Nedirbama – nesukuriama vertė
„Vis dėlto, viskas yra gana paprasta. Jei žmogus nedirba, nesukuria vertės, tai yra praradimas tiek jam pačiam, tiek visai ekonomikai. Juk žiūrint iš ekonominių gėrybių kūrimo pusės – jokio skirtumo, ar žmogus savaitę nedirbo dėl to, kad sirgo, ar, dėl to, kad tingėjo. Pinigai išleisti vaistams to praradimo neatperka; juk jei žmogus nebūtų sirgęs, pinigus būtų išleidęs toms gerybėms, kurių jam reikia labiau, o ne vaistams“, – teigia Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
Įsisiautėjusi gripo epidemija gali ženkliai sumažinti mažmeninę prekybą. Tai reiškia, kad susilpnėjęs ekonominis aktyvumas tuo pačiu sumažins ir bendrą vidaus produktą.
Darbo jėgos trūkumas
Kita vertus, užpuolus gripui tiek įvairiose įmonėse, tiek valstybinėse institucijose pritrūkstama darbo jėgos. „Sodros“ duomenimis, lyginant su praėjusiais metais, šiais metais (2016 m.) ligos dar labiau agresyvesnės: sausį Lietuvoje registruota 308,8 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o dar nesibaigus vasariui – jau 219,6 tūkst. Pirmą vasario savaitę sulaukta 96,6 tūkst., antrą – 91,3 tūkst., o per pusę šios savaitės (02.15-02.16) – 35,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Galvos skausmas darbdaviams
Nors darbuotojo nedarbingumas ir laikinas, tačiau darbdaviui tai didelė žala. Negautos pajamos, papildomos išlaidos samdant papildomus darbuotojus, valstybės sveikatos apsaugos sistemai – tai tikras galvos skausmas sergančiųjų darbdaviams.
Be to, susirgus nerimauja ir patys darbuotojai, kadangi tada krenta jų pajamos. Taip pat dar viena iš pagrindinių priežasčių, skatinančių darbuotojus sirgti neatsakingai ir negaluojant eiti į darbą – galvojimas, kad niekas už juos nenudirbs darbų arba nudirbs ne taip, kaip reikia.