šimonytė šioje srityje irgi „nepėsčia“.
„Labai plačia prasme grožis signalizuoja tai, kad žmogus fiziškai sveikas, energingas, pasitempęs, neapsnūdęs, neapsileidęs, susitvarkęs. Šioje vietoje, abu kandidatai gerai atrodo“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
Portalas tv3.lt primena, kad antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d.
