ligos

Vasarą visiems norisi mėgautis šiltojo metų laiko teikiamomis galimybėmis, planuoti išvykas, keliones, poilsį gamtoje ir tikrai nesukti galvos dėl sveikatos. Tačiau specialistai perspėja, kad ignoruodami netikėtai užklupusius sveikatos sutrikimus, rizikuojate ne tik prisišaukti rimtesnes bėdas, bet ir kaip reikiant paploninti piniginę.

Pavasaris ir prasidedanti vasara gydytojams nefrologams – įtempto darbo pradžia. Šlapimo takų infekcijos tyko panorusiųjų išbandyti pernelyg šalto vandens malonumus ar mėgstančiųjų naktimis pasėdėti gamtoje. Infekcija linkusi kartotis Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės nefrologės Rimantės Čerkauskienės, nuo šlapimo organų infekcijos dažniausiai nukenčia mergaitės ir moterys, nors liga gali užklupti ir vyrus. Beveik pusei jų infekcija po metų pasikartoja.

Baltoji mirtis - cukrus slepiasi ne tik gazuotuose vaisvandeniuose ar saldumynuose, bet ir jogurte, sultyse ir net duonoje. Dietologai įspėja žiūrėti maisto produktų etiketes ir neviršyti dienos normos. Net ir nesąmoningai vartodami cukrų rizikuojate susirgti diabetu, širdies ligomis ar net vėžiu. Baltuoju auksu cukrus buvo vadinamas dar prieš pustrečio tūkstančio metų, tačiau dabar šis saldusis produktas sulaukia kiek kitokių epitetų. Mitybos specialistai cukrų krikštija baltąja mirtimi.

Ar kada nors susimąstėte, kokia liga taps jūsų mirties priežastimi? Tokią tiesą atskleidė Ligų kontrolės ir prevencijos centro išrasta programėlė. Ji sukurta pagal nuo 1999-ųjų iki 2014-ųjų darytą tyrimą JAV, kai buvo fiksuota žmonių mirties ir priežasties santykis.   Ši programėlė neatskleis jūsų tikslios mirties priežasties, tačiau parodys, kokios ligos metams bėgant ir žmogui senstant gali sukelti mirtį.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje per savaitę sumažėjo, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę 10 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 46,6 gripo ar peršalimo ligų atvejo. Ankstesnę savaitę sergamumas siekė 51,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Jis sumažėjo visoje šalyje, išskyrus Kauno ir Telšių administracines teritorijas. Daugiausiai sergančiųjų praėjusią savaitę registruota Alytaus, mažiausiai – Klaipėdos apskrityse.

Graikijos Idomenio pabėgėlių stovykloje antisanitarinėmis sąlygomis vis dar glaudžiasi per dvylika tūkstančių žmonių. Ten esantys medikai praneša apie niežų ir kiaulytės epidemijas. Baiminamasi, kad stovykloje pasklis ir tuberkuliozė. Medikai valdžią ragina žmones iš Idomenio stovyklos kuo greičiau iškeldinti. To neapsikentusi graikų valdžia Idomenio pabėgėlių stovykloje ėmė dalinti lankstinukus apie grėsmę sveikatai.

Susiruošusiems žibuokliauti specialistai turi prastų žinių – suaktyvėjo mirtinas ligas platinančios erkės. Teigiama, kad šiemet po žiemos miego jos nubudo kaip niekada anksti. Į medikus kreipėsi jau pirmieji parsinešusieji namo parazitų. Specialistai ir vėl įspėja - vienintelis būdas einant į gamtą – tinkama apranga, purkštukai ir skiepas. Kito būdo apsisaugoti nuo erkių tiesiog nėra.

