„Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys. Iki ko mes nuėjome ekonominės diskusijos metu? Bandoma pasakyti, kad valiuta skurdina žmones. Atsibuskite, kolegos. Skurdina ne valiuta, tautą skurdina nemokšiškas valdymas ir valdžios kompetencijos trūkumas tvarkant valiutos reikalus“.
P. Auštrevičius pasiūlė kolegoms surasti nors vieną valstybę, kurią nuskurdino valiuta. „Pavojingesnių skurdintojų negu politikai ir nekompetentinga valdžia pasaulyje nėra. Ir ne valiuta yra atsakinga, kad Lietuvos ūkininkai, gaudami 40 proc. nuo visos Europos Sąjungos biudžetinės paramos pasiima pinigus nesvarbu, kokia valiuta, - kalbėjo politikas. - Netikiu, kad Lietuvos ūkininkai atsisakys ES išmokų, jei jos bus skaičiuojamos eurais. Tikrai netikiu. Jiems svarbu, kad tų išmokų būtų daugiau ir jos ateitų laiku. Nespekuliuokime šiais dalykais“.
Pasak politiko, belieka kelti retorinį klausimą: ar euras yra įvedamas Lietuvoje, ar Lietuva prisijungia prie eurozonos? „Manau, kad antrasis variantas yra teisingesnis. Mes prie eurozonos prisijungiame su papildomomis fiskalinės politikos taisyklėmis, kas visuomet yra gerai. Mes pagaliau sutarėme, kad biudžeto deficitas Lietuvoje turi mažėti. Kiek metų mes galime gyventi į skolą? - klausė liberalas. - Ką reiškia biudžeto deficitas? Tai yra prievolė skolintis. Mums nepatinka valstybės skola. Klausiame, iš kur ji. O ji susidaro, nes valstybė privalo skolintis“.
Politikas teigė, kad su euru valstybė žengs į nulinį deficitą. „Ar tai yra blogai? Tai yra labai gerai. Noriu pasakyti, kad euro įvedimas nėra savaiminis gėris. Man patinka mūsų papildomi įsipareigojimai, sutvarkantys mūsų biudžeto ir fiskalinę politiką. Tai bus į naudą ir makro, ir mikro ekonomine prasme kiekvienam šeimos ūkiui. Tuo nė kiek neabejoju“, - kalbėjo P. Auštrevičius.
