litas

Netrukus sueis penkeri metai, kai Lietuvoje gyvename su euru. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas ir žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Anuomet brangiausias kepsnys viename restoranų kainavo 20 Lt, pridėjus garnyrą ir padažą gautųsi 25 Lt. Kiek gi kainuoja jautiena dabar? Šiuo metu jautienos kepsnį tas pats restoranas siūlo taip pat už 25. Tik jau ne litus, o eurus.

Per penkerius metus, kai Lietuva perėjo nuo lito prie euro, prekių ir paslaugų kainos gerokai išaugo, tačiau gyventojų pajamos ir bendrai šalies ūkis stiebėsi sparčiau. Be to, atpigo skolinimasis. Tokias įžvalgas apie pastarąjį penkmetį gyvenimo su euru pirmadienį pristatė Lietuvos bankas. „Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.

Praėjus beveik penkeriems metams nuo euro įvedimo, Lietuvos gyventojai į bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą vis dar yra neiškeitę maždaug 447 mln. litų, arba 129,5 mln. eurų. Spalio pabaigoje apyvartoje esančių litų banknotų vertė siekė 314,4 mln. litų, monetų – 113,9 mln. litų, arba atitinkamai 91,1 mln. ir 33 mln. eurų. Spalio pabaigoje apyvartoje taip pat buvo 18,7 mln. litų vertės numizmatinių monetų. Pasak Lietuvos banko, litų keitimo į eurus procesas išlieka pakankamai aktyvus.

Su euru gyvename jau penkti metai, bet litai vis dar plūsta į Lietuvos banko keityklas. Šiuo metu kojinėse, puoduose, spintose ar senų paltų kišenėse vis dar guli pamiršti apie 450 milijonų užsilikusių litų. Per pirmus tris šių metų mėnesius priduota apie 3 milijonus jų. Lietuvos banko atstovai nemano, kad į banką sugrįš visi trūkstami litai, tačiau tikimasi, kad dar bent porą metų litų pridavimo banga neatslūgs. Tarp kalbintų praeivių Vilniaus gatvėse litai – jau istorija.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ įkūrėjas Rolandas Paksas praėjusią savaitę savo puslapyje publikavo tekstą, kuriame piktinasi valdančiųjų siekiu mažinti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, ir vietoj to siūlo rengti referendumą dėl lito grąžinimo. Pateikiame R. Pakso tekstą: Piliečių tiesioginį dalyvavimą sprendžiant pamatinius valstybės gyvenimo klausimus suprantu kaip neatsiejamą ir svarbiausią demokratijos sąlygą, Tautos aukščiausios suverenios galios išraišką.

Litą pakeitęs euras ne tik verčia taupyti, bet ir moko dėmesingumo. Bent jau tokias išvadas daro aikščių, gatvių, paplūdimių tvarkytojai pastebintys, kad po didesnių švenčių, ar kitokių renginių, taupykles papildo vienu kitu rastu euru, bet ne tiek, kiek būdavę prie lito. Jeigu litais betvarkant susirinkdavo iki penkiasdešimties, tai eurais, žmonės taip nesimėto.

 Lietuvos paštas pirmadienį rengia atsisveikinimą su lito nominalo pašto ženklais, nuo kitų metų jie nebegalios. Ta proga Vilniaus centriniame pašte pristatoma paroda „Lito nominalo pašto ženklai 1990-2014 m." . Ekspozicijoje bus galima išvysti visus per nepriklausomos Lietuvos metus leistus pašto ženklus su lito nominaliąja verte. „Šie pašto ženklai – tautos istorijos veidrodis, kuriame atsispindi ryškiausi įvykiai, sukaktys, mokslo, meno ir kultūros pasiekimai.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Nuo 2016 metų pradžios litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima tik Lietuvos banke (LB) - litų banknotus ir monetas nemokamai ir neribotą laiką keis trys LB kasos. Galimybę toliau keisti litus svarsto Medicinos bankas, tačiau jis už paslaugas taikytų tam tikrą mokestį. Iki šių metų pabaigos litų banknotus nemokamai dar galima išsikeisti ir 89-iuose komercinių bankų padaliniuose.

