Gegužės pradžioje numatomuose Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio rinkimuose kova aštrėja. Europos parlamentarą Vytautą Landsbergį palaikąs paskelbė generolas, buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis.
Generolas už permainas
Socialiniame tinkle "Facebook", J. Kronkaičio paskyroje apie dabartinį pirmininką, ekspremjerą Andrių Kubilių rašoma: „Kad ekonomikos rodikliai ir augimas jo politikos nuopelnai, negali niekas nuginčyti. Bet, ar turėtų jis ir toliau vadovauti partijai, kuri pralaimėjo rinkimus, jau kitas klausimas. Neužtenka būti pragmatiku. Nepriimtini tokie pamąstymai, kaip kad, jei nelaimėsime šiuos rinkimus, tai laimėsime ateinančius“ .
Generolas J. Kronkaitis, kuris primena esąspartijos tarybos narys, kelia klausimą, kodėl TS-LKD pralaimėjo provincijoje. „Kas už tai atsakingi? Galbūt, kad per daug sprendimų neištekėjo iš deklaruojamų vertybių? Manau eiliniam žmogui ir jo rūpesčiams nebuvo skirta pakankamai jam priklausomo dėmesio. Chaosas teisėtvarkoje liko nesutvarkytas. Smulkus verslininkas liko apkrautas biurokratine našta ir korupcija. Nemanau reikia gaišti jūsų laiką vardinant šių sričių trūkumus, nes jie tęsiasi nuo nepriklausomybės pirmų dienų ir nei viena vyriausybė nei prezidentas sugebėjo, gal nesiryžo, sutvarkyti. Labai svarbūs energetikos projektai liko neįgyvendinti. Kol eilinis žmogus nesijaus, kad jo nuomonė yra svarbi ir jis turi balsą, tol apie jo paramą įgyvendinant valstybės gerovei svarbias programas nėra ko tikėtis“, - piktinasi generolas.
Praėjusiuose TS-LKD vadovo rinkimuose A. Kubiliuų parėmęs J. Kronkaitis mano, atėjo laikas partijai atsinaujinti ir grįžti prie vertybių išpažinimo. „Iš to išpažinimo išplauks ir valstybės ekonominis klestėjimas. Neužtenka kalbėti tik apie materialinį gerbūvį, bet reikia ateities vizijos ir kalbėtis dalykiškai su tauta. Kai sunkiausiomis Lietuvos valandomis reikėjo lyderio, kuris galėtų sutelkti tautą bendram tikslui, atsirado asmenybė, kuri sugebėjo išreikšti žodžiais, ką žmonės giliai jautė. V. Landsbergis pradėjo dialogą su Tauta; dialogas virto veiksmais ir tikslas buvo pasiektas. Šiuo metu manau jis tinkamiausias kreiptis į žmonių sąžinę, įgyvendinti reikalingas reformas partijoje ir išjudinti iš sąstingio ne tik partiją bet ir visuomenę“, - rašo jis viešame kreipimęsi į TS-LKD narius. Kartu buvęs vyriausiasis kariuomenės vadas teigia nepritariąs mintims, jog partijoje prasidėjusios diskusijos reiškia partijos pakrikimą ir vadina tai demokratiniu procesu bei stiprybės požymiu.
Abu kandidatai išbandyti?
Viešųjų ryšių specialistas, bendrovės „Bradscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas abejoja, ar tiems rinkėjams, kurie neapsisprendę palaikyti konservatorių partiją, šios viešos batalijos ir būtent šie kandidatai gali pasiūlyti ką nors naujo. „Kaip dažnai būna su konservatoriais, veikimo forma gerokai pranoksta turinį. Teoriškai viešos batalijos tarp dviejų žinomų kandidatų turėtų rodyti, kokį kelią partija pasirinks. Tipiška kova vyktų tarp kandidato, siūlančio žiūrėti į ateitį ir tarp kandidato akcentuojančio patirtį ir tęstinumą. Per pirminius rinkimus pasitaiko daug purvo pylimo, bet gebėjimas būti žiniasklaidos akiratyje leidžia partijai patraukti ir neprisirišusius rinkėjus.
Deja, šiuo atveju atrodo, kad, kurį kandidatą bepasirinksi, abu darys tai, ką darė praeityje. Todėl pirminiai rinkimai partijos aktualumo svyruojantiems rinkėjams nepadidina. Tam, kad juos būtų galima patraukti reikėtų naujo kurso brėžimo, kurio, susidaro įspūdis, neturi nei vienas, nei kitas kandidatas“, - mano jis.
Visgi, anot M. Lapinsko, akivaizdi partijos branda, kuri leidžia karštus pirmininko rinkimus, po kurių pralaimėjęs lieka partijoje, o ne išeina kurti naujos. „Ką besakytų kitų partijų atstovai ir apžvalgininkai, Lietuvoje nėra kitos partijos, kuri būtų tiek stipri, kad galėtų sau leisti atvirą diskusiją partijos lyderio klausimu, o jos nariai, nebijodami pasekmių, galėtų agituoti už alternatyvas“, - aiškino ekspertas.
Pastebėjęs, kad pirmininko, kaip partijos iškabos keitimas, po pralaimėtų rinkimų, nėra prigijusi Lietuvoje europinė tradicija, M. Lapinskas nurodė, kad kai kada tokia kaita imituojama.
Kaip pavyzdį jis nurodė už parlamento ribų likusią Liberalų ir Centro Sąjungą, kuri pastaraisiais metais keitė pirminkus kiekviename suvažiavime, bet tai negelbėjo. „Liberalcentristai keitė ne lyderius, o formaliai vadovaujančius asmenis. Sunku net parinkti pavyzdžius – kuri dar partija į priekį rašė mažiau charizmatiškas personas“, - mano M. Lapinskas.
***
Pagal partijos įstatus, pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai. Pasibaigus kandidatų kėlimo terminui, kandidatams skiriamas vienas mėnuo rinkimų agitacijai vykdyti. Po jo vieną savaitę vyksta balsavimas. TS-LKD pirmininko tiesioginiai rinkimai laikomi įvykusiais, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų partijos narių. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių TS-LKD narių balsų.
Balandžio 22-23 d. vyks TS-LKD partijos pirmininko rinkimai skyriuose/ skyrių sueigose. Nariai, negalintys balsuoti numatytu laiku savo skyriuose, turi galimybę tai padaryti iš anksto.
Partijos suvažiavimas šiemet įvyks gegužės 11 dieną. Iki to laiko pirmininkas turėtų būti išrinktas.