Praėjusią savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis. Dvyliktąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 50,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę jis siekė 62,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 69,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausiai sirgo Šiaulių administracinės teritorijos gyventojų, daugiausia – Kauno.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl išaugo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su ankstesnės šių metų savaitės duomenimis, padidėjęs sergamumas gripu ir ŪVKTI užregistruotas visose Lietuvos administracinėse teritorijose, išskyrus Marijampolės ir Šiaulių administracines teritorijas.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėja visoje Lietuvoje, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergamumas siekė 95,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Nepamirškite, jog norėdami sužinoti tikslią ligos ar sutrikimo diagnozę, būtina kreiptis į medikus. Tačiau kartais apie įvairius negalavimus išduoda pats organizmas. Kokias ligas galime įžvelgti savo delnuose? 1. Margi tarsi marmuras delnai gali slėpti vegetatyvinės nervų sistemos veiklos sutrikimus. 2. Pleiskanojanti riešo ar delnų oda gali reikšti, jog jums trūksta vitaminų A ir D. Jei oda lupasi gana stambiomis atplaišomis – kreipkitės į dermatologą, veikiausiai užsikrėtėte odos grybeliu.

Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos.

Nenuostabu, kad užsidelsusi gripo epidemija daro žalą ne tik žmogaus sveikatai, bet ir finansinei sričiai. Tiek įmonės, tiek valstybė užklupus žmonių nedarbingumui praranda dalį lėšų. Gripo epidemija staigi ir sunkiai sustabdoma, tad greitą ir stiprų neigiamą poveikį daro tiek paklausai, tiek pasiūlai. Akivaizdu, jog jei žmogus yra nedarbingas, jis neturi galimybės sukurti vertės ir tai yra praradimas ekonomikai. Nedirbama – nesukuriama vertė „Vis dėlto, viskas yra gana paprasta.

Moksleivei Vilniuje nustatyta atvira tuberkuliozės forma, ji šiuo metu gydoma, tiriami ir su ja bendravę šeimos nariai, aplinkiniai moksleiviai bei pedagogai. Susirgimas nustatytas vasario pradžioje, rusakalbės Vilniaus centro vidurinės mokyklos moksleivei, BNS patvirtino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė. „Vasario pradžioje gavome skubų pranešimą iš ligoninės, kur mokinei diagnozuota atvira tuberkuliozė.

Nuo gripo ar kitų peršalimo ligų nėra apsaugotas nė vienas, tačiau šis straipsnis padės išsiaiškinti, kuriems epidemijų metu tektų išskirtinai saugoti savo sveikatą. Šiuolaikinėje medicinoje astrologija turi vis didesnę įtaką, nes yra įrodyta, jog gimimo data tikrai nulemia tam tikras sveikatas problemas. Sužinokite, kokios ligos gresia jūsų Zodiako ženklui: Ožiaragis Ožiaragiai yra ambicingi ir užsispyrę, todėl labai dažnai negailėdami jėgų ir sveikatos užsiima įvairiomis veiklomis.

Kuomet visoje Lietuvoje skamba grėsmingi įspėjimai apie ligas, o gripo epidemiją paskelbė jau 16 savivaldybių, nenuostabu, kad tokiu metu pradedama galvoti apie būdus, kurie padėtų išvengti susirgimo. Ne išimtis ir mūsų šalies garsenybės, kurioms dažnai tenka dirbti sergant. Dauguma jų palaiko liaudišką mediciną, o cheminius vaistus renkasi tik tada, kai jau nebėra kitos išeities. tv3.lt naujienų ir pramogų portalas domėjosi kaip pramogų pasaulio atstovai gydosi užklupus ligoms.

Nors kasdien vėžiu šalyje suserga 50 žmonių, dėl šios klastingos ir mirtinos ligos lietuviai tikrintis eina itin vangiai. Pacientai tikina, kad patys medikai neskuba siūlyti jiems priklausančių nemokamų prevencinių programų. O medikai teigia, kad nors patikros ir nemokamos, tikrintis žmonės bijo arba apsimeta, kad neranda tam laiko.

Alytuje ir Druskininkuose pirmadienį paskelbta gripo epidemija, BNS informavo Alytaus visuomenės sveikatos centras. Gripo epidemija skelbiama, jeigu savivaldybėse 10 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), o gripo atvejai sudaro apie 30 procentų susirgimų. Tuo metu Alytaus mieste sergamumas gripu ir ŪVKTI praėjusią savaitę siekė 259,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, gripo atvejai sudarė 18 proc. susirgimų.