75 tūkstančiai monetų – tokio nemenko skaičiaus lietuviškų centų prireikė norint nulieti paminklą pirmajam Lietuvos banko valdytojui – Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50-ies lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš lietuviškų monetų. Po trijų mėnesių darbo skulptūra pristatyta ir vilniečiams.

Prekybos tinklas „Maxima“ nuo šiandien atsisako dvigubo kainų žymėjimo ir pradeda keisti kainų etiketes. Iki šių metų lapkričio 1 d. visose tinklo parduotuvėse kainos bus rašomos jau tik viena – euro valiuta. „Pastebime, kad pirkėjai jau priprato prie euro – mūsų parduotuvių ir nemokamos info linijos darbuotojai sulaukia vis mažiau su kainų konvertavimu susijusių klausimų. Mūsų duomenys rodo ir tai, kad vartojimas pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ir pamažu auga.

 Didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ bei „Fresh Market“ Lietuvoje neketina iškart nuo liepos 1 dienos atsisakyti kainų užrašų su litais, rašo „Verslo žinios“. „Padarėme pirkėjų apklausą ir 65 proc. jų atsakė, kad norėtų etiketėse matyti dvigubas kainas iki metų pabaigos, todėl pratęsiame dvigubų kainų rodymą iki sausio 1 dienos“, - dienraščiui sakė „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė.

Nors euras ir litas dar devynias dienas išlaikys lygiaverčių pinigų statusą, prekybininkai nacionalinę valiutą skuba palaidoti anksčiau.   Maitina tik už eurus Nors priežiūros institucijos perspėja apie gresiančias šimtatūkstantines baudas už euro įvedimo pažeidimus, lietuviškus centus atsisako priimti monetomis užverstos kaimo parduotuvės, smulkiosios įmonės, o Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos valgykla sumojo, kad lengviausiai vaikus prie naujosios valiutos pripratinti palikus juos alk...

„Labai nelaukiu euro įvedimo, nes bijau prekių ir paslaugų kainų kilimo. Taip, visi žurnalistai kalba, kad verslininkai pasirašė ten kažkokį euro memorandumą ir pasižadėjo nekelti kainų, tačiau ar tikrai visos tos institucijos sužiūrės verslininkus ir apsaugos mus, paprastus žmones? Kas užtikrins, kad verslininkai piktybiškai nekels kainų? Manau, kad niekas“, – savo nuomonę apie artėjantį euro įvedimą ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą išsakė senjorė Jadvyga.

Pagrindinė tema, dėl kurios pamišusi didžioji dalis Lietuvos, – euro įvedimas. Taip, nuo sausio mėnesio turėsime bendrą Europos valiutą – tai yra faktas, tačiau Lietuvą ne veltui esu ne sykį vadinusi stebuklų šalimi: vis dar atsiranda tokių nuo realybės atsilupusių veikėjų, kurie sugeba kliedėti, kad prieštarauja euro įvedimui ir žada priešintis. Suprantat, – priešinsis? Rašydama negaliu sulaikyti juoko, tačiau šie egzemplioriai apie tai kalba rimtu veidu.

Parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose kainos ir litais, ir eurais bus nurodomos iki pat 2015 m. birželio 30 dienos. Tuo tarpu gaunamų pajamų virsmas įvyks staiga: gruodį algą ar pensiją gavę litais, 2015 m. sausį sąskaitose ar atlyginimų lapeliuose išvysime bemaž pusketvirto karto kuklesnes sumas – tiesa, eurais. Psichologų teigimu, į eurus perskaičiuotos pajamos pradžioje gali šiek tiek gluminti. „Euras pirmaisiais 2015 metų mėnesiais žmonėms kels dvigubų emocijų.

Dar rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas jau davė rezultatų – sąžiningai perskaičiuoti kainas įsipareigojo daugiau nei tūkstantis įmonių.

