Maitina tik už eurus
Nors priežiūros institucijos perspėja apie gresiančias šimtatūkstantines baudas už euro įvedimo pažeidimus, lietuviškus centus atsisako priimti monetomis užverstos kaimo parduotuvės, smulkiosios įmonės, o Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos valgykla sumojo, kad lengviausiai vaikus prie naujosios valiutos pripratinti palikus juos alkanus. Tokią pamoką gavo už pietus valgykloje panorusieji atsiskaityti tėvų įdėtais litais.
„Sūnui pietums, kaip visada, daviau penkis litus. Kai paskambino, kad valgykla litų nepriima, pamaniau: gudrauja, kad eurų gautų. Dukra mokosi kitoje mokykloje ir jai jokių problemų atsiskaitant valgykloje litais nekilo“, – stebėjosi septintoko mama.
Valgyklos vedėja pasipiktinusiai panevėžietei išaiškino, esą mokyklų valgykloms padaryta išimtis – kitaip nei visiems prekybininkams joms suteikta teisė nuo sausio 1-osios priimti tik eurus.
Mamos žiniomis, švietimo įstaiga sulaukė ir daugiau apstulbusių tėvų skundų, todėl pirmadienį vidurdienį elektroniniame dienyne pasirodė mokyklos direktoriaus pavaduotojos pranešimas, kad nuo sausio 5-osios valgykla aptarnaus tik atsiskaitančiuosius eurais.
Mokykla pažeidimo nematė
Progimnazijos direktorius Algirdas Gedeikis apie valgyklos iniciatyvą nepriimti litų tikino nieko negirdėjęs – joje nepietavęs. Pasak vadovo, mokykla tik nuomojanti patalpas vaikų maitinimą organizuojančiai įmonei, bet jos nekontroliuojanti.
„Saulėtekio“ progimnazijos mokinius maitinančios Kaune įsikūrusios bendrovės „Niklita“ viešųjų pirkimų vadovė Rita Krančiukienė gynė valgyklos vedėją, esą skundai apie atsiskaitymą tik eurais laužti iš piršto.
„Mokyklų valgykloms nesame davę nurodymų nepriimti litų. Tik dar prieš Naujuosius mokyklose iškabinome skelbimus – prašėme po sausio 1-osios neatsiskaityti stambiomis litų kupiūromis. Bet ir tai tik prašymas“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė R. Krančiukienė.
Anot jos, „Saulėtekyje“ veikiančios valgyklos vedėja patikino, kad įstatymų laikomasi – iš vaikų priimamos abi valiutos.
„Mes neturime priėjimo prie mokyklos elektroninio dienyno. Negalime matyti, kas ką ten rašo. Turbūt ne visai tiksli informacija buvo paskelbta“, – teisinosi „Niklitos“ atstovė. Tėvai nugalėjo
Tėvus papiktinusį pranešimą elektroniniame dienyne įdėjusi direktoriaus pavaduotoja Loreta Valickienė tvirtina paskelbusi tai, ką jai ant lapelio užrašiusi valgyklos vedėja. Pavaduotoja nė nekreipė dėmesio, kad po mokyklos stogu pažeidžiamas įstatymas.
Vakar elektroniniame dienyne pasirodė pranešimas, kad vis dėlto iki sausio 15-osios valgykloje bus galima atsiskaityti ne tik eurais, bet ir litais. L. Valickienė pripažino, kad klaida buvo ištaisyta tik įsikišus tėvams. Paskutines dienas skaičiuojantys lietuviški pinigai ignoruojami ir Rožyno progimnazijos valgykloje.
Trečiaklasio tėtis „Sekundei“ pasakojo, kad iš sūnaus valgykloje buvo atsisakyta priimti geltonus centus. Tik radęs kišenėje litą berniukas galėjo nusipirkti valgyti.
Mokyklos direktorė Aida Adiklienė įsitikinusi, kad įvyko nesusipratimas.
„Mačiau valgyklos kasoje visokių pinigų, tarp jų – lietuviškų baltų ir geltonų centų“, – tvirtina progimnazijos vadovė.