Šiauliuose dėl didelio sergančių vaikų skaičiaus daliai trijų mokyklų klasių paskelbtas karantinas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus laikinoji vadovė Rita Švambarienė BNS sakė, kad pirmadienį nuspręsta savaitei nutraukti pamokas 25 klasėse. „Dainų progimnazijoje - 9 klasėms, Sandoros progimnazijoje - 15 klasių ir dar Centro mokykla vakar mus informavo, kad karantinas paskelbtas vienai klasei“, - sakė R.Švambarienė.

Lietuvoje įsisiautėja gripas. Praėjusią savaitę susirgusių šia liga fiksuota net dvigubai daugiau nei mėnesio pradžioje. Gydytojai perspėja žmones nežaisti su likimu ir susirgus likti namie, nes komplikacijos gali būti baisios ir baigtis netgi mirtimi. O pakliūti į ligos žabangas nesudėtinga. Kartais žmogų susargdinti padeda tiesiog stresas.   „Šitą savaitę tikrai jaučiamas suaktyvėjimas peršalimo ligų. Ypač vakar buvo labai daug pacientų, per 30, ir pusė buvo karščiuojančių.

Lektorė, sveikos gyvensenos specialistė Renata Venslovienė iš Kalvarijos dar prieš aštuonerius metus kamavosi dėl širdies ritmo sutrikimo, jai buvo darytos kelios intervencijos, medikai prognozavo, kad moteris negalės turėti vaikų. Tai Renatą privertė ieškoti atsakymų ne medicinoje, kol ji per vieną vakarą išsigydė visas ligas. Dabar moteris džiaugiasi puikia sveikata ir augina keturis vaikus. Silpna nuo darželio „Mano ligos prasidėjo dar darželyje – ten pajaučiau širdies ritmo sutrikimą.

Daugelis žmonių ligas ar organizmo negalavimus gydosi vaistais, skuba pas gydytojus. Tačiau visuomet yra alternatyva, kuri nėra užfiksuota medicinos vadovėliuose. Pateikiame devynis medicininius patarimus, kurie išties veiksmingi ir gali užkirsti kelią rimtiems susirgimams, o taip pat ir nepagydomoms ligoms, bei stiprinti jūsų organizmą. 1. Masturbacija Masturbuokitės į valias. Neseniai atlikti tyrimai įrodė, kad apie 90% ligų yra susijusios su įtampa ir stresu.

Tiek prieš tūkstančius metų, tiek dabar kiekviena vaikelio besilaukianti moteris dėl ko nors baiminasi. Jai ramybės neduoda mintis, ar kūdikis vystosi normaliai, ar jis gims sveikas. O jei dar koks nors virusas netikėtai prikimba, būsimosios mamytės nerimas tik sustiprėja.

Lietuvoje padidėjo sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis siekė 50,6 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu dar savaite anksčiau šis rodiklis buvo 47,1 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, palyginti su ankstesne savaite, registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Marijampolės ir Vilniaus.

Gydytis galima ne tik vaistažolėmis, bet ir prieskoniais  –  apie jų tikrą ar menamą galią kalbama ir diskutuojama vis dažniau. Esą cinamonas su medumi mažina cholesterolio kiekį. Jis esą padeda ir peršalus ar suskaudus pilvą. Gvazdikėliai - mažina įtampą ir gerina kraujotaką, o ciberžolė ne tik stiprina imunitetą, bet ir gydo  inkstų, kepenų ligas.

Kai pradeda atšalti orai, žmonės pirmiausia neturėtų bijoti susirgti, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė, žolininkė Danutė Kunčienė. Jeigu visgijauti, kad griebia liga, pašnekovė pažeria galybę tikrai veiksmingų būdų ją išvaryti lauk: pradedant aviečių arbata, baigiant pirtimi, lietuvišku imbieru – krienu ar savimasažu. „Rudenį žmonėms sakau pirmiausia nepradėti galvoti, kad jie turi susirgti.

