Šių metų vasario 12 dieną, pirmadienį, Vašingtone Baltuosiuose Rūmuose susitiko JAV ir Lietuvos vadovai G.W.Bush ir V.Adamkus. Po beveik valandos trukusios uždaro pokalbio prezidentai žiniasklaidos atstovams iš abiejų valstybių trumpai papasakojo apie ką kalbėjo ir pasidžiaugė tolimesniu dviejų šalių geranorišku bendradarbiavimu.
Amerikos ir LR aukščiausio rango pareigūnai savo susitikimo metu kalbėjo apie JAV ir mūsų tėvynės tiesioginį bendradarbiavimą, apie Lietuvos dalyvavimą Irake, Afganistane ir Kosove, nepriklausomos energetikos strategijos planus, o taip pat bevizį režimą mūsų šalies piliečiams į Ameriką. Kaip mums sakė prezidentas Adamkus, jo manymu šis susitikimas su G.W.Bush buvo tikrai produktyvus ir itin draugiškas, juo labiau todėl, kad už kelių dienų Lietuva švęs savo “liepos 4-ąją” (ši data yra oficialiai minima JAV Nepriklausomybės šventė – red.past.) – 89-ąsias Lietuvos išlaisvinimo metines.
Nors Lietuvos Respublikos vadovo beveik savaitę trukęs vizitas JAV buvo labai įtemtas, Vašingtono “Mayflower” viešbutyje apsistojęs ponas Adamkus maloniai sutiko atsakyti ir į kelis „Amerikos lietuvio“ korespondentų klausimus. Kalbėjosi Eugenija ir Laurynas Misevičiai, Eugenijus Misiūnas.
- Gerbiamas prezidente: girdėjome, kad jūsų pokalbiai su JAV vadovu G.W.Bushu ir kitais aukšto rango šios šalies pareigūnais buvo labai sėkmingi, priminkite kelintas tai buvo Jūsų oficialus susitikimas su Amerikos prezidentu?
- Su G.W.Bush be daugelio susitikimų įvairiose tarptautinėse konferencijose čia Vašingtone Baltuosiuose Rūmuose šis - trečiasis mūsų pokalbis. Noriu sutikti su jumis, kad tai buvo vienas įspūdingiausių mano dalykiškų susitikimų, vyko atviras pasikalbėjimas, kuris, aš esu tikras, duos gerus rezultatus.
- Labai smagu tą girdėti... o kokių konkrečių veiksmų ir sprendimų prieita, kas Lietuvai atneš naudos ir ką mūsų tėvynėje reikia atlikti, kad kuo greičiau išvystume tuos rezultatus?
- Aišku turbūt visų dėmesyje šiuo metu labiausiai yra bevizio įvažiavimo į Ameriką mūsų šalies piliečiams klausimas, kuris dabar sakyčiau jau įgavo dalykišką lygį, nes JAV Senate jau yra svarstomas. Iš senatorių pusės jau anksčiau buvo pateikta visa eilė projektų, vieni buvo palankesni Baltijos šalims (tame tarpe ir Lietuvai), kiti ne. Mes ypatingai buvome susirūpinę senatoriaus G. Voinovich pateiktu įstatymo projektu, kuris praktiškai būtų eliminavęs Lietuvą iš tų valstybių, kurioms būtų suteikta teisė bevizio įvažiavimo į JAV, sąrašo. Žinojome, kad bevizio įvažiavimo teisė būtų suteikta tik penkioms valstybėms ir pagal jo pateiktas rekomendacijas, kurios valstybės galėtų kvalifikuotis, aišku viena, kad Lietuva nebūtų patekusi į tą grupę. Šis klausimą aptarėme ir su prezidentu G.W.Bush, jis pasisakė labai stipriai už Lietuvos poziciją. Vėliau pavyko susitikti su JAV Kongreso užsienio reikalų komiteto nariais, kurie ypatingai turi didelį įtaką svarstant šitą reikalą. Nežinau kiek galima prisiimti mūsų susitikimui nuopelnų, tačiau mane ką tik painformavo Amerikos ambasadorius Lietuvoje (J.A.Cloud – red.past.), kuris gavo žinią, kad senatorius Voinovich atsiėmė savo originalų siūlymą išimant tą pastraipą, kurioje ribojamas valstybių, kurioms bus užtikrintas bevizis įvažiavimas į JAV, skaičius. Taigi aš manau, kad mano vizitas Vašingtone vienaip ar kitaip davė realių rezultatų jau dabar.
- Savo susitikime su JAV prezidentu kalbėjote, kad Lietuva su JAV eis ir toliau „petys į petį“. Tačiau ne paslaptis, kad dėl kontraversiškai vertinamo karo Irake Jungtinių Valstijų vadovo reitingai ir populiarumas čia gerokai krenta (pagal „USA Today“ neseniai įvykdytą apklausą net 63 proc amerikiečių nori, kad visi jų valstybės kariai sugrįžtų iš Irako namo iki 2008-ųjų metų pabaigos). Kaip, jūsų manymu, tai vertins Lietuvos žmonės?
