lr konstitucija

Prieš dvidešimt metų Lietuvos piliečiai referendumu pritarė LR Konstitucijai. Vien pritariančiųjų skaičius šių dienų mastais buvo įspūdingas – apie 1,5 milijono rinkėjų. Kritikai ir skeptikai tuomet kalbėjo, jog nemaža dalis balsavusiųjų net nebuvo skaitę Konstitucijos projekto. Be abejo, visi tikrai nebuvo skaitę.

Gegužės 15-oji – Šeimos diena, bet Lietuvoje jau kurį laiką klausimas, kas yra šeima, kelia aršias politikų ir visuomenės diskusijas. Daugybę triukšmo sukėlė Seimo narių įregistruotas įstatymo projektas, keičiantis Konstitucijos 38 straipsnio nuostatas ir įtvirtinantis, kad „šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką“. Anot šios pataisos kritikų, tai – pačios LR Konstitucijos nuostatų pažeidimas bei kišimasis į asmenų privačius santykius.

Metų sandūroje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas beveik tuo pačiu metu išdėstė dvi visiškai priešingas pozicijas. Vienu atveju, kuomet buvo kalbėta apie mergaitės paėmimą Garliavoje, griežtai pareikšta, kad teismo sprendimą privalu vykdyti. Kitu atveju – dėl botelių griovimo AT pirmininkas pareiškė, jog reikia ieškoti kompromiso, nors Aukščiausiasis Teismas   dar 2010 m. balandį įpareigojo nugriauti 14 neteisėtai Preiloje pastatytų botelių.

Prieš aštuoniolika metų laisva piliečių valia įgijome svarbiausią Lietuvos Respublikos dokumentą – Konstituciją. Ir jei tuos aštuoniolika metų būtų laikomasi jos nuostatų, šiandien neabejotinai turėtume kitokį valstybės veidą, kitokį žmonių gyvenimą. Vis dar ginčijamasi dėl laikrodžio rodyklių sukiojimo, o realiai, būtent prieš tuos pačius 18 metų, Lietuvoje buvo atsuktas ir laikas, kuomet į valdžią grąžinta senoji komunistinė nomenklatūra.

Šį sekmadienį vyko rinkimai į LR Seimą dviejose vienmandatėse apygardose. Vilniaus – Šalčininkų apygardoje jau pirmame ture nugalėjo Šalčininkų meras L.Talmont. Mažai kas abejojo kitokia rinkimų baigtimi šioje apygardoje, nes Lenkų rinkimų akcija jau seniai valdo šį rajoną ir yra sukūrusi geležinę sistemą reikiamam balsų skaičiui gauti.

Niekaip nebaigia niežėti padai seimūnams, turintiems daug turto saugomose teritorijose. Pastaruoju metu lyderiauja konservatorė R.Rutkelytė, apsiginklavusi solidžiais žemės plotais saugomose teritorijose ir LR Konstitucija. Beje, aiškina Konstituciją ji pati, be Konstitucinio teismo pagalbos. 2009.06.03 Seime vyko LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo projekto svarstymas. Kaimo reikalų komitete jis buvo tik teikiamas.

Šis pavadinimas — ne mano „išradimas“. Pasiskolinau. Išradėja — „Kauno dienos“ žurnalistė Violeta Juodelienė, taip pavadinusi vieną savo rašinių. Tik ji savo galvoje turėjo ir mūsų galvoms pasiūlė tikrą kiemą ir tikras šiukšles: pavasaris, tirpsta sniegas, o iš po jo vietoj geltonų purienų — šiukšlės, šiukšlės, šiukšlės! Tiesą sakant, vaizdelis iš po to sniego ir iš po to pavadinimo išlenda visai nekoks, bet aš jį įrašyčiau vos ne aukso raidėmis, kaip vieną svarbiausių mūsų pseudopolitikos ir ...

Praėjusi savaitė baigėsi sėkminga „Maximos“ psichologine ataka prieš Lietuvos piliečius. Tai gali būti apgalvota reakcija į valdžios bandymą riboti antkainius, tuo neva demonstruojant rūpinimąsi pirkėju.

Nepamenu per pastaruosius 10 metų kito tokio įvykio, kuris būtų sukėlęs tokią diskusijų audrą, kokią sukėlė sausio 16-osios manifestacija ir po to kilusios riaušės. Nebent panašaus mąsto diskusiją sukėlė 2004 metų prezidentinis skandalas.

Kablelis, paprastai būdamas mažai reikšmingas, šiame ir kituose analogiško pobūdžio sakiniuose įgauna neregėtą galią – jis tampa padėties šeimininku, galinčiu nulemti sakinio prasmės likimą: „Lietuvoje studijuoti negalima, emigruoti“, arba „Lietuvoje studijuoti, negalima emigruoti“. Skirtumas tarp šių dviejų sakinių yra milžiniškas ir jį sugeba padaryti mažytis kablelis, tačiau, kad ir koks įtakingas jis bebūtų, jam pavaldi tik sakinio reikšmė, o ne realybė, kuri turi savus padėties šeimininkus,...

Ne taip seniai vienas apžvalgininkas, „traukdamas per dantį“ paskubomis, be gilesnės analizės ir tvirtesnio pagrindimo rengiamas mokesčių sistemos pataisas, juokais pasiūlė apmokestinti šaldytuvus ir dulkių siurblius: girdi, dar daugiau įplaukų ateitų į biudžetą. Ir ką jūs sau manote? Truko praeiti vos trys savaitės ir tuo patarimu buvo pasinaudota – Kalėdų išvakarėse buvo pranešta, jog ketinama apmokestinti visus automobilius.