Vasarą staiga sunegalavus ar prasčiau pasijutus dažniausiai žmonės kreipiasi į vaistininką, ieškoma patarimų ir pagalbos. Todėl būtent vaistininkai geriausiai žino, kokie nusiskundimai ir sveikatos negalavimai dažniausiai kamuoja žmones vasarą bei gali patarti, kaip tokių nemalonumų išvengti. Pateikiame dažniausių negalavimų vasarą penketuką: 1. Virškinimo sutrikimai. „Nebūna vasarą nė dienos, kad nesulauktume vaistinėje pacientų, besiskundžiančių virškinimo sutrikimais.

 Iki šių metų liepos 27 dienos Lietuvoje registruoti 44 tymų atvejai, susirgo 11 vaikų ir 33 suaugusieji. Pernai per tą patį laikotarpį registruota 11 tymų atvejų, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). 2015 metais tymų protrūkiai registruoti daugelyje Europos bei pasaulio šalių. Lietuvoje daugiausia susirgimo tymais atvejų registruota Kauno apskrityje. Susirgimai taip pat registruoti Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskrityse.

Diabetas, paralyžius, žvynelinė ar inkstų nepakankamumas – šios ligos sukrėtė ne vieno gerai žinomo veido gyvenimą. Sužinokite, kurie garsūs žmonės pateko į šį sąrašą.  Morganas Freemanas 2008 metais „Oskaro“ laureatas Morganas Freemanas pateko į kraupią automobilio avariją, kurios metu jam buvo sužalotas petys ir paralyžiuota kairioji ranka.

Nors šiuolaikinė medicina yra stipriai pažengusi, tačiau žmogaus kūnas vis dar pateikia daug paslapčių. Šiuo metu yra suskaičiuojama tūkstančiai dar neišsiaiškintų ligų, deformacijų, kurios iš medikų atsakymų negaunantiems žmonėms smarkiai gadina gyvenimą. Pateikiame jums penkias ligas, kurios smarkiai pakeitė tradicinę žmonių išvaizdą. Gaila, tačiau didžioji dalis žmonių sergančiuosius vadina tiesiog „pabaisomis“, ir mano, kad jų vieta cirke.

Nacionalinėje vaikų ligoninėje Peru ant chirurginio stalo nemalonios procedūros laukia septyniolikmetis. Berniukas skundėsi patinusia akimi. Tik po apžiūros paaiškėjo, kad akyje apsigyveno kirminas. O juk tai visai šalia vadinamojo žmogaus mirties trikampio. Šioje veido srityje infekcijos gali staigiai patekti į smegenis ir pražudyti žmogų. Gydytojai į pagalbą pasitelkė visiems žinomą prieskonį baziliką. Ir išviliojo kirminą į paviršių. „Kirminas buvo apatiniame akies voke.

Daugelis sveikais save laikančių žmonių ilgus metus gali neįtarti, kad serga klastinga kraujagyslių sieneles pažeidžiančia liga. Specialistų teigimu, arterinės hipertenzijos požymių Lietuvoje turi apie trečdalis visų suaugusiųjų ir tik maža dalis tai žino, kadangi nesimatuoja kraujo spaudimo. Savaitgalį buvo minima Pasaulinė hipertenzijos diena – nepaisant medicinos mokslo pažangos, sergamumas šia liga pasaulyje nuolat didėja, o situacija Lietuvos dar blogesnė nei daugelyje kitų Europos šalių.

Daugėjant sergančiųjų ikimokyklinėse įstaigose, specialistai skelbia pavojų. Vaikai dažnai ne tik nežino, kad reikia plautis rankas, bet į darželius ateina net nesiprausę, utėlėti.  Negana to, dažnai vežami atostogauti į egzotiškus kraštus mažyliai parsiveža pačių netikėčiausių užkratų, ir taip užkrečia kitus bendraamžius. Siekiant problemą spręsti, darželius akyliau ėmė stebėti visuomenės sveikatos biurų specialistai.