Užvertė monetomis
Kad nacionalinės valiutos monetų verslininkai ne tik kratosi, bet ir nebepriima, įsitikino savaitgalį pakartotinę automobilio techninę apžiūrą perėjęs panevėžietis Algimantas. Sumokėti už paslaugą vyras atskaičiavo keletą lietuviškų centų ir išgirdo, kad smulkesnės nei 50 centų nominalo vertės monetos nepriimamos. Panevėžio techninės apžiūros centro vadovas Rimantas Liberis teisinasi neva pirmą dieną dirbusios kasininkės nepatyrimu.
„Čia klaida, tiesiog nesusipratimas. Kasininkė ne taip suprato. Priimame ir centus“, – tikino R. Liberis. Į kaimo parduotuvę ateiti tik su nacionalinės valiutos monetomis kone tas pats, kaip prašyti skolon. Taip pasijuto Velžio gyventoja, paskutinius 30 centų ketinusi išleisti bene pigiausiai prekei – degtukams. Vietos parduotuvėje pažėrusi pardavėjai smulkaus nominalo monetas, vietoj prašytų trijų dėžučių degtukų pirkėja tegavo vieną – pardavėja pareiškė daugiau baltų centų nepriimsianti.
Individualiosios įmonės savininkė Audronė Končienė tvirtina nesikratanti baltų centų, nors kaimo žmonės jos parduotuvę Velžyje verste užvertė monetomis. Euro įvedimo įstatymas numato, jog verslininkai turi teisę vienu metu iš žmogaus priimti ne daugiau nei 50 monetų, tačiau, pasak A. Končienės, pirkėjai į parduotuvę neša maišelius ir net stiklainius, pilnus centų.
„Apyvarta ta pati, o monetų keliskart daugiau. Niekada tiek metalo neturėjome. Nežinau, iš kur žmonės centų prisirenka“, – stebėjosi verslininkė.
Prekybininkė monetas pila į maišą ir sausio 15-ąją veš į banką.
„Anksčiau tik banknotus veždavome į banką, metalą pasilikdavome apyvartai“, – pasakojo A. Končienė. Prekybos centrai virto keityklomis Nors Euro įvedimo įstatymas įpareigoja verslininkus atsiskaitant litais grąžą atiduoti tik eurais, net didžiųjų prekybos tinklų kasininkės pirkėjams atgal bruka litus. „Fresh market“ parduotuvėje už daugiau nei 50 litų pirkusi panevėžietė Lina, padavusi 200 litų kupiūrą, grąžos gavo 100 litų ir eurų.
„Esame apsirūpinę tinkamu grynųjų eurų kiekiu, tačiau esant daug pirkėjų, atsiskaitančių didelių nominalų litų banknotais, kai pirkinių suma menka, siekdami išvengti eurų trūkumo, išimtiniais atvejais taikėme pinigų smulkinimą. Visais atvejais, prieš atlikdamos tokį veiksmą, kasininkės teiravosi pirkėjų, ar jie tam neprieštarauja“, – aiškino „Fresh market“ marketingo vadovė Eglė Vaitiekūnaitė.
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė pripažįsta, kad ir šio prekybos tinklo parduotuvėse pirkėjams kartais grąža atiduodama ir litais, ir eurais.
„Visos kasininkės perspėtos grąžą atiduoti tik eurais. Taip ir daroma, išskyrus pavienius atvejus, kai nesant kitų galimybių stambi kupiūra pasmulkinama ir atiduodama grąža iš mažesnės sumos, pavyzdžiui, kai perka už tris litus, o paduoda 500 litų kupiūrą“, – „Sekundei“ teigė R. Saulytė.
Anot jos, kai kuriose „Maximos“ parduotuvėse inkasuotų litų suma net tris kartus viršija apyvartą. „Tai rodo, kad žmonės ateina ne pirkti, o išsikeisti pinigų. Dėl to netgi buvome pritrūkę eurų. Esame prekybininkai ir mūsų funkcija – ne keisti valiutą, o suteikti galimybę apsipirkti“, – teigė R. Saulytė.