- Tiesa sakant, šis klausimas buvo iškeltas G.W.Busho ir mano akivaizdoje, dalyvaujant aukščiausiems jo patarėjams. Jam buvo pasakyta „Jūsų reitingai šiuo metu dėl esančio karo yra rekordiškai žemi, kaip jūs įsivaizduojate, kad tą vertins pasaulis ir šiuometinėje aplinkoje tas paveiks jus?“. Tai buvo klausimas daugiau nukreiptas man... Aš JAV prezidentui girdint atsakiau: “Prezidente, reitingai šiandiena galbūt yra reikšmingi ir tikrai skaudūs asmeniškai, tačiau ne šie reitingai, bet istorija jus įvertins”. Aš tikiu, kad būtent taip ir bus.
- Pakalbėkime apie Amerikos ir bendrai išeivijos lietuvių bendruomenę. Jūs pats juk nemažą savo gyvenimo dalį praleidote JAV. Jūsų jaunystės ir brendimo laikais mūsų tauta išeivijoje, ypač čia už Atlanto turėjo vieną svarbiausią tikslą - anksčiau ar vėliau pilnai atstatyti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kas (užbėgant už akių) galų gale buvo pasiekta 1990-aisiais metais. Tai buvo kilnus siekis, kuris vienijo visus be išimties Vakaruose atsidūrusius lietuvius emigrantus. Po 1990-ųjų kovo 11-osios tokio vos ne kiekvieną mūsų tautos išeivijos atstovą suvienijusio tikslo nebeliko... kokie dabar jūsų manymu turėtų būti pagrindiniai dar plačiau po pasaulį išsibarsčiusios lietuvių išeivijos tikslai ir iššūkiai?
- Išeivija, kurios dalis buvau ir aš tapo politinė emigracija, politine išeivija, kurios jūs labai gerai išsakėte pagrindinis tikslas buvo kovoti už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą. Rezultatai aiškūs, džiaugiamės tuo šiandieną, tačiau dabartinė emigracijos banga, kurią aš pavadinčiau ekonomine, atvyko jau iš tam tikros lietuviškos tvirtovės. Jie išeivijoje kūrėsi, aišku pradžioje sunkiai stojo ant kojų (finansiškai), tačiau jiems pagrindinis uždavinys tebėra, ir aš raginu, kviečiu ir noriu tai matyti, būtent tolimesnis lietuvybės puoselėjimas, kelti lietuviškas kultūrines vertybes juos supančioje aplinkoje, jaunoje kartoje išlaikyti lietuviškumą, supratimą, išsilaikyti susibūrusiais, sakyčiau, tam tikruose tautiniuose centruose, kur ta lietuvybė tikrai galėtų klestėti, kur lietuviška mokykla, lietuviška daina, mūsų kultūrinė veikla. O tuo pačiu dalyvauti, gal ne tiesiogiai ir kasdien, Lietuvos gyvenime. Štai yra uždavinys, didelis uždavinys. Tačiau aš manau, kad ir dabar išeivijoje atsidūrusi emigracinė banga yra intelektualiai šiems iššūkiams pajėgi ir tą gali pasiekti ir būtinai tai padarys.
- Tikėkimės, kad taip ir bus. Tačiau mes visi matome atsiranda nenumatytų kliūčių lietuviškumui išeivijoje ir svarbiausia Lietuvos pilietiškumui išlaikyti. Kaip žinome pereitų metų lapkričio 13 dieną LR Konstitucinis Teismas įnešė pataisą, pagal kurią dabar neįmanoma išlaikyti Lietuvos pilietybės kitų valstybių, įskaitant Jungtinių Valstijų piliečiams. Tai buvo akibrokštas didesnei po pasaulį išsibarsčiusiai lietuvių bendruomenei daliai. Kaip Jūs pakomentuotumėte šią dilemą ir ar yra kokie nors konkretūs keliai, kaip mums, užsienyje atsidūrusiems lietuviams, įmanoma būtų išlaikyti lietuvišką pilietybę?
- Nematau čia didelės tragedijos. Tokį akibrokštą, kaip jūs tai pavadinote išgyvenau ir aš pats, kai 1990-aisiais metais atstačius Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, buvau su visa kita išeivija „išbrauktas“, tuomet netekęs savo gimtos šalies pilietybės, tačiau gyvenimas reikalus ištaisė. Nė kiek neabejoju, kad susitvarkys viskas ir šį kartą. Visų pirmiausia - aš pasisakau už dvigubą pilietybę. Lietuvos Konstitucinis Teismas išsakė savo nuomonę tik todėl, kadangi pagal taip, kaip šiandien yra surašyta LR Konstitucija, jie tiktai nustatė faktus. Dėl to prarasti galvos visiškai nėra reikalo. Yra kelių, kaip tą klausimą ištaisyti, čia nereikia net visos Konstitucijos keisti, kaip kad yra siūloma, nereikia jokio referendumo skelbti. Kadangi jei šiandien paskelbtume referendumą tokiose aplinkybėse, neišaiškinus žmonėms reikalo, aš esu beveik tikras dvigubos pilietybės idėją tikrai atmes ir Lietuvos žmonės ko gero patvirtins Konstitucinio Teismo sprendimą. Tai manau, kad šiuo keliu eitu nereikia, taip pat kaip nereikia kelti paniekos. Visame pasaulyje, kaip ir Amerikoje Konstitucija yra papildoma, pridedamos pataisos, JAV Konstitucijoje yra pilna tokių pataisų. Manau su laiku, išsiaiškinus, teisiniai peržiūrėjus, pristačius tokį Lietuvos Konstitucijos papildymą atskiru straipsniu, šis klausimas bus teigiamai išspręstas. Taip kad nesikarščiuokime, nepameskime galvos, jokio referendumo šiandien nešaukime, ramiai į tą reikalą pažiūrėkime ir ta dvigubos pilietybės dilema tikrai bus teigiamai išspręsta.