Tarptautinės studentų dienos proga naujos valdžios dovana studentams – banko paskolos kilpa ant kaklo. Kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus p. Gintaras Steponavičius atvirai prabilo apie valstybės lėšomis studijuojančių studentų skaičiaus mažinimą ir kartu pridūrė, kad mokamų vietų skaičiaus mažinti neplanuoja, atvirkščiai – mokestį už mokslą žada įvesti maksimaliai dideliam studentų skaičiui.

Referendumo iniciatoriai, suprasdami energetinių klausimų svarbą visai visuomenei, įsiklausę į specialistų siūlymus, matydami Vyriausybės ir Seimo abejotinus veiksmus, pasiūlė piliečiams pasinaudoti konstitucine teise išreikšti savo valią referendumu.

LSAS iniciatyva pradėta studentų apklausa prašant apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką. Šiai iniciatyvai pritarti negalime. Jos tikslas ir prasmė mums yra neaiškūs ir abejotini. Prielaidas kilti „gero mokymosi“ kriterijų problemai sukūrė politinės jėgos, mėginančios įgyvendinti imitacinę aukštojo mokslo „reformą“ ir žūtbūt įteisinti mokestį už mokslą nepertvarkytose šalies aukštosiose mokyklose.

Skambiai deklaruota Aukštojo mokslo Reforma (toliau – AM Reforma), pasirodo, tėra būdas Lietuvos aukštosiose mokyklose jau praktikuojamą mokestį už vakarines ir neakivaizdines studijas įteisinti ir dieninėse studijose. Apie tai byloja AM Reformai pasitelkiamos priemonės –  konstatuotas faktas, jog aukštosioms mokykloms trūksta finansavimo ir siūlomas primityviausias sprendimas – tegul studijuojantys už studijas susimoka patys.

Tebevykstančios politikų bei energetikos ir ekonomikos specialistų aistringos diskusijos dėl nacionalinio investuotojo formavimo atskleidžia vis daugiau įstatyminių spragų bei Vyriausybės paskirtos derybininkų grupės, vadovaujamos ūkio ministro V.Navicko, darbo broko, paskubomis formuojant nacionalinį investuotoją naujos atominės elektrinės statybai.

Europos Sąjunga savo politikos formavime be galo didelį dėmesį skiria moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimui darbo rinkoje. LR Konstitucija taipgi numato, jog asmuo negali būti diskriminuojamas lyties atžvilgiu. Visgi, Europa pastebi, kad teisinių reglamentavimų nepakanka norint užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje ir karjeros galimybių siekime.

Nesenai paminėjome narystės Europos Sąjungoje trečiąsias metines. Visi sutiksime, kad labiausiai per šiuos metus pajutome laisvą asmenų, prekių, paslaugų judėjimą. Kuo vilioja „senosios“ ES šalys? Nemaža dalis asmenų patvirtina, kad nori likti emigrantais ne tik dėl socialinių garantijų, bet ir pilietinės laisvės.

„Kava su politika“ – jau tradicija tapusios kas mėnesį ir dažniau rengiamos diskusijos įvairiomis aktualiomis temomis Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės biure Vilniuje. Diskusijos yra neformalios, žmonės nėra įpareigoti laikytis kokių nors oficialių pozicijų. Atviras pokalbis reikalingas tam, kad  išsiaiškinti dalykus, kokie jie iš tiesų yra.

Šių metų vasario 12 dieną, pirmadienį, Vašingtone Baltuosiuose Rūmuose susitiko JAV ir Lietuvos vadovai G.W.Bush ir V.Adamkus. Po beveik valandos trukusios uždaro pokalbio prezidentai žiniasklaidos atstovams iš abiejų valstybių trumpai papasakojo apie ką kalbėjo ir pasidžiaugė tolimesniu dviejų šalių geranorišku bendradarbiavimu.

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius baigė savo iniciatyva pradėtą tyrimą pagal žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie tai, jog Šilalės policijos pareigūnai, užuot skubėję padėti gimdyvei, aiškinosi kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl vaikas gimė tiesiog ant kelio.

Aštria kritika politikams TV3 informacinėje-analitinėje laidoje „Savaitės komentarai” garsėjanti TV3 Žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė praėjusį sekmadienį, sausio 21 dieną, pirmąkart laidą užbaigė be pašnekovo. Studijos svečias – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius neatlaikęs įtampos nutraukė pokalbį, nusisegė mikrofoną ir spruko iš „Savaitės komentarų” studijos.

Vakar (03.02) LR Seimo Valdyba pareiškė, kad už savo pareigų nevykdymą bus neišmokėta dalis atlyginimo keliems Seimo nariams. Tarp jų ir darbininkų "mesijui" p. Viktorui Uspaskichui. Lietuvos jaunieji socialdemokratai kelia klausimą: kas būtų, jei išsipildytų blankiausios V. Uspaskicho svajonės ir jo vadovaujama Darbo partija laimėtų daugumą LR Seime? Ar turėtume dirbantį Seimą? O gal susiklosčius situacijai, kai vadovaujantis LR Konstitucija gali tekti paleisti Seimą, nebus ko paleisti.

Konstitucinio Teismo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės instituto” iškėlė į dienos šviesą labai rimtą Lietuvai klausimą: “Kas yra Lietuvos pilietis?” Visiškai akivaizdu, kad Lietuvą sudaro tik piliečiai, niekas kitas. Lietuvos piliečiai, gaudami pilietybę, prisiekia.