Prieš dvidešimt metų Lietuvos piliečiai referendumu pritarė LR Konstitucijai. Vien pritariančiųjų skaičius šių dienų mastais buvo įspūdingas – apie 1,5 milijono rinkėjų. Kritikai ir skeptikai tuomet kalbėjo, jog nemaža dalis balsavusiųjų net nebuvo skaitę Konstitucijos projekto. Be abejo, visi tikrai nebuvo skaitę. Tačiau ta dauguma balsavusiųjų už LR Konstituciją jai pritarė pirmiausia todėl, kad norėjo kurti savo valstybę, tikėjo jos ateitimi ir pasitikėjo ją rengusiųjų kompetencija bei gera valia. Nors buvo skirtingų vizijų, daug ginčų, nesutarimų, net veikė „parlamentinė rezistencija“, bet svarbiausio valstybės dokumento projektas buvo parengtas tikrai profesionaliai. Pritardami, galbūt ir avansu, piliečiai nesuklydo. Tą byloja ir faktas, jog per dvidešimt metų buvo taisyti ir keisti tik septyni Konstitucijos straipsniai.
Galima drąsiai teigti: jei būtų laikomasi LR Konstitucijos, šiandien turėtume visom prasmėm kokybiškesnį žmonių gyvenimą ir geresnę padėtį valstybėje. Tačiau kuo daugiau laiko praeina nuo Konstitucijos priėmimo, tuo labiau jos nepaisoma. Ir blogiausia, jog vis dažniau ją ignoruoja valdžios institucijos. Šiandien galime įvardinti daugybę Konstitucijos straipsnių, kurių nesilaikoma ir tai daro net aukščiausi šalies pareigūnai. Tų pažeidimų pasekmės labai skaudžios: link valstybės nykimo vedantis visuomenės nusivylimas.
Šiandien džiugina nebent tai, jog Konstituciją galime laikyti valdžių ir laiko išmėginimus atlaikiusiu įstatymu. Tai teikia vilties, jog galbūt ateityje visgi rasis geros valios valdžia ir piliečiai, kuriems šis pagrindinis šalies įstatymas taps atspirties tašku iš esmės keičiant padėtį Lietuvoje, kuriant valstybės ir piliečių gerovę.
Arvydas Akstinavičius
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