„Pastaruoju metu pastebėjau, jog pėdos kauliukas pastebimai išsišovė, kartais jį skauda (ypač tada, kai tenka daugiau laiko praleisti ant kojų). Ar aukštakulniai gali būti šios bėdos priežastis? Ar reikia kreiptis į medikus, o galbūt galiu kažką padaryti pati? Labai bijau, nes girdėjau, kad šią problemą gydytojai sprendžia tiesiog nupjaudami kauliuką – tokią operaciją darė mano močiutei. Patarkite!“ Tokį klausimą tv3.lt atsiuntė skaitytoja Elena.

Gegužės 5 d. pasaulis mini Pasaulinę astmos dieną. Pasaulinės astmos dienos minėjimu siekiama visuomenės supratimo ir pagarbos kitų kvėpavimui, sunkios ligos prevencijos bei pacientų ir sveikųjų piliečių informuotumo. Per pastaruosius tris dešimtmečius astmos atvejų gerokai išaugo, mokslininkai tai sieja su mitybos ir aplinkos sąlygų kaita, nes tai turi tiesioginį poveikį astmos atsiradimui.

Įpusėjus pavasariui žmones vis dažniau vargina varvanti nosis, ašarojančios akys ir stiprus kosulys – kai kurie jų virsta namų įkaitais, kadangi žengti į gatvę neįmanoma dėl itin sunkių alergijos žiedadulkėms simptomų. Medikų teigimu, dėl alergijos kasmet kenčia vis daugiau žmonių, jos simptomai darosi sunkesni ir ateityje tik stiprės, tad Europos alergologijos akademija gegužės mėnesį paskelbė slogos ir imunoterapijos mėnesiu.

 Į Lietuvą grėsmingai veržiasi egzotiškoms šalims būdinga infekcija – maliarija. Pranešama, kad ją vien per šių metų keturis mėnesius į Lietuvą jau parsivežė penki pacientai. Vieno žmogus Lietuvos medikams išgelbėti nepavyko. Nors, kaip teigiama, ankstesniais metais ši infekcija buvo diagnozuojama jūreiviams, dabar maliarija užsikrečia turistai arba Afrikoje ar Azijoje dirbantys lietuviai. Prieš kelias savaites į Vilniaus infekcinę ligoninę pakliuvo dvi stiuardesės.

 Venų ligos kamuoja nemažai žmonių. Viena venų plėtimosi priežasčių – stovimas darbas. Tačiau net jeigu kojų po darbo neskauda, į išsiplėtusias venas negalima nekreipti dėmesio. Gydytojai tvirtina, kad venų varikozė – ne vien estetinė problema. Serga vis jaunesni Pagrindinės venų susirgimų priežastys yra paveldimumas, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas: laisvalaikį vis dažniau žmonės praleidžia žiūrėdami televizorių, retas kuris sportuoja.

Statistiniais duomenimis, akių ir jų priedinių organų ligos kamuoja 152 žmones iš tūkstančio, o regos sutrikimais ir kitais akių negalavimais sergančių vaikų – beveik dvigubai daugiau nei suaugusiųjų. Pasak gydytojos oftalmologės Elenos Grikienienės, neramina, kad kasmet susirgimų vis daugėja, o sausų akių ligos (SAL) simptomai, dažniausiai kankinantys biurų darbuotojus, pasireiškia vis jaunesnio amžiaus žmonėms.

 Atėjus pavasariui ir orui šylant, vis daugiau laiko praleisime gamtoje – parkuose, miškuose, soduose, sodybose. Kartu su visa atbundančia gamta, bunda ir erkės, kurios platina sunkias ligas. Vilniaus gyventojai erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečia kasmet. 2014 m. daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) visų šiomis ligomis užsikrėtusių Lietuvos gyventojų sudarė vilniečiai.