Skųstis neskuba
Nors viešojoje erdvėje aktyviai dalijamasi patirtimi apie prekybininkų triukus, pažeidžiančius Euro įvedimo įstatymą, skųstis juos kontroliuojančioms institucijoms gyventojai neskuba. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVAT) duomenimis, per pirmąsias keturias šių metų dienas iš visos Lietuvos gauta tik 160 tokių skundų.
Dažniausiai vartotojai skundėsi, kad perkant didiesiems prekybos tinklams priklausančiose parduotuvėse sumokant litais grąža atiduodama taip pat litais.
VVAT viešųjų ryšių atstovo Vito Ūso teigimu, išimtis grąžą atiduoti ir litais suteikta tik smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, tačiau ir jie privalo įrodyti, kad tikrai dėl pateisinamos priežasties neturėjo galimybės atskaičiuoti pirkėjui eurų.
Iki sausio 15-osios litas ir euras – lygiavertės valiutos. Iki tol verslininkai privalo priimti ne tik litus, bet ir smulkius centus. Už Euro įvedimo įstatymo pažeidimą pirmą kartą gresia bauda iki tūkstančio litų, už pakartotinį – iki 10 tūkst. Lt, o už ypač šiurkščius pažeidimus litų besikratantys verslininkai gali sulaukti net iki 120 tūkst. Lt baudos, jei ji neviršija 6 proc. įmonės metinių pajamų.
Kaip verslininkai laikosi euro įvedimo tvarkos, kontroliuojančios priežiūros institucijos Panevėžyje pažeidimų kol kas nėra nustačiusios. Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia negavusi nė vieno skundo, susijusio su euro įvedimu.
Vartotojų skundų gavęs Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyrius atlikęs šešis patikrinimus prekybos vietose pažeidimų nenustatė.
Atsiskaitantiesiems kortele – nuolaidos
Euro įvedimas, gąsdinantis sumaištimi ir kainų šuoliais, pateikė pirkėjams ir staigmenų. Viliodami pirkėjus nenaudoti grynųjų kai kurie prekybininkai atsiskaitantiesiems banko mokėjimo kortelėmis pradėjo taikyti net iki 20 proc. nuolaidas.
„Grynieji pinigai reikalauja didelių aptarnavimo sąnaudų. Už jų įnešimą į sąskaitą reikia mokėti inkasavimo bendrovėms. Kadangi šiuo metu apyvartoje grynųjų pinigų kiekis išaugęs penkis kartus, jų aptarnavimo sąnaudos verslo subjektams irgi gerokai šoktelėjusios“, – prasidėjusį nuolaidų lietų aiškina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Anot jo, šiomis dienomis atsiskaitymų banko kortelėmis padaugėjo maždaug ketvirtadaliu.
Asociacijos prezidentas mano: nors lietuviai – tauta, mėgstanti liesti grynuosius pinigus ir, tikėtina, kad iš 6 mlrd. Lt, suneštų į bankus, dalis sugrįš į kojines ir stiklainius, turėtų augti ir atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis populiarumas. Lietuvai įsivedus eurą atsiskaityti kortele euro zonoje bus daug patogiau dėl išnykusio valiutos keitimo mokesčio.
Šiuo metu lietuviai kur kas rečiau naudojasi mokėjimo kortelėmis nei kaimynai latviai ar estai ir šioje srityje gerokai atsilieka nuo Skandinavijos šalių, pereinančių prie elektroninių pinigų.
Lietuvoje įstatymai įpareigoja verslo subjektus priimti grynuosius pinigus. Švedijoje teisinis reglamentavimas leidžia prekybininkams nepriimti grynųjų, jei jiems tai nėra patogu.
S. Kropo teigimu, kol lietuviai nėra įpratę prie naujosios valiutos, grynųjų naudojimas gana rizikingas, o saugiausias būdas – atsiskaityti banko kortele.
„Prieš dešimt metų padirbti litai buvo išties reikšminga problema, bet pavyko ją išgyvendinti. Įvedus eurą kyla ta pati grėsmė, nes žmonės dar neįpratę atskirti tikrų eurų nuo padirbtųjų. Juo labiau kad jau pasitaikė ir padirbtųjų“, – perspėja S. Kropas. Inga Kontrimavičiūtė