Priežiūros institucijos 2014 m. rugsėjo mėnesį atliko 3540 patikrinimų dėl dvejopo kainų litais ir eurais nurodymo. Prekybos bei paslaugų teikimo vietose nustatyti 265 pažeidimai, o tai sudaro 7,49 proc. patikrintų įmonių. 263 pažeidėjams buvo skirti įspėjimai, o dviem bendrovėms skirtos piniginės sankcijos. Viena iš jų – UAB „Skaitmeninis pasaulis“ – už pakartotinį teisės aktų pažeidimą (kainų nenurodymą dviem valiutomis) nubausta 1000 litų bauda.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Dar rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas jau davė rezultatų – sąžiningai perskaičiuoti kainas įsipareigojo daugiau nei tūkstantis įmonių.

Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas skirtingomis valiutomis – litais ir eurais. Taip esame pratinami prie prekių ir paslaugų kainų mums nauja valiuta, tačiau ar prekybininkai visada tinkamai tas kainas surašo? O gal yra buvę, kad supainiojote kainą ir manėte, jog suma nurodyta litais, bet prie kasos buvote paprašyti sumokėti daugiau nei tris kartus didesnę sumą? Vilnietė Aldona Kazlauskienė pasakoja, kad jai susigaudyti su kainų etiketėmis gana sudėtinga.

Nuo naujųjų pradėsime atsiskaitymą euro valiuta. Tačiau tai nereiškia, kad iki sausio 1 dienos nespėję išsikeisti litų, patirsime nuostolių ar nepatogumų. Į namus belsis tik sukčiai Po euro įvedimo, visoje Lietuvoje veiks nemokamo litų keitimo į eurus vietos. Grynieji litai į eurus nemokamai bus keičiami bankuose, paštuose ir kai kuriose kredito unijose. Įvedus eurą Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.

Nuo naujųjų pradėsime atsiskaitymą euro valiuta. Tačiau tai nereiškia, kad iki sausio 1 dienos nespėję išsikeisti litų, patirsime nuostolių ar nepatogumų. Į namus belsis tik sukčiai Po euro įvedimo, visoje Lietuvoje veiks nemokamo litų keitimo į eurus vietos. Grynieji litai į eurus nemokamai bus keičiami bankuose, paštuose ir kai kuriose kredito unijose. Įvedus eurą Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei taip atsitiktų, kad, jau įvedus eurą, žmonės atrastų lobį – daug paslėptų pinigų litais, tuos pinigus jie galės laisvai išsikeisti, interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia Finansų ministerijos atstovas Vytautas Beniušis.

Neišvengiamai artėjant eurui, Šiaulių menininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sumanė įamžinti lietuvišką valiutą. Per „Šiaulių naktis“, rugpjūčio 29-ąją, nuo 20 val. prie Turizmo informacijos centro laukiami šiauliečiai, nešini centais ar litais ir kupini idėjų, kaip išradingai galima būtų juos panaudoti. Monetos bus klijuojamos ant plokščių, kurios vėliau gali būti panaudotos meniniam kūriniui.

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ministrų tarybai patvirtinus, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, nuo šių metų rugpjūčio 23 d. visų prekių bei teikiamų paslaugų kainos turės būti pradėtos nurodyti litais ir eurais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrins kaip mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonės įgyvendina šį reikalavimą, ar laikosi įstatymuose nustatytų nurodymų.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. į pinigines vietoj litų dėsime eurus. Atrodytų, koks skirtumas, kokie šlamantieji, svarbu, kad jų turėtume. Ir vis dėlto daugeliui Lietuvos piliečių nelengva atsisveikinti su litu, kuris yra mūsų tautiškumo simbolis. Netgi buvo įkurta iniciatyvinė grupė, kuri siūlė keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionali¬nė valiuta būtų tik litas, ketinta rengti net referendumą. Tačiau prieš vėją nepapūsi. Vyriausybės nuomonės buvo tvirta kaip uola – į Lietuvą turi ateiti euras.