Imunitetas - tai iš viduramžių atėjęs terminas, kai vasalai atleisdavo pavaldinius nuo duoklės mokėjimo. Imunus reiškia atleisti nuo duoklės arba dabar sakytume atleisti nuo duoklės sirgti. Ne taip seniai, dar XIX amžiuje, difterija buvo laikoma kabutėse privaloma vaikiška liga. Kokliušas - absoliučiai privaloma. Tymai - privaloma. Raudonukė - privaloma. Dar šiandien kartais galim išgirsti, kad vėjaraupiai yra būtina infekcija.

 Pastarąją savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų peršalimo ligomis ir gripu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vienuoliktą metų savaitę siekė 74,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę rodiklis buvo 88,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis sudarė 66 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

 Parengė Sergejus Stonkus Katės dažnai yra vadinamos namų daktarėmis. Šiuos gyvūnus auginantys žmonės nepaliauja pasakoti, kaip, jiems sunegalavus, augintinės žūtbūt stengiasi prisiglausti ar dar geriau – visu kūnu užgulti skaudamą vietą. Kartais katės taip praguli po kelias valandas nepajudindamos nė ūso, kol šeimininkas ar šeimininkė pasijunta geriau ir skausmas pasitraukia.

Vienas šalies gyventojas pas gydytojus užpernai vidutiniškai lankėsi aštuonis karto, rodo statistika. Iš viso per 2013 metus gydytojai sulaukė 24 mln. gyventojų vizitų, rodo Tarptautinę ligonių dieną minint Statistikos departamento paskelbti duomenys. 2013 metais Lietuvoje bent vienas susirgimas ar trauma buvo užregistruoti 77,3 proc. gyventojų: 74,8 proc. suaugusiųjų ir 88,4 proc. vaikų. Suaugusiems Lietuvos gyventojams dažniausiai buvo registruotos kraujotakos sistemos ligos (28,6 proc.

Citrina – naudingas ir daugelio iš mūsų mėgstamas vaisius. Ar žinote, kokiomis savybėmis jis pasižymi? Angina. Skauda gerklę? Suvalgykite pusę citrinos su žievele. Taip, tai rūgštu, tačiau itin naudinga. Atskiestomis citrinos sultimis taip pat galima paskalauti gerklę (maišykite santykiu 1:3). Skalaukite maždaug kas valandą visą dieną. Taip pat sultis galima patepti gerklę tose vietose, kur susikaupė baltų apnašų. Bronchitas. Sumaišykite 50 g tarkuoto krieno ir 2–3 citrinų sultis.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad pirmą kartą gardžiuotis duona žmonės galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną buvo moters brandumo požymis. Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX amžiaus vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1–1,5 kg duonos.

Kai tik prasideda žiema, dažnai peršalu. Tai sloga, tai gerklės perštėjimas, skausmas kankina. Kaip galėčiau atsikratyti šių varginančių ligų? Kokių papildų reikėtų vartoti? Matas, 32 m.   Kai kalbama apie imuniteto stiprinimą, pirmiausia reikia apsvarstyti, ar jūsų nekamuoja nervinė įtampa. Nedidelis stresas stiprina organizmo apsaugines jėgas, bet nuolatinė emocinė perkrova veikia atvirkščiai.

  Sunku ir patikėti, tačiau net ir tie, kurie televizijos ekranuose atrodo tobulai, kenčia nuo gana sunkių lėtinių ligų. Šiuos 10 garsių žmonių kamuoja energijos nepriteklius, atminties problemos ir kiti nemalonūs ligų simptomai (therichest.com).   Lilas Wayne‘as Reperį kankina epilepsijos priepuoliai. 2013-aisias atlikėjas net buvo atsidūręs komoje. „Mane nuolat kankina priepuoliai, tiesiog niekas apie tai nežinojo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad Europa nepasieks 2015 metų ŽIV epidemijos plitimo įveikimo tikslų. ŽIV infekcijos perdavimas 2013 metais palyginti su ankstesniu dešimtmečiu išaugo 80 procentų, informuoja nacionalinė LGBT teisių organizacija. Naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPC) ir PSO pateikti duomenys rodo, kad pernai Europoje ir Centrinėje Azijoje ŽIV užsikrėtė 136 000 žmonių.