- Gerbiamas prezidente, ar jūs palaikote dabartinę JAV Lietuvių Bendruomenės akciją su peticijos rašymu ir parašų rinkimu po visą Ameriką, kuriuos vėliau planuojame pristatyti LR Seimui, Vyriausybės nariams ir kitiems svarbiems valdžios asmenims Lietuvoje?
- Man atrodo, kad tai yra gražus jūsų sentimentų išreiškimas, bet jis neturės teisinės įtakos. Taip kad gražu, prašau parašykite, palikime istorijoje tokį dokumentą, kuriuo parodysime savo valią, norą išlikti viena tauta, naudotis tais pačiais įstatymais - esu tikras, kad tai reikalo nepagadins.
- Ši dvigubos pilietybės problema yra svarbesnė mums, išeivijos lietuviams, tačiau persikelkime į Lietuvą, kur turbūt vienas aktualiausių yra mūsų tautos emigracijos klausimas, kuris tikimąsi bus pakreiptas į re-imigracijos procesą, kaip išvykusius sugrąžinti. JAV-Baltijos šalių fondo pokylio metu teko susitikti su verslininkais iš Lietuvos, kurie išreiškė didelį norą vykdyti eilę akcijų pritraukiant emigravusius, gerais specialistais užsienyje tapusius mūsų tautiečius, viliojančiais darbo pasiūlymais ir netgi Vakarų ES šalių lygio atlyginimais, o ką tada turėtų daryti LR Vyriausybė, Lietuvos valdžia?
- Visų pirma jokia prievarta nesustabdysime emigracijos iš Lietuvos, nei prievarta ar kokiais naujais įstatymais nesusigrąžinsime išvykusių, būkime realistais. Čia tik gražūs pakalbėjimai, reikia veiksmais, sudarytomis sąlygomis suteikti patrauklias galimybes tiems, kas turi tam tikrų jausmų, noro dirbti savo tėvynėje, savo žmonių tarpe. O tai, kad verslininkai šiandiena kalba apie galimybes sudaryti geresnes sąlygas, pasiūlyti didesnį darbo užmokestį, galima tik džiaugtis, tai yra vienas rodiklis, kad gyvenimas Lietuvoje kyla į viršų. Emigrantai pasitraukė iš Lietuvos ne dėl to, kad jos nemylėjo, negerbė Lietuvos žmonių, kultūros, dauguma mūsų tautiečių išvyko todėl, kad ieškojo geresnių, žmogiškesnių gyvenimų sąlygų. Jeigu šiandien mūsų verslininkai gali pasiūlyti geresnes sąlygas, emigracija savaime sugrįš, vėl dirbs Lietuvoje, džiaugsis, kurs sau ir savo vaikams geresnį gyvenimą mūsų visų tėvynėje. Štai ir atsakymas į šią problemą.
- Ačiū, prezidente. Ir paskutinis klausimas... Jūsų vizija ateičiai, kokia bus mūsų Tėvynė Lietuva už 20 metų, siejant tai su emigracija?
- Emigracija yra savaimingas procesas, kuris neprasidėjo dabar, jis neprasidėjo ir po II-ojo Pasaulinio karo. 1905 metais buvo pirmoji didelė lietuvių emigracija, kuri išgyveno užjūryje iki šių dienų, sudarė sąlygas antrajai emigrantų bangai, kurios dalimi ir aš tapau, išlaikė tam tikro laipsnio lietuvybę. Šiandien yra jau visai skirtingos sąlygos, bet ir po mūsų emigracija išliks, tik kyla klausimas kokiu mastu. O kokia Lietuva bus po 20, 30, 50 metų? Aš manau, kad ji bus lygiateisė Vakarų valstybė, su tvirtomis vakarietiškomis civilizacijos apraiškomis, pažiūromis, aktyviai dalyvaujanti Europos ir pasaulio politikoje ir įnešanti savo dalį kaip lygi tarp lygių. O Lietuvos žmonėms bus sudarytos sąlygos išreikšti savo kūrybingumą, pritaikyti talentą ir kurti patogų, normalų vakarietišką gyvenimą tėvynėje.