Pastangos surengti referendumą dėl euro įvedimo ir lito išsaugojimo žlugo - teismas nutarė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas neregistruoti iniciatyvinės grupės ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų yra teisėtas. „Teismas nusprendė atmesti skundą kaip nepagrįstą“, - BNS sakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė. Pasak jos, daugiau argumentų dėl teismo sprendimo bus pateikta vėliau.

Birželio 4 d. Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. EK ir ECB paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje.

Daugėjant ženklų, kad Lietuvai eurą įsivesti pavyks, dalis šalies prekybininkų dairosi nežinodami ko tikėtis. Kaip pastebi bendrovės RASO, šalyje platinančios kasos aparatus, atstovai, daugiausia problemų gali kilti pereinamuoju laikotarpiu, kai prekybininkai vienu metu turės priimti ir litus, ir eurus. Padėtį sunkina ir tai, kad valdžios atstovai vis dar nėra pateikę oficialių reikalavimų kasos aparatams.

„Aišku, mūsų kalbos turi būti pakankamai subalansuotos ir profesionalios. Euro įvedimas nėra panacėja nuo visų problemų ir bėdų. Tačiau euro įvedimas nėra ir kokia nors nelaimė“, - Seimo posėdžio metu sakė Opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Kartais politikai neatsakingai kalba, kad Lietuvos žmonės badaus. Iš tikrųjų, euro įvedimas yra mūsų brandos tam tikras parodymas. Jungiamės į platesnę pinigų sąjungą. Iš to nemažai laimėsime.

  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų skelbs sekmadienį.   LVAT sprendimas viešai bus skelbiamas sekmadienį, 14 valandą.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

„Yra viena paslaptis, kurią turime įvardinti. Ji yra labai paprasta. Lietuva seniai turi eurą, mūsų litas yra griežtai, vienprasmiškai pririštas prie euro“, - iš Seimo tribūnos savo kolegoms priminė konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis priminė, kad anksčiau litas buvo pririštas prie dolerio.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

„Teisine prasme dėl euro jau yra nuspręsta. Apie savo apsisprendimą pasakėme stodami į Europos Sąjungą. Tačiau, jeigu žmonės dar kartą pasisakys ar diskutuos šia tema, problemos nematau“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdžio metu spręs, ar bus įregistruota iniciatyvinė grupė dėl lito išsaugojimo.

2014 m. kovo 31 d., Vilnius — Jau dvidešimt metų litas yra susietas su užsienio valiuta. Pagal 1994 metais įvestą valiutų valdybos modelį litas fiksuotu kursu pirmiausia buvo susietas su JAV doleriu, o 2002 metais – su euru. Balandžio 1 d. minėsime 20-ąjį Lietuvos valiutų valdybos įsteigimo jubiliejų. Du dešimtmečius šis modelis užtikrino lietuviams tvirtą litą ir stabilesnę ekonomiką.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Referendumo dėl lito iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė galutinį sprendimo tekstą, kuris būtų teikiamas referendumui. Komisija dėl parašų rinkimo lapų išdavimo žada apsispręsti balandžio pradžioje. Dar tebeverdant aistroms dėl žemės referendumo, jo iniciatyvinė grupė jau rengiasi kitam – dėl lito išsaugojimo.

„Sakote, Rusija laukia mūsų? – į rinkėjų teiginį klausimu atsakė pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose Rolandas Paulauskas, besilankydamas Utenoje. – Jeigu jūs man galėtumėte pasakyti bent vieną motyvą, kodėl Rusija turėtų mūsų laukti, būčiau jums labai dėkingas.“ „Ne tik laukia, ji pati ateis“, – replikavo vienas iš susitikimo dalyvių. „Juk griebė Ukrainą, griebs ir mus“, – iš salė ataidėjo dar viena frazė.

Lietuvos valdžia tvirtina, kad, litą keičiant euru, kainos kils minimaliai, tačiau „nesisteminiai “ ekonomistai tuo abejoja. Anot jų, per ilgesnį laiką kai kurios kainos gali pakilti keliais procentais.

„Po Europos Parlamento mūsų galimybių įsivesti eurą įvertinimo Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie euro įvedimo tvarką, privalumus ir galimas grėsmes“, – LRT radijo eteryje sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, teigiamai įvertinus galimybes galima pradėti įgyvendinti tolesnį priemonių planą. „Kol nebuvo šio įvertinimo, vargu ar galėjome anksčiau startuoti ir kalbėti apie tai, ką Lietuva turi padaryti.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Artūras Mickevičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad smulkusis versas, įvedant eurą, kainų tikrai nekels. „Manau, kad nerimas dėl euro įvedimo yra šiek tiek perdėtas. Smulkaus ir vidutinio verslo daugelis įmonių nereaguoja į euro įvedimą ir neketina organizuoti kokio nors kainų kėlimo.

Dėl euro įvedimo ypač nerimauja smulkusis verslas. Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigia, kad nebuvo atvejų, kuomet šalyse, kurios įsivedė eurą per pastarąjį dešimtmetį, smulkus verslas dėl euro įvedimo ėmė staiga ir bankrutavo.  „Žmonės prisimena problemas, kurios verslui visada yra ir buvo aktualios.

Informacinių technologijų sektoriaus sąnaudos Lietuvoje įvedant eurą gali siekti 300 mln. litų. IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovė „Synergy Consulting“ apskaičiavo, kad verslo įmonės, keičiant informacines sistemas, turės daugiau išlaidų nei viešojo sektoriaus įstaigos.

„Tad tegul ponas Šliužas ten nuvažiuoja su Putino propaganda, kad Europos Sąjunga yra blogis, ir apstulbę ukrainiečiai gal susivoks, nepadarys klaidos, atsuks Europai nugarą. O ponai Panka ir Šliužas atsiims raudonosios žvaigždės ordinus iš paties kunigaikščio Murzos rankų. Nusigręžę nuo Europos šypsosimės ir lankstysimės Kremliaus kurantams“, – tokie žodžiai nuskambėjo iš europarlamentaro konservatoriaus lūpų Vytauto Landsbergio vasario 16-ąją.

Dabartinei Lietuvos Vyriausybei tvirtai nusprendus siekti, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) valiuta euras būtų įvestas nuo 2015 metų, tarp politikų ir visuomenės veikėjų, pasižyminčių atviru populizmu ir antieuropietišku cinizmu, kilo nemaža opozicija, kokios, beje, nebuvo, kai Lietuva bandė įstoti į euro zoną prieš daugiau nei septynerius metus.

Lietuvos planus įsivesti eurą kolegoms Europos Sąjungoje (ES) pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis siekis demonstruoja pasitikėjimą euro zona. „Lietuva demonstruoja, kad euro zona turi perspektyvą, yra labai geras projektas, ir mes prie jo prisidedame“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė finansų ministras. Jis ES finansų ministrams pristatė Lietuvos Vyriausybė siekį nuo 2015 metų tapti 19-ąją euro zonos nare.

Britų leidinys „The Economist“, kaip ir kiekvieną pusmetį, paskelbė taip vadinamą „Big Mac“ indeksas, kuriuo vertinama valiutos vertė JAV dolerio atžvilgiu. Vertinimo matui pasirinktas vieno populiariausių greito maisto restoranų „McDonalds“ sumuštinis „Big Mac“. Indeksas sudaromas nuo 1986-ųjų metų ir remiasi perkamosios galios pariteto teorija, kuri sako, kad bėgant laikui, identiškas prekių krepšelis turėtų kainuoti tiek pat, mat sunaudojami resursai yra tie patys.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad euro įvedimas Lietuvai yra ilgalaikis ir ne tik piniginis projektas. Pasak jo, tai yra investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks.   „Euras yra ilgalaikis projektas. Ta nauda, kurią mes kaip Centrinis bankas, ekonominių tyrimų kompetenciją turintis subjektas, esame paskaičiavę, – kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimas darys teigiamą poveikį BVP